Ilgų metų tyrinėtojų darbai sugulė į mokslo monografijas

FONDASMokslinė monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ pirmoji knyga, pasirodžiusi 2010 m., buvo pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. 2014 m. pasirodė šio leidinio antroji knyga. Šių knygų autoriai – Mažosios Lietuvos praeities tyrinėtojai, architektūros istorikai Martynas ir Marija Purvinai.

Mokslinės monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ antrosios knygos autoriai m. ir M. Purvinai (nuotraukoje – iš kraštų) su renginyje dalyvavusiais šilutiškiais ir pagėgiškiais.

Šįkart susitikti su knygų autoriais Šilutės kraštotyros draugija pakvietė į Hugo Šojaus dvarą.
Pasak M. Purvino, kvalifikuoti tyrėjai žino, kad ir labai suniokotose kapinėse dar yra likę pėdsakų, iš kurių galima atkurti buvusią padėtį. Sovietmečiu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Mažosios Lietuvos kapinėmis domėjosi etnografai, kraštotyrininkai, kalbininkai, tačiau profesionalių šio regiono kapinių architektūros paveldo tyrinėjimų nebuvo. Šiame bare darbavosi sutuoktiniai Marija ir Martynas Purvinai.
Susitikimo su šilutiškiais metu M. Purvinas atviravo, kad gyvenime būna malonių staigmenų. Monografijų autorius turėjo galvoje pernai dienos šviesą išvydusias net kelias knygas: „Mažosios Lietuvos kaimų ir žmonių gyvenimai“ ir „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. II knyga“. M. Purvinas sakė, kad už kiekvieno šių knygų puslapio yra ne po vieną tūkstantį rankraščių.
Martynas Purvinas nuosekliai ir sistemingai tirti ir fiksuoti medžiaginį Mažosios Lietuvos paveldą pradėjo 1980 metais. Pėsčiomis ar dviračiu jis apkeliavo visą buvusios Mažosios Lietuvos kraštą. Netrukus į šią veiklą įsitraukė ir Marija Purvinienė. Per ilgą laiką sukaupta išsami ir patikima duomenų bazė.
M. Purviną stebina, kad nuo seno Lietuva – kaimų šalis, – o knygų apie kaimą nėra. Nuo 1990 m. turėjęs galimybių susipažinti su Vakarų šalių bibliotekose, archyvuose sukauptomis žiniomis, stebėjosi knygų apie, pavyzdžiui, Vokietijos kaimus gausa. Jį liūdino, kad agrariniame krašte Lietuvoje, kur tūkstantmečius vyravo kaimiškasis gyvenimo būdas, nedaug žinoma apie regionų kaimų ypatybes, jų raidą. Dabar šią spragą užpildo M. Purvino mokslo monografijos apie Lietuvos kaimus, istorinę jų raidą.
Mokslo monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ antrojoje knygoje apibūdinamas tirtasis plotas: pietinė dabartinio Klaipėdos rajono dalis – vietos aplink Priekulę, tarp Kuršių marių vakaruose ir buvusios Klaipėdos krašto ribos rytuose, tarp Veiviržo upės pietuose ir Klaipėdos-Dovilų apylinkių šiaurėje. Tas plotas buvo suskirstytas į 6 apylinkes, visa tirtoji zona praeityje priklausė Klaipėdos kultūrinės ir ūkinės veikos arealui.
Knygą sudaro trys dalys: „Mažosios Lietuvos kapinių architektūros paveldo tyrimo ypatumai“, „Senosios kapinės Klaipėdos įtakos areale“, „Kapinių architektūros paveldo ypatumai Klaipėdos arealo tirtuose plotuose“.
M. Purvinas apgailestavo, kad dėl iš anksto numatytos leidinio apimties nebuvo galimybės fiksuoti senosiose kapinėse dar randamų antkapinių paminklų nuolaužų, kurie taip pat yra vertingi. 72 senosiose kapinėse užfiksuota 2229 architektūros paveldo objektai. Nuoseklus ploto tyrimas leido apibūdinti po 1944 m. labiausiai nukentėjusius plotus.Sovietmečiu vyko masinis kapinių niokojimas. M. Purviną stebina, kad yra bandančių neigti Mažosios Lietuvos netekčių sovietinės okupacijos metais mąstą. Jaudina ir tai, kad ir dabar dėl įvairiausių priežasčių senosios kapinės negailestingai nyksta. Tai akivaizdžiai liudija jo paties prieš keletą metų darytos nuotraukos.
M. Purvinienė prisiminė filmo apie istoriką ir politologą dr. Dytmarą Albrechtą (Dietmar Albrecht) kūrimą, kurio iniciatorė ir prodiuserė buvo M. Purvinienė.
Į susitikimą atvykusios viešnios iš Pagėgių savivaldybės – Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė ir vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė – dovanojo knygų autoriams neseniai pasirodžiusį leidinį „Bitėnų kapinės – Mažosios Lietuvos panteonas“.
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė patikino, kad M. Ir M. Purvinų knygomis ypač domisi studentai. Knygų autoriams ji įteikė iš Rusnės kilusios ir apie ją rašiusios Šarlotės Keiser knygą „Tėviškės namų ir sodybų aidai“.
Susitikimo dalyviai džiaugėsi gavę dovanų po knygą ir turėję galimybę gauti autorių autografus bei paragauti jų atsivežtų vaišių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite