Ir pagėgiškiai sulaukė didesnių algų

Rugpjūčio pabaigoje surengtame Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje padidintas Pagėgių kultūros centro vadovo atlyginimas, kuris įsigalioja … nuo liepos 1 d.

Po 244 Lt prie kuklių atlyginimų piketuose išsikovojo kultūros centrų, bibliotekų ir muziejų darbuotojai, kurių pareigos tiesiogiai sietinos su kultūra. Šiose įstaigose dirbantis techninis ir ūkinis personalas gaus tuos pačius uždarbius.
Tie 244 Lt lėmė, kad Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės atlyginimą nuo liepos 1 d. sudarys 21,6 bazinės mėnesio algos (BMA šiuo metu sudaro 122 Lt). Tokį sprendimą priėmė Pagėgių savivaldybės taryba.
Kultūros darbuotojų atlyginimams nuo liepos 1 d. padidinti Savivaldybė gavo per 60 tūkst. Lt. Šios lėšos įtrauktos į patikslintą šių metų biudžetą, tad po dalelę prie algų gauna visi tiesiogiai su kultūra susiję darbuotojai.
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė „Pamariui“ telefonu sakė, kad centre didesnius atlyginimus gaus tik 6 darbuotojai: direktorė S. Jašinskienė, direktoriaus pavaduotoja D. Bardauskienė, choreografijos specialistė Gražina Paliokienė, etninės kultūros specialistė Aksavera Mikšienė, Natkiškių kultūros namuose ir Pagėgiuose dirbantis meno vadovas Valdas Armonas bei renginių organizatorė Rasa Armonienė.
Pagėgių kultūros centras organizuoja valstybės švenčių ir datų minėjimus, turi meno mėgėjų kolektyvų, ypač daug dirba rengdami kasmetinę Pagėgių krašto šventę, šiemet ji bus skirta K. Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui. Centro darbuotojai, parengę projektą, kurį finansavo VVG „Pagėgių kraštas“, šiemet prisidėjo rengdami net šešias seniūnijų šventes. Tema buvo vienoda – sugrįžti į praeitį, prisiminti istorijos vingius, žmones, įvykius. Tad šventės – ne tik linksmybės su koncertais, bet ir parodytas dėmesys istorijai, kultūrai.

S. Rimaitė

Hits: 17

Vienas komentaras

  • Laisvūnas

    O kodėl užmiršote vieną kultūros darbuotoją, kuris labiausiai nusipelnė šlifuodamas miesto gatves pastoviai rūkydamas ir švilpaudamas.(APD)
    Neskriauskite nukaršusio pensininko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite