Hugo Šojaus dvare apsilankė Prūsijos karališkoji pora

Tarptautinės muziejų nakties proga Šilutės Hugo Šojaus dvare, plevenant žvakių ugnelėms, veikė parodos, o paskutiniams saulės spinduliams lyžtelėjus dvaro rūmus, čia apsilankė Prūsijos karališkoji pora, lydima metraštininkės…
Tą dieną muziejininkai plačiai atvėrė dvaro rūmų duris visiems, kuriems rūpėjo sužinoti, kaip ir kuo anuomet gyveno dvariškiai.

Vakaro svečiai – Prūsijos karalienė Luizė ir karalius Vilhelmas III.

Ekspozicijų salė „pražydo“
Hugo Šojaus dvaro ekspozicijų salė „pražydo“ garsaus dailininko Prano Domšaičio tapytų gėlių natiurmortais. Iš vieno žvelgė našlaitės, iš kitų – rožės, jurginai, astrai ir visokios kitokios vazose pamerktos darželio ar laukų gėlės. Parodos lankytojus žavėjo įspūdingos, vešlios gėlių puokštės, spalvomis ir grožiu tebekuriančios jaukumo jausmą kaip ir tada, kai tapytojas jas „įamžino“ drobėse.
Dailininkas Pranas Domšaitis (1880-1965), Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinis, po Pirmojo pasaulinio karo išgarsėjo Vokietijoje, po Antrojo – sulaukė pripažinimo Pietų Afrikoje. Neįkainojamą 665 P. Domšaičio kūrinių kolekciją 1989-2006 m. Lietuvai padovanojo Lietuvių fondas (Čikaga, JAV), nuo 2001 m. ji nuolat eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus padalinyje, Klaipėdoje. Natiurmortus P. Domšaitis kūrė visą gyvenimą, tačiau daugiausiai paveikslų spalvingų gėlių puokščių vazose jis nutapė 4-5 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų atsiradimas susijęs su gana komplikuotu dailininko gyvenimo laikotarpiu tarpukario Vokietijoje ir pokarinėje Austrijoje.
Karališkųjų žingsnių aidas
Reprezentacinėje dvaro salėje tą vakarą vyko teatralizuota muzikinė programa „Karališkų žingsnių aidas“. Visų norinčių ją pamatyti ir išgirsti muziejininkai nepajėgė sutalpinti, todėl atvykusius kvietė įsikurti gretimose salėse. Teatralizuota muzikinė programa skirta Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės dvaro rezidavimui Klaipėdoje atminti.
Karališkosios poros metraštininko vaidmenį kūrė aktorė Virginija Kochanskytė, muzikinius kūrinius atliko dainininkai, tarptautinių konkursų laureatai Giedrė Zeicaitė ir Artūras Kozlovskis, pianistė Vaiva Purlytė. Teatralizuotos muzikinės programos dalyviai vilkėjo anos epochos kilmingųjų rūbais. Jų laikysena, manieros klausytojus skatino mintimis nukeliauti ir įsivaizduoti laikus, kai iš Karaliaučiaus į Klaipėdą reikėjo varginančiai keliauti 3 dienas ir 3 naktis.

Karališkoji pora (Giedrė Zeicaitė, Artūras Kozlovskis), metraštininkas (aktorė Virginija Kochanskytė) ir pianistė Vaiva Purlytė.

2015 metai paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio metais. Neatsitiktinai programos rengėjai teatralizuotą muzikinę dalį pradėjo ir ją užbaigė garsiuoju šio kompozitoriaus polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“.
„XVIII-XIX a. kilmingųjų šeimų sūnūs būdavo ruošiami tapti valstybės politikais, diplomatais, o dukras nuo mažens mokydavo muzikos, dailės, šokių. Dvaro rūmų literatūriniai, muzikiniai salonai buvo ypač populiarūs“, – priminė karališkosios poros metraštininkės vaidmenį kūrusi V. Kochanskytė, neabejojanti, kad daugybė sklandančių legendų apie karalienę Luizę, vadintą šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, ateityje suguls į knygos puslapius. Šios programos rengėjai rėmėsi Jovitos Saulėnienės sudaryta knyga apie karališkosios poros rezidavimo Klaipėdoje faktus, prisiminimus.
Kelionė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą
Pasakojimas apie šią kelionę yra populiariausia anų laikų legenda, bylojanti, kaip pašto keliu Prūsijos karalienė Luizė su vaikais, o vėliau ir pats karalius Frydrichas Vilhelmas III atkeliavo per Kuršių neriją. Kelionė per speigą ir pūgą truko tris paras. Kelionės įspūdžius yra užrašęs karališkosios poros šeimos gydytojas: nakvynė smuklėje, kur karalienei ant grindų buvo patiesta šiaudų, vakarienė pas Rasytės kunigą, atokvėpis Nidos pašto stotyje, kur karalienė Luizė savo deimantiniu žiedu stikle įrėžė mylimo poeto J. W. Getės giesmę iš romano „Vilhelmas meisteris“: „Kas ašarom suvilgęs nevalgė duonos, kiauras naktis nesėdėjo dejuodamas ant gulto, tas nepažįsta dangiškos gailės…“
Karalienės karietai pasiekus Juodkrantę, pasivijo karalius Vilhelmas III. Karalienė apsistojo mokykloje, karalius – pašto stotyje. Neilgai trukus karališkoji pora išvydo Klaipėdą. Sergančiai karalienei grynas oras sveikatos nepablogino, atvirkščiai – ji pasitaisė.
Karalienė Luizė per gana trumpą savo viešnagę (vienerius metus) sugebėjo taip užkariauti vietos žmonių širdis, kad amžiams įėjo į miesto istoriją. Apie jos nuoširdumą, nepaprastą gebėjimą bendrauti ir su karaliais, ir su paprastais bajorais sklido legendos.
Susitikimas su Napoleonu
„Ieškant išeities iš tragiškos Prūsijos situacijos karalius stengėsi sudaryti sąjungą su Rusija. Turėjo prasidėti taikos derybos su Napoleonu Tilžėje. Karalius kartu su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I apsistojo Tauragėje. Nevilties apimtas Prūsijos karalius iškvietė žmoną į Tilžę, kad gražuolė suminkštintų Napoleono širdį. Luizės ir Napoleono pokalbis vyko 1807 m. liepos 5 d. Tilžėje. Amžininkų liudininkai teigia, kad pokalbis tęsėsi gana ilgai. Po susitikimo karalienė Luizė sakė: „Napoleonas buvo sutrikęs. Aš užvaldyta minties jaučiausi tvirtai“.
Neištvėręs į kambarį įėjo Prūsijos karalius. Napoleonas savo maršalams vėliau sakęs: „Jeigu Prūsijos karalius būtų įėjęs į kambarį šiek tiek vėliau, būčiau turėjęs perleisti jam Magdeburgą…“ Tada Luizė išryškėjo kaip lygiavertė monarchė tarp galingiausių to meto Europos valdovų“, – skaitė aktorė V. Kochanskytė.
Skaitymus lydėjo muzika, dainos, kurias švelniu lyg šilkas balsu dainavo G. Zeicaitė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu