Iškilmingos „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvės

FONDAS

Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, išlydėdama Tarmių metus, 2014-uosius, pavadintus Kristijono Donelaičio metais, pasitiko išleisdama „Lietuvininkų tarmių žodyną“.

Žodyno krikštynos įvyko praėjusią savaitę. „Esam lietuvininkais. Mums tas žodis diktei brangus. Kožnas didelis susiėjimas: ar krikštynos, ar vestuvės mūsų krašte nuo amžių amžinųjų būdavo pradedamos giesme“, – tarmiškai kalbėjo Vaida Galinskienė.

Lietuvininkų tradicijas puoselėja ir folkloro ansamblis „Ramytė“.

Jai atitarė folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės. Po giesmės lietuvininkų tarmės fobeliuotoja Indrė Skablauskaitė sakė: „Pirms žmogus, katram į galva atėji toki mintis apie knygą – žodyną, yr Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė“. Visiems pagarsinta, kad pasėtą mintį subrandino Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbščiosios bitelės, o finansiškai prisidėjo Saugų seniūnijos bendruomenė „Saugų artuma“.
Žodynas labai svarbus
Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentas Jonas Bukantis priminė, kad daugelis šiame krašte esame imigrantai ir trumpai papasakojo Mažosios Lietuvos (ML) krašto istoriją: „Tai savitas kraštas – Didžiosios Lietuvos raštijos kultūros lopšys“. Tyrinėjęs ML tarmes priminė, kad nuo Nemirsetos iki Juknaičių kalba vakarų žemaičių tarme, o nuo Juknaičių iki Smalininkų – Klaipėdos krašto aukštaičių tarme. Tačiau tarmiškai kalbančių telikę nedaug, o užnemunėje – visai nebelikę.

Renginio vedėjos Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė su naujuoju žodynu rankose.

Docentas J. Bukantis pripažino, kad šilutiškių bibliotekininkų darbas ypač reikšmingas, jo nesiryžo imtis nė kalbininkai mokslininkai. Ir jis, sulaukęs siūlymo bendradarbiauti, nors ir sutiko, bet nesitikėjo sėkmės. Pamena, ypač nustebo sužinojęs, kad planuojama darbą padaryti per pusmetį. „Bibliotekininkės pasirodė esančios profesionalios kalbininkės. Žodynas, sudarytas iš spausdintų XIX- XX a. šaltinių surinktų žodžių, vartotų Mažojoje Lietuvoje, nėra mokslinis, aiškinamasis, bet daugeliui žmonių bus puikus vadovas. Dabar jau net kalbininkai pripažįsta, kad padarytas svarbus darbas, kurį vargu ar kas imsis tobulinti“, – kalbėjo doc. J. Bukantis. Jis atkreipė dėmesį į kai kuriuos žodyne esančius žodžius, visiškai nežinomus Didžiojoje Lietuvoje. Šiame krašte vartoti išskirtiniai vėjų, žuvų, žvejybos priemonių pavadinimai, kurie kitų šalies regionų žmonėms gali atrodyti net egzotiški, nesuprantami Didžiojoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, vėjų pavadinimai: aulaukis – vakaris, auštrinis – šiaurės rytų vėjas, jūrinis – vakarų vėjas, ožinis – pietryčių, žeminis – rytų, žiemelis – šiaurys.
Dėkodamas bibliotekininkėms už kruopštų darbą, prisipažino, kad Klaipėdos krašte visiems išūžęs galvas siūlydamas sudaryti ir išleisti lietuvininkų patiekalų receptų knygą. Šilutės krašte sklandanti idėja sulaukė audringo pritarimo.

Bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas V. Laurinavičius.

„Mums buvo didžiulė garbė prisidėti prie žodyno sudarymo. Manome, kad jis yra dovana Mažosios Lietuvos regiono žmonėms. Tikimės, kad jis neliks dulkėti bibliotekų lentynose, bus studijuojamas turistų, visų, kurie domisi lietuvininkų tarme, kad ši knyga gyvens prasmingai, sėkmingai. Tegul mūsų visų nuveiktas darbas bus ilgo ir gražaus kelio pradžia, o pats žodynas bus tiltas, mus jungiantis su protėviais, mūsų kalba ir tikrosiomis vertybėmis“, – kalbėjo žodyno sudarytojos bibliotekininkės Virginija Veiverienė, Loreta Liutkutė, Žaneta Jokužytė.
Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė priminė, kad 2000 metais bibliotekininkai išleido pirmą žodyną, vėliau – šviesios atminties pedagogo Albino Endzino mokyklinį žodyną, trečiasis, tikimasi, bus darbinis.
Asociacijos „Lamatos žemė“ vadovas Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad knyga sutinkama reikšmingą visai Lietuvai datą – Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse. „Nėra valstybės, kurioje nebūtų žmonių. Kur žmonės – ten ir tauta, kur tauta – ten ir kalba – didžiausias tautos išskirtinumas“, – sakė V. Laurinaitis, priminęs, kad žodyno sudarymo ir leidimo projektui vieningai pritarė asociacijos „Lamatos žemė“ valdyba. Palinkėjo, kad žodynas, kaip kultūrinė vertybė, būtų naudojamas, kad ugdymo programose būtų įtraukiama pamokų, susietų su vietos regionu: istorijos pamokose daugiau dėmesio būtų skiriama krašto istorijai; lietuvių – krašto tarmėms. „Supažindinkime vaikus, kaip kalbėjo Mažojoje Lietuvoje“, – kvietė V. Laurinaitis.

Pedagogas ir literatas A. Žibaitis.

Saugų seniūnijos bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas Vytautas Laurinavičius patikino, kad bendruomenė, neišgrindusi šaligatvio ar nepastačiusi kokio atmintino akmens, turi žodyną, kurio vertė ir reikšmė daug didesnė.
Pedagogas ir literatas Anatolijus Žibaitis kvietė pažaisti – pakelti rankas, kurie savo namuose kalba tarmiškai. Nustebo, kad pakilo daug rankų. Priminęs, kad Mažosios Lietuvos krašto likimas yra tragiškas, akcentavo tarmių išlikimo reikšmę. „Man žodynėlis yra ir istorinis šaltinis“, – sakė jis. Priminė, kad pats yra kilęs iš parubežio, kad jo kaime kalbėjo žemaičių dūnininkų tarme. Žodyne suskaičiavęs, kad vien tik iš „A“ raidės yra 114 žodžių, kurių 25 naudojo žemaičių dūnininkai. Ir kitų raidžių žodžių taip pat netrūksta.
„Įdomus dalykas: istorikai sako, kad tarp Mažosios Lietuvos arba Klaipėdos krašto ir Žemaitijos arba Didžiosios Lietuvos yra buvę tik buitiniai ryšiai. Ir žemaičiai, ir mažlietuviai vartojo tokius pat žodžius ne tik buityje“, – pastebėjo A. Žibaitis.

F. Bajoraičio bibliotekos vadovė D. Užpelkienė.

Knygos sutiktuvėse netrūko lietuvininkų šokių, giesmių, kuriuos demonstravo folkloro ansamblis „Ramytė“. Renginio vedėja I. Skablauskaitė prieš „pavėlijant giliukį didelį stiukį“ pakvietė pasivaišinti kafija ir keksais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite