Įspūdinga gimnazistų ekskursija

Neseniai Šilutės pirmosios gimnazijos antrokai, lydimi auklėtojų, išsiruošė į pažintinę kelionę, kurios metu aplankė pramogų parką „Lokės pėda“ ir Kauno IX forto muziejų.

Už Kauno esančiame nuotykių parke „Lokės pėda“ yra penkios laipiojimo trasos, suskirstytos pagal sunkumą nuo lengviausios iki sunkiausios: žalia, mėlyna, raudona, juoda ir sunkiausia – olimpinė trasa.
Pirmą kartą šiame parke apsilankę gimnazistai buvo atsargūs ir rinkosi lengvesnes trasas: žalią ir mėlyną, o drąsesni iš karto lipo į raudoną ar net juodą.
Parko slėnyje vienu metu girdėjosi ir baimingi šūksniai, ir džiugus klegesys pasiekus tikslą. Apačioje likusios mokytojos drąsino atlikti užduotis ir įveikti baimę.
Įveikę sudėtingas trasas, šiek tiek pavargę, bet pilni įspūdžių išvykome į IX forto muziejų. Čia pasitiko gidė, kuri papasakojo gynybinės sienos istoriją.
Antrojo pasaulinio karo metais IX forte veikė mirties stovykla, kurioje buvo masiškai naikinami žydų tautybės žmonės iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Patekusieji į Kauno fortą be išimčių, net vaikai ir kūdikiai, buvo masiškai žudomi. Pamatę kalėjimo kameros vaizdus ir išgirdę istoriją apie Antrojo pasaulinio karo belaisvius, gimnazistai pasibaisėjo, kaip žiauriai gali elgtis žmogus…
Moksleiviai išgirdo daug naudingos informacijos, kuri pravers istorijos ir kitų dalykų pamokose. Atlikdami užduotis ekskursantai turėjo galimybę paklaidžioti painiais forto koridoriais.
Ši vieta visiems paliko gilų įspūdį. Kadangi tai buvo integruota istorijos, lietuvių kalbos ir informacinių technologijų pamoka, sugrįžę gautą informaciją gimnazistai apibendrino ir panaudos gamindami lankstinuką.
Aplankę planuotas vietas, pavargę, bet laimingi grįždami namo visi vieningai kalbėjo, kad ekskursija labai patiko ir norėtų kuo daugiau tokių išvykų.

Ieva Tijūnaitytė
Šilutės pirmoji gimnazija

Hits: 11

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite