Ilgų metų tyrinėtojų darbai sugulė į mokslo monografijas

FONDASMokslinė monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ pirmoji knyga, pasirodžiusi 2010 m., buvo pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. 2014 m. pasirodė šio leidinio antroji knyga. Šių knygų autoriai – Mažosios Lietuvos praeities tyrinėtojai, architektūros istorikai Martynas ir Marija Purvinai.

Mokslinės monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ antrosios knygos autoriai m. ir M. Purvinai (nuotraukoje – iš kraštų) su renginyje dalyvavusiais šilutiškiais ir pagėgiškiais.

Šįkart susitikti su knygų autoriais Šilutės kraštotyros draugija pakvietė į Hugo Šojaus dvarą.
Pasak M. Purvino, kvalifikuoti tyrėjai žino, kad ir labai suniokotose kapinėse dar yra likę pėdsakų, iš kurių galima atkurti buvusią padėtį. Sovietmečiu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Mažosios Lietuvos kapinėmis domėjosi etnografai, kraštotyrininkai, kalbininkai, tačiau profesionalių šio regiono kapinių architektūros paveldo tyrinėjimų nebuvo. Šiame bare darbavosi sutuoktiniai Marija ir Martynas Purvinai.
Susitikimo su šilutiškiais metu M. Purvinas atviravo, kad gyvenime būna malonių staigmenų. Monografijų autorius turėjo galvoje pernai dienos šviesą išvydusias net kelias knygas: „Mažosios Lietuvos kaimų ir žmonių gyvenimai“ ir „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. II knyga“. M. Purvinas sakė, kad už kiekvieno šių knygų puslapio yra ne po vieną tūkstantį rankraščių.
Martynas Purvinas nuosekliai ir sistemingai tirti ir fiksuoti medžiaginį Mažosios Lietuvos paveldą pradėjo 1980 metais. Pėsčiomis ar dviračiu jis apkeliavo visą buvusios Mažosios Lietuvos kraštą. Netrukus į šią veiklą įsitraukė ir Marija Purvinienė. Per ilgą laiką sukaupta išsami ir patikima duomenų bazė.
M. Purviną stebina, kad nuo seno Lietuva – kaimų šalis, – o knygų apie kaimą nėra. Nuo 1990 m. turėjęs galimybių susipažinti su Vakarų šalių bibliotekose, archyvuose sukauptomis žiniomis, stebėjosi knygų apie, pavyzdžiui, Vokietijos kaimus gausa. Jį liūdino, kad agrariniame krašte Lietuvoje, kur tūkstantmečius vyravo kaimiškasis gyvenimo būdas, nedaug žinoma apie regionų kaimų ypatybes, jų raidą. Dabar šią spragą užpildo M. Purvino mokslo monografijos apie Lietuvos kaimus, istorinę jų raidą.
Mokslo monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ antrojoje knygoje apibūdinamas tirtasis plotas: pietinė dabartinio Klaipėdos rajono dalis – vietos aplink Priekulę, tarp Kuršių marių vakaruose ir buvusios Klaipėdos krašto ribos rytuose, tarp Veiviržo upės pietuose ir Klaipėdos-Dovilų apylinkių šiaurėje. Tas plotas buvo suskirstytas į 6 apylinkes, visa tirtoji zona praeityje priklausė Klaipėdos kultūrinės ir ūkinės veikos arealui.
Knygą sudaro trys dalys: „Mažosios Lietuvos kapinių architektūros paveldo tyrimo ypatumai“, „Senosios kapinės Klaipėdos įtakos areale“, „Kapinių architektūros paveldo ypatumai Klaipėdos arealo tirtuose plotuose“.
M. Purvinas apgailestavo, kad dėl iš anksto numatytos leidinio apimties nebuvo galimybės fiksuoti senosiose kapinėse dar randamų antkapinių paminklų nuolaužų, kurie taip pat yra vertingi. 72 senosiose kapinėse užfiksuota 2229 architektūros paveldo objektai. Nuoseklus ploto tyrimas leido apibūdinti po 1944 m. labiausiai nukentėjusius plotus.Sovietmečiu vyko masinis kapinių niokojimas. M. Purviną stebina, kad yra bandančių neigti Mažosios Lietuvos netekčių sovietinės okupacijos metais mąstą. Jaudina ir tai, kad ir dabar dėl įvairiausių priežasčių senosios kapinės negailestingai nyksta. Tai akivaizdžiai liudija jo paties prieš keletą metų darytos nuotraukos.
M. Purvinienė prisiminė filmo apie istoriką ir politologą dr. Dytmarą Albrechtą (Dietmar Albrecht) kūrimą, kurio iniciatorė ir prodiuserė buvo M. Purvinienė.
Į susitikimą atvykusios viešnios iš Pagėgių savivaldybės – Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė ir vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė – dovanojo knygų autoriams neseniai pasirodžiusį leidinį „Bitėnų kapinės – Mažosios Lietuvos panteonas“.
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė patikino, kad M. Ir M. Purvinų knygomis ypač domisi studentai. Knygų autoriams ji įteikė iš Rusnės kilusios ir apie ją rašiusios Šarlotės Keiser knygą „Tėviškės namų ir sodybų aidai“.
Susitikimo dalyviai džiaugėsi gavę dovanų po knygą ir turėję galimybę gauti autorių autografus bei paragauti jų atsivežtų vaišių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu