Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu…

„Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Praėjo mėnuo, kai vyksta antrojo etapo darbai, t. y. rekonstruojamas kelias iš Šilutės iki Rusnės estakados. Už kilometro nuo estakados per visą važiuojamąją dalį keičiama pralaida. Dėl šios priežasties eismas iki šiol laikinai yra nukreiptas apylanka.

Kas padaryta?
AB „Kauno tiltai“ Kelių remonto aikštelės Nr. 2 vadovas Aurimas Garbačiauskas informavo, kad kelyje Šilutė–Rusnė jau įrengtos 4 pralaidos, pirmajai pralaidai dar liko įrengti atraminę sienutę. Dvejose minėtojo kelio atkarpose po 1.1 km išardyta kelio dešinės pusės danga. Šiuo metu rangovas UAB „Tilsta“ šiose atkarpose stiprina kelio sankasą, įrengia spraustinus polius. Sustiprinus kelio sankasą, AB „Kauno tiltai“ klos kelio pagrindus. Vėliau darbai tokia pat tvarka vyks kairėje kelio pusėje.

Dėkoja ir prašo kantrybės
„Tiek vykdant Rusnės estakados statybas, tiek kelio rekonstrukcijos darbus, esame dėkingi išskirtinei Rusnės bendruomenei už kantrybę. Dar kartą atsiprašome už užsitęsusius nepatogumus ir tikimės gyventojų geranoriško supratingumo. Rangovai imasi visų priemonių, kad darbai būtų atliekami kiek įmanoma greičiau“, – komentuoja situaciją A. Garbačiauskas.
Nuo birželio 3 d. už eismo organizavimą atsakinga UAB „Tilsta“.

6,3 milijono
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė sutartį su tiltų statybos bendrove „Tilsta“ dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbų.
Sutarties vertė – beveik 6,3 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, rangovas per šiuos metus atliks kelio sankasos stiprinimo darbus,.
Tarptautiniame atvirame konkurse dėl kelio sankasos stiprinimo darbų atlikimo dalyvavo trys tiekėjai – „Autokausta“, „Kauno tiltai“ ir tiltų statybos bendrovė „Tilsta“.

Pasak LAKD, pasiūlymai buvo vertinti pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas, atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį. Šiame pirkime kokybiniai kriterijai buvo: darbų atlikimo terminas mėnesiais nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo, papildoma statinio garantinio termino trukmė metais, valandinis atlyginimas pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams ir kaina.

Pirkimas buvo paskelbtas dėl žemės sankasos stiprinimo darbų po to, kai paaiškėjo durpių kiekis po rekonstruojamu kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožu nuo 2,425 iki 5,820 km. Be estakados statybos, dar rekonstruojamas 5 km ilgio kelio ruožas, kuriame bus įrengta nauja dangos konstrukcija, nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite