Iškilmingos „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvės

FONDAS

Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, išlydėdama Tarmių metus, 2014-uosius, pavadintus Kristijono Donelaičio metais, pasitiko išleisdama „Lietuvininkų tarmių žodyną“.

Žodyno krikštynos įvyko praėjusią savaitę. „Esam lietuvininkais. Mums tas žodis diktei brangus. Kožnas didelis susiėjimas: ar krikštynos, ar vestuvės mūsų krašte nuo amžių amžinųjų būdavo pradedamos giesme“, – tarmiškai kalbėjo Vaida Galinskienė.

Lietuvininkų tradicijas puoselėja ir folkloro ansamblis „Ramytė“.

Jai atitarė folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės. Po giesmės lietuvininkų tarmės fobeliuotoja Indrė Skablauskaitė sakė: „Pirms žmogus, katram į galva atėji toki mintis apie knygą – žodyną, yr Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė“. Visiems pagarsinta, kad pasėtą mintį subrandino Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbščiosios bitelės, o finansiškai prisidėjo Saugų seniūnijos bendruomenė „Saugų artuma“.
Žodynas labai svarbus
Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentas Jonas Bukantis priminė, kad daugelis šiame krašte esame imigrantai ir trumpai papasakojo Mažosios Lietuvos (ML) krašto istoriją: „Tai savitas kraštas – Didžiosios Lietuvos raštijos kultūros lopšys“. Tyrinėjęs ML tarmes priminė, kad nuo Nemirsetos iki Juknaičių kalba vakarų žemaičių tarme, o nuo Juknaičių iki Smalininkų – Klaipėdos krašto aukštaičių tarme. Tačiau tarmiškai kalbančių telikę nedaug, o užnemunėje – visai nebelikę.

Renginio vedėjos Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė su naujuoju žodynu rankose.

Docentas J. Bukantis pripažino, kad šilutiškių bibliotekininkų darbas ypač reikšmingas, jo nesiryžo imtis nė kalbininkai mokslininkai. Ir jis, sulaukęs siūlymo bendradarbiauti, nors ir sutiko, bet nesitikėjo sėkmės. Pamena, ypač nustebo sužinojęs, kad planuojama darbą padaryti per pusmetį. „Bibliotekininkės pasirodė esančios profesionalios kalbininkės. Žodynas, sudarytas iš spausdintų XIX- XX a. šaltinių surinktų žodžių, vartotų Mažojoje Lietuvoje, nėra mokslinis, aiškinamasis, bet daugeliui žmonių bus puikus vadovas. Dabar jau net kalbininkai pripažįsta, kad padarytas svarbus darbas, kurį vargu ar kas imsis tobulinti“, – kalbėjo doc. J. Bukantis. Jis atkreipė dėmesį į kai kuriuos žodyne esančius žodžius, visiškai nežinomus Didžiojoje Lietuvoje. Šiame krašte vartoti išskirtiniai vėjų, žuvų, žvejybos priemonių pavadinimai, kurie kitų šalies regionų žmonėms gali atrodyti net egzotiški, nesuprantami Didžiojoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, vėjų pavadinimai: aulaukis – vakaris, auštrinis – šiaurės rytų vėjas, jūrinis – vakarų vėjas, ožinis – pietryčių, žeminis – rytų, žiemelis – šiaurys.
Dėkodamas bibliotekininkėms už kruopštų darbą, prisipažino, kad Klaipėdos krašte visiems išūžęs galvas siūlydamas sudaryti ir išleisti lietuvininkų patiekalų receptų knygą. Šilutės krašte sklandanti idėja sulaukė audringo pritarimo.

Bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas V. Laurinavičius.

„Mums buvo didžiulė garbė prisidėti prie žodyno sudarymo. Manome, kad jis yra dovana Mažosios Lietuvos regiono žmonėms. Tikimės, kad jis neliks dulkėti bibliotekų lentynose, bus studijuojamas turistų, visų, kurie domisi lietuvininkų tarme, kad ši knyga gyvens prasmingai, sėkmingai. Tegul mūsų visų nuveiktas darbas bus ilgo ir gražaus kelio pradžia, o pats žodynas bus tiltas, mus jungiantis su protėviais, mūsų kalba ir tikrosiomis vertybėmis“, – kalbėjo žodyno sudarytojos bibliotekininkės Virginija Veiverienė, Loreta Liutkutė, Žaneta Jokužytė.
Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė priminė, kad 2000 metais bibliotekininkai išleido pirmą žodyną, vėliau – šviesios atminties pedagogo Albino Endzino mokyklinį žodyną, trečiasis, tikimasi, bus darbinis.
Asociacijos „Lamatos žemė“ vadovas Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad knyga sutinkama reikšmingą visai Lietuvai datą – Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse. „Nėra valstybės, kurioje nebūtų žmonių. Kur žmonės – ten ir tauta, kur tauta – ten ir kalba – didžiausias tautos išskirtinumas“, – sakė V. Laurinaitis, priminęs, kad žodyno sudarymo ir leidimo projektui vieningai pritarė asociacijos „Lamatos žemė“ valdyba. Palinkėjo, kad žodynas, kaip kultūrinė vertybė, būtų naudojamas, kad ugdymo programose būtų įtraukiama pamokų, susietų su vietos regionu: istorijos pamokose daugiau dėmesio būtų skiriama krašto istorijai; lietuvių – krašto tarmėms. „Supažindinkime vaikus, kaip kalbėjo Mažojoje Lietuvoje“, – kvietė V. Laurinaitis.

Pedagogas ir literatas A. Žibaitis.

Saugų seniūnijos bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas Vytautas Laurinavičius patikino, kad bendruomenė, neišgrindusi šaligatvio ar nepastačiusi kokio atmintino akmens, turi žodyną, kurio vertė ir reikšmė daug didesnė.
Pedagogas ir literatas Anatolijus Žibaitis kvietė pažaisti – pakelti rankas, kurie savo namuose kalba tarmiškai. Nustebo, kad pakilo daug rankų. Priminęs, kad Mažosios Lietuvos krašto likimas yra tragiškas, akcentavo tarmių išlikimo reikšmę. „Man žodynėlis yra ir istorinis šaltinis“, – sakė jis. Priminė, kad pats yra kilęs iš parubežio, kad jo kaime kalbėjo žemaičių dūnininkų tarme. Žodyne suskaičiavęs, kad vien tik iš „A“ raidės yra 114 žodžių, kurių 25 naudojo žemaičių dūnininkai. Ir kitų raidžių žodžių taip pat netrūksta.
„Įdomus dalykas: istorikai sako, kad tarp Mažosios Lietuvos arba Klaipėdos krašto ir Žemaitijos arba Didžiosios Lietuvos yra buvę tik buitiniai ryšiai. Ir žemaičiai, ir mažlietuviai vartojo tokius pat žodžius ne tik buityje“, – pastebėjo A. Žibaitis.

F. Bajoraičio bibliotekos vadovė D. Užpelkienė.

Knygos sutiktuvėse netrūko lietuvininkų šokių, giesmių, kuriuos demonstravo folkloro ansamblis „Ramytė“. Renginio vedėja I. Skablauskaitė prieš „pavėlijant giliukį didelį stiukį“ pakvietė pasivaišinti kafija ir keksais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite