Į Šilutę atslenka gripas. Kaip apsisaugoti?

Klaipėdoje jau užfiksuoti 2 gripo atvejai ir per pusę tūkstančio peršalimo ligų atvejų. Tikėtina, netrukus gripas pasieks ir Šilutę. Apie situaciją Šilutės rajone pasakoja Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Sandra Laurušonė ir VšĮ Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė.

„Atvėsus orams bei grįžus vaikučiams į mokyklas bei darželius, pagausėjo ir virusinių susirgimų ir peršalimų. Daugiausiai sergančių yra ikimokyklinio amžiaus vaikų“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Pasak S. Laurušonės, pacientai dažniausiai sloguoja, kosėja, karščiuoja, jaučia bendrą silpnumą, skundžiasi galvos skausmu, kartais kūno bėrimais.
„Pacientai, kurie skundžiasi virusiniams susirgimams būdingais simptomais, rekomenduojame tausojantį režimą, tai yra, gulėti lovoje, vartoti šiltus skysčius, antipiretikus, gerklės, nosies purškalus. Šiuo klausimu galima pasikonsultuoti ir su vaistininku“, – pataria S. Laurušonė.

VšĮ Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė

To dar nėra buvę
Anot gydytojos V. Intienės, vos tik atėjo rugsėjo 1-oji, kartu su ja – ir virusinių infekcijų bumas. „Keista, tačiau jau dabar labai daug laringitų, bronchų astmų. Vaikučiai karščiuoja ir sloguoja. Skyrius pilnas sergančių vaikų. Tikrai šiemet ruduo keistas“, – pastebi vaikų ligų gydytoja. Anksčiau, anot medikės, to nėra buvę. Susirgimų pagausėdavo rugsėjo viduryje ar pabaigoje. Anot V. Intienės, įtakos tam galėjo turėti po karštos vasaros staiga atvėsęs oras.

Jei karščiavimas siekia 38 laipsnius ir daugiau, sunkiai mažėja temperatūra išgėrus vaistų, atsiranda stiprus gerklės ar krūtinės skausmas, S. Laurušonė pataria pasirodyti gydytojui. Prireikus medikai skirs bakterinei infekcijai skirtų antibiotikų.

O jei minėtų simptomų nėra? „Galima puikiausiai sveikti namie, išskyrus tuos atvejus, kai reikalingas nedarbingumo lapelis. Gripo epidemijos metu nedarbingumas kelioms dienoms gali būti išduotas ir telefonu dėl pandeminės situacijos“, – paaiškino šeimos gyditoja pridurdama, kad eilinė virusinė infekcija gali tęstis nuo 5 iki 7 dienų, todėl nereikia skubėti vartoti antibiotikų. Jei peršalimo simptomai slopsta, temperatūra kyla vis rečiau ir tesiekia 37 laipsnius, svarbu vartoti pakankamai skysčių, naudoti pagalbines priemones ir ramiai laukti, kol savijauta pagerės.

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Sandra Laurušonė

„Žinoma, netinkamai gydoma virusinė infekcija, kai pacientas keliauja į darbą sirgdamas, nesilaiko režimo, tada galimos ir įvairios bakterinės komplikacijos, kurioms gydyti būtini antibiotikai. – patikino S. Laurušonė. – Lietuva pirmauja pagal antibiotikų vartojimo neracionalumą. Tačiau ši problema po truputį keičiasi į gera. Antibiotikams įsigyti būtinas gydytojo receptas. Sveikatos apsaugos ministerija skatina medikus skirti antibiotikus tik esant bakterinės infekcijoms požymiams“.

Medikė pastebi, kad ir patys pacientai linkę antibiotikus vartoti neatsakingai, tai yra geria ne taip, kaip skiria gydytojas, ir vartoja trumpesnį laiką. Tokiu būdu susidaro rizika bakterijoms kisti ir darytis atsparioms antibiotikams. Deja, Lietuva pagal bakterijų atsparumą taip pat pirmauja Europoje. Gerai, kad šiuolaikinės mamos, anot S. Laurušonės, dažniau klauso gydytojų nurodymų ir vengia vartoti antibiotikus, kada tai nėra būtina.

Kaip nesusirgti?
Šalyje plintant ūmioms virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, medikės rekomenduoja gerti daug skysčių, vartoti vitaminus D, C, preparatus su ežiuole, sveikai maitintis, sportuoti, nerūkyti, vėdinti patalpas, dažnai plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais, rengtis tinkamais rūbais ir dėvėti tinkamą avalynę.
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, veiksmingai veikia sūrus vanduo – pravartu juo skalauti perštinčią gerklę.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite