Iškilmingos „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvės

FONDAS

Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, išlydėdama Tarmių metus, 2014-uosius, pavadintus Kristijono Donelaičio metais, pasitiko išleisdama „Lietuvininkų tarmių žodyną“.

Žodyno krikštynos įvyko praėjusią savaitę. „Esam lietuvininkais. Mums tas žodis diktei brangus. Kožnas didelis susiėjimas: ar krikštynos, ar vestuvės mūsų krašte nuo amžių amžinųjų būdavo pradedamos giesme“, – tarmiškai kalbėjo Vaida Galinskienė.

Lietuvininkų tradicijas puoselėja ir folkloro ansamblis „Ramytė“.

Jai atitarė folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės. Po giesmės lietuvininkų tarmės fobeliuotoja Indrė Skablauskaitė sakė: „Pirms žmogus, katram į galva atėji toki mintis apie knygą – žodyną, yr Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė“. Visiems pagarsinta, kad pasėtą mintį subrandino Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbščiosios bitelės, o finansiškai prisidėjo Saugų seniūnijos bendruomenė „Saugų artuma“.
Žodynas labai svarbus
Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentas Jonas Bukantis priminė, kad daugelis šiame krašte esame imigrantai ir trumpai papasakojo Mažosios Lietuvos (ML) krašto istoriją: „Tai savitas kraštas – Didžiosios Lietuvos raštijos kultūros lopšys“. Tyrinėjęs ML tarmes priminė, kad nuo Nemirsetos iki Juknaičių kalba vakarų žemaičių tarme, o nuo Juknaičių iki Smalininkų – Klaipėdos krašto aukštaičių tarme. Tačiau tarmiškai kalbančių telikę nedaug, o užnemunėje – visai nebelikę.

Renginio vedėjos Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė su naujuoju žodynu rankose.

Docentas J. Bukantis pripažino, kad šilutiškių bibliotekininkų darbas ypač reikšmingas, jo nesiryžo imtis nė kalbininkai mokslininkai. Ir jis, sulaukęs siūlymo bendradarbiauti, nors ir sutiko, bet nesitikėjo sėkmės. Pamena, ypač nustebo sužinojęs, kad planuojama darbą padaryti per pusmetį. „Bibliotekininkės pasirodė esančios profesionalios kalbininkės. Žodynas, sudarytas iš spausdintų XIX- XX a. šaltinių surinktų žodžių, vartotų Mažojoje Lietuvoje, nėra mokslinis, aiškinamasis, bet daugeliui žmonių bus puikus vadovas. Dabar jau net kalbininkai pripažįsta, kad padarytas svarbus darbas, kurį vargu ar kas imsis tobulinti“, – kalbėjo doc. J. Bukantis. Jis atkreipė dėmesį į kai kuriuos žodyne esančius žodžius, visiškai nežinomus Didžiojoje Lietuvoje. Šiame krašte vartoti išskirtiniai vėjų, žuvų, žvejybos priemonių pavadinimai, kurie kitų šalies regionų žmonėms gali atrodyti net egzotiški, nesuprantami Didžiojoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, vėjų pavadinimai: aulaukis – vakaris, auštrinis – šiaurės rytų vėjas, jūrinis – vakarų vėjas, ožinis – pietryčių, žeminis – rytų, žiemelis – šiaurys.
Dėkodamas bibliotekininkėms už kruopštų darbą, prisipažino, kad Klaipėdos krašte visiems išūžęs galvas siūlydamas sudaryti ir išleisti lietuvininkų patiekalų receptų knygą. Šilutės krašte sklandanti idėja sulaukė audringo pritarimo.

Bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas V. Laurinavičius.

„Mums buvo didžiulė garbė prisidėti prie žodyno sudarymo. Manome, kad jis yra dovana Mažosios Lietuvos regiono žmonėms. Tikimės, kad jis neliks dulkėti bibliotekų lentynose, bus studijuojamas turistų, visų, kurie domisi lietuvininkų tarme, kad ši knyga gyvens prasmingai, sėkmingai. Tegul mūsų visų nuveiktas darbas bus ilgo ir gražaus kelio pradžia, o pats žodynas bus tiltas, mus jungiantis su protėviais, mūsų kalba ir tikrosiomis vertybėmis“, – kalbėjo žodyno sudarytojos bibliotekininkės Virginija Veiverienė, Loreta Liutkutė, Žaneta Jokužytė.
Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė priminė, kad 2000 metais bibliotekininkai išleido pirmą žodyną, vėliau – šviesios atminties pedagogo Albino Endzino mokyklinį žodyną, trečiasis, tikimasi, bus darbinis.
Asociacijos „Lamatos žemė“ vadovas Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad knyga sutinkama reikšmingą visai Lietuvai datą – Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse. „Nėra valstybės, kurioje nebūtų žmonių. Kur žmonės – ten ir tauta, kur tauta – ten ir kalba – didžiausias tautos išskirtinumas“, – sakė V. Laurinaitis, priminęs, kad žodyno sudarymo ir leidimo projektui vieningai pritarė asociacijos „Lamatos žemė“ valdyba. Palinkėjo, kad žodynas, kaip kultūrinė vertybė, būtų naudojamas, kad ugdymo programose būtų įtraukiama pamokų, susietų su vietos regionu: istorijos pamokose daugiau dėmesio būtų skiriama krašto istorijai; lietuvių – krašto tarmėms. „Supažindinkime vaikus, kaip kalbėjo Mažojoje Lietuvoje“, – kvietė V. Laurinaitis.

Pedagogas ir literatas A. Žibaitis.

Saugų seniūnijos bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas Vytautas Laurinavičius patikino, kad bendruomenė, neišgrindusi šaligatvio ar nepastačiusi kokio atmintino akmens, turi žodyną, kurio vertė ir reikšmė daug didesnė.
Pedagogas ir literatas Anatolijus Žibaitis kvietė pažaisti – pakelti rankas, kurie savo namuose kalba tarmiškai. Nustebo, kad pakilo daug rankų. Priminęs, kad Mažosios Lietuvos krašto likimas yra tragiškas, akcentavo tarmių išlikimo reikšmę. „Man žodynėlis yra ir istorinis šaltinis“, – sakė jis. Priminė, kad pats yra kilęs iš parubežio, kad jo kaime kalbėjo žemaičių dūnininkų tarme. Žodyne suskaičiavęs, kad vien tik iš „A“ raidės yra 114 žodžių, kurių 25 naudojo žemaičių dūnininkai. Ir kitų raidžių žodžių taip pat netrūksta.
„Įdomus dalykas: istorikai sako, kad tarp Mažosios Lietuvos arba Klaipėdos krašto ir Žemaitijos arba Didžiosios Lietuvos yra buvę tik buitiniai ryšiai. Ir žemaičiai, ir mažlietuviai vartojo tokius pat žodžius ne tik buityje“, – pastebėjo A. Žibaitis.

F. Bajoraičio bibliotekos vadovė D. Užpelkienė.

Knygos sutiktuvėse netrūko lietuvininkų šokių, giesmių, kuriuos demonstravo folkloro ansamblis „Ramytė“. Renginio vedėja I. Skablauskaitė prieš „pavėlijant giliukį didelį stiukį“ pakvietė pasivaišinti kafija ir keksais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite