Iš vėjo jėgainių – nauda bendruomenėms

Birželio 10 d. Pagėgių savivaldybėje Kentrių, Lumpėnų, Pagėgių ir Piktupėnų bendruomenių pirmininkai Romaldas Mančas, Aida Šimkaitienė, Edmundas Incius, Angelė Jonikienė, Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė pasirašė ilgalaikes paramos sutartis su vėjo jėgainių verslo uždarosios akcinės bendrovės „Amber wind“ generaliniu direktoriumi Egidijumi Simučiu.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Savivaldybės meras Virginijus Komskis prisiminė vėjų jėgainių idėjos kelią, jo pradžią, palinkėjo iš vėjo gautų pinigų „nepaleisti vėjais“.

Nuotrauka atminčiai – bendruomenių vadovai rankose laiko sutartis su vėjo jėgaines statysiančia bendrove.

Pagal sutartį 10 metų Pagėgių ir Lumpėnų bendruomenės kasmet gaus po 10 tūkst. Lt, Kentrių ir Piktupėnų – po 5000 Lt, dar po 20 tūkst. Lt kasmet teks Pagėgių miesto šventei ir kalėdiniams renginiams finansuoti, Pagėgiams ir Lumpėnams dar teks po 150 tūkst. Lt vienkartinės išmokos. Iš viso susidarys 800 tūkst. Lt.
Vėjo jėgainių verslo bendrovė taip pat tvarko kelius, mokės (šiuo metu nustatytas 3 proc.) nekilnojamojo turto mokestį.
UAB „Amber wind“ direktorius E. Simutis pastebėjo Pagėgių krašto bendruomenių išprusimą, toliaregystę ir toleranciją. Už geranoriškumą dėkojo Savivaldybės vadovams. Informavo, kad vėjo jėgainių, kurių planuojama pastatyti 30, parkas bus sudėtinė dalis didžiausio ne tik Lietuvoje, bet visame Baltijos šalių regione įgyvendinamo vėjų jėgainių projekto. Jo biudžetas viršija 40 milijonų Lt, o Pagėgių kraštas yra pirmasis Lietuvoje, dalyvaujantis šiame stambiame projekte.
Bendruomenių pirmininkai teigė, kad šventes organizuoti yra puiku, bet tikslingiau ir racionaliau būtų lėšas skirti viešosioms erdvėms tvarkyti, kitiems bendruomenei naudingiems darbams.

Ingridos Jokšienės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite