Ir apdegęs Aukštumalos pažintinis takas traukia lankytojus

„Pamarys“ jau rašė, kad prieš metus įrengtą Aukštumalos pažintinį taką gegužės 4 d. apgadino gaisras. Tačiau net ir apgadintas ugnies pažintinis takas sutraukia nemažai lankytojų. Savivaldybės vadovai LR aplinkos ministro Kęstučio Navicko vizito metu jo prašė padėti atkurti ugnies suniokotą taką, spėjusį tapti populiariu lankymo objektu.

Spėjama, kad gaisro priežastimi tapo numesta nuorūka, tačiau, pasak Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimanto Mačijausko, gaisro priežastys dar tiriamos. Gaisro padaryti nuostoliai įvertinti apie 7000 eurų.
Po gaisro praėjus daugiau kaip mėnesiui, Aukštumalos pažintiniame take vėl galima sutikti nemažai lankytojų. Nors apdegusiose vietose medinis takas nestabilus ir einant siūbuoja, čia lankosi net šeimos su mažyliais vežimėlyje… Iš karto po gaisro takas buvo uždarytas, o įėjimas į jį buvo užtvertas įspėjamosiomis juostomis. Dabar tako pradžioje tų juostų nebeliko, o lankytojus pasitinka plakatai, kviečiantys prisidėti prie tako atnaujinimo trumpąja žinute už 1,35 euro įsigyjant lankytojo bilietą. Savo tinklalapyje Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia prisidėti aukojant į Nemuno deltos regioninio parko direkcijos paramos sąskaitą kad ir nedidelę sumą.

Rekvizitai mokėjimo pervedimams
Gavėjas: Nemuno deltos regioninio parko direkcija, sąsk. Nr. LT167300 0100 0258 7243, mokėjimo paskirtis: parama Aukštumalai.

Pasak Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus, lėšų kol kas suaukota nedaug – per 400 eurų. Jo kolegė Kristina Mudinaitė sakė, kad aktyviausiai žmonės aukojo iš karto po nelaimės, kai apie gaisrą buvo pranešta visai Lietuvai. Tuomet būta tokių, kurie paaukojo ir 100 eurų. Po kiek laiko žinia apie nelaimę buvo primiršta, aukų srovelė suplonėjo.
Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis sakė, kad aplinkos ministro K. Navicko vizito metu svečiui buvo parodytas apdegęs takas ir prašyta paramos takui atkurti. Pasak V. Pozingio, Savivaldybė stengiasi padėti, tačiau formaliai Aukštumalos pažintinis takas priklauso Nemuno deltos regioninio parko direkcijai, tad pirmiausiai ji turi rūpintis per trumpą laiką spėjusio išpopuliarėti lankomo objekto atstatymu.


Anksčiau vadintas „Bebrų taku“, po rekonstrukcijos pailgėjęs iki 1,2 km medinis takas su apžvalgos bokštais, pavadintas Aukštumalos pažintiniu taku oficialiai lankytojams buvo atidarytas 2016 m. liepos 8 d. Dalis naujojo tako sumontuota ant tvirtų 30 cm skersmens plastikinių vamzdžių, todėl lankytojai gali drąsiai, net nesušlapdami kojų grožėtis gamta. Medinei tako daliai įrengti naudotos impregnuotos pušinės lentos. Pažintinio tako pabaigoje prie pelkinio ežerokšnio įrengta 3 m aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria Aukštumalos pelkės panorama. Šiai platformai įrengti lėšų skyrė UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, o tako montavimo darbus atliko UAB „Šilutės polderiai“ meistrai.
Aukštumalos pažintinis takas nusidriekė per vieną didžiausių ir gražiausių Aukštumalos aukštapelkę, plytinčią Kintų seniūnijoje. Iki mūsų dienų natūralius bruožus išlaikė tik vakarinė pelkės dalis (užimanti 1/3 buvusios pelkės ploto), kuri 1995 m. buvo paskelbta telmologiniu (pelkių) draustiniu. 1993 m. ji įrašyta į pelkių ir kitų šlapynių apsaugai skirtos Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004 m. tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Aukštumala vilioja keliautojus pelkiniais ežerėliais, kiminų patalais su spanguolynais, nykštukinėmis pušaitėmis, labai retų tyrulinių erikų vainiklapiais, saulašarėmis, laukinių paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų balsais bei galimybe pamatyti sklandantį jūrinį erelį.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite