Ir jaunimui reikia daugiau pinigų

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetuose aptarta pateikta informacija apie rajono jaunimo politiką. Su ja supažindino Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rimantė Čiutienė. Pateikta skaičių, faktų ir pasiūlymų, kuriems įgyvendinti reikia pinigų.

Lapkričio 22 d. Šilutės r. savivaldybėje jaunimas rinkosi į Pilietiškumo mokyklą. Toks renginys vyksta jau šeštus metus. Vyresniųjų klasių moksleiviai susitinka ir pabendrauja su rajono vadovais, Savivaldybės tarybos nariais, domisi savivaldos aktualijomis, veikla ir mokosi būti politikais. Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Savanorystė
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet organizuos jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimą, bus vertinami praėjusių metų rezultatai. Atlikus vertinimą ir susumavus gautus balus ir rezultatus, jie bus skelbiami viešai, išskiriant tris savivaldybių grupes: pirmaujančias, gerai dirbančias ir kurioms reikia metodinės pagalbos.

Savivaldybės Jaunimo reikalų taryba, atsižvelgdama į jaunimo politikos būklę ir Jaunimo reikalų departamento vertinimo kriterijus, teikia pasiūlymus 2020–2022 m. strateginiam veiklos planui.
Pirmasis siūlymas – tęsti savanoriškos tarnybos modelio įgyvendinimą. Šiemet Savivaldybė tam skyrė 3000 eurų. 10 savanorių sėkmingai baigė ilgalaikę savanorystę, gavo pažymėjimus ir po 0,25 papildomo balo renkantis studijas. 2020 m. savanoriais užsiregistravo 18 jaunų žmonių (vienam reikia 348 eurų). Spalio mėnesį akredituota jaunimo savanoriškos veiklos organizacija Šilutėje – Jaunimo edukacinis centras. Taip pat pateiktas projektas Jaunimo reikalų departamentui dėl lėšų savanorystei. Iš savivaldybės reikėtų 5000 – 6000 eurų.

Ar reikia antro etato?
Antrasis siūlymas – Šilutės „Atviroje jaunimo erdvėje“ steigti dar vieną darbuotojo etatą. Čia dirba aktyvus žmogus Rimvydas Petrauskis. Nuo rugsėjo dėl prasidėjusios Šilutės kultūros ir pramogų centro renovacijos jaunimas persikėlė į kitas patalpas (Liepų g). Lankytojų vis didėja: rugsėjį – 271, iš jų unikalių – 40; spalį – 401 (74); lapkritį – 408 (42). Vidutiniškai per dieną apsilanko nuo 15 iki 25 jaunuolių. Rekordas – 54 jauni žmonės per dieną.

Kita priežastis, kodėl reikia dar vieno darbuotojo etato, tai lyčių lygybės reikalai. Susirenka nemažai mergaičių, kurios apie savo reikalus mieliau kalbėtųsi su moterimi, o ne su vyru. Kai dirba vienas darbuotojas, nėra kam jo pavaduoti atostogų metu, išvykus kelti kvalifikacijos ir t. t. Be to, jeigu darbuotojas susitelkia į vieno jaunuolio situaciją, turi pabendrauti ir su jo tėvais, kiti lieka be dėmesio. Antras darbuotojas padėtų ir rengiant projektus, pritraukiant į rajoną daugiau lėšų jaunimo veiklai bei įgyvendinant projektus. Siūlomam etatui išlaikyti per metus reikėtų 12 tūkst. Eur.

Trečiasis siūlymas – suteikti „Atviros jaunimo erdvės“ lankytojams erdvesnes patalpas. Iki rudens jaunimas rinkdavosi Šilutės kultūros ir pramogų centro pastate. Kai jį pradėjo rekonstruoti, laikinai tenka glaustis Liepų g. esančiame pastate. Kai toks lankomumas, turimos patalpos būna per mažos. Dažnai vienu metu susirenka 20 jaunuolių ir tenka grūstis. Be to, merginos norėtų pabendrauti atskirai nuo vaikinų. Būna jaunuolių, kurie rengia posėdžius, diskusijas. Dėl ankštų patalpų nukenčia veikla, nėra kur sutalpinti įrangos, kuri reikalinga ir rašant projektus, ir kasdienėje veikloje.

Vyks į kaimus?
Ketvirtasis siūlymas – mobilusis darbas rajono seniūnijose. Jaunimo reikalų departamentas didelėms savivaldybėms rekomenduoja rūpintis gatvės jaunimu, o mažesnėms savivaldybėms – mobilųjį darbą. Šilutės rajono savivaldybei rekomenduojamas mobilusis darbas. Mobiliojo darbo su jaunimu tikslas – atsižvelgiant į individualius konkrečioje teritorijoje gyvenančio jaunimo poreikius užtikrinti turiningą jo laisvalaikį, ugdymą (-si) ir socialinę integraciją, sudaryti sąlygas aktyviai veikti savo gyvenamojoje teritorijoje.

Tam praverstų dviejų žmonių mobili komanda, kuri vyktų į pasirinktas ar atrinktas Šilutės r. seniūnijas. Seniūnijose gyvenantys jauni žmonės jaučiasi socialiai atskirti. Jie neturi tokių galimybių kaip miesto jaunimas. Tad labai svarbu mažinti socialinę atskirtį tarp kaimo ir miesto jaunimo. Mobiliąsias paslaugas jaunimas galėtų gauti savo gyvenamojoje vietoje.
Atviras darbas su jaunimu, mobilusis darbas įtrauktas į Socialinių paslaugų katalogą ir gali būti finansuojamas iš lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms teikti. Lėšų poreikis mobiliajai komandai siektų 24 tūkst. eurų per metus (dviejų darbuotojų atlyginimai su mokesčiais).

Diskusijos
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio, viskam reikia pinigų… Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje direktorius priminė, kad darbo dienomis po 15 val. ištuštėja mokyklos, ar ten nėra vietos? Pritarė komiteto narys Steponas Kazlauskas, esą nuo 15 valandos iki vakaro jaunumui yra kur rinktis. V. Pozingis priminė, kad Šilutėje jaunimui ir paslaugų, ir tam būtinų etatų yra, o kaimuose – beveik nieko.

Diskutavo ir kiti šio komiteto nariai. Sigito Majaus nuomone, ir Šilutėje teks rasti sprendimą, jeigu jaunimas nesutelpa į tą laikinąją patalpą. V. Pozingis atsakė, jog sunkumai yra laikini: kai bus sutvarkytas Šilutės kultūros ir pramogų centras, ten jaunimas turės erdvias ir gerai sutvarkytas patalpas. Zigmantas Merliūnas įsitikinęs, jog svarbu, kad jaunimas rinktųsi, veiktų, o vietos bus. Komiteto primininkas Vygantas Kamarauskas dabartinius nepatogumus pavadino laikinais ir svarstė, jog laikinose patalpose dirba ir kiti Šilutės kultūros ir pramogų centro pastate veikę kolektyvai, tad reikia tartis ir rasti išeitį.

V. Pozingis svarstė, jog mobiliojo darbo komandai reikės tarnybinio automobilio, lėšų. Gal derėtų prašyti pagalbos iš Jaunimo reikalų departamento? Tačiau V. Kamarauskas atsakė, kad jauni žmonės rajone visi yra mūsų, dera svarstyti, kaip jiems pagelbėjus, o ne kaip išsisukus nuo rūpesčių. V. Pozingis vėl priminė, kad kaimuose yra puikių švietimo darbuotojų, ar tikrai būtina ten važinėti komandai iš Šilutės? S. Majus priminė, kaip verda darbas Žemaičių Naumiesčio bendruomenės namuose. Aktyvių ir gebančių įdomiai veikti žmonių yra ir kaimuose.
Kol kas tik pateikti pasiūlymai ir pasikeista nuomonėmis. Rezultatų teks palaukti.

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai