Hugo Šojaus dvare apsilankė Prūsijos karališkoji pora

Tarptautinės muziejų nakties proga Šilutės Hugo Šojaus dvare, plevenant žvakių ugnelėms, veikė parodos, o paskutiniams saulės spinduliams lyžtelėjus dvaro rūmus, čia apsilankė Prūsijos karališkoji pora, lydima metraštininkės…
Tą dieną muziejininkai plačiai atvėrė dvaro rūmų duris visiems, kuriems rūpėjo sužinoti, kaip ir kuo anuomet gyveno dvariškiai.

Vakaro svečiai – Prūsijos karalienė Luizė ir karalius Vilhelmas III.

Ekspozicijų salė „pražydo“
Hugo Šojaus dvaro ekspozicijų salė „pražydo“ garsaus dailininko Prano Domšaičio tapytų gėlių natiurmortais. Iš vieno žvelgė našlaitės, iš kitų – rožės, jurginai, astrai ir visokios kitokios vazose pamerktos darželio ar laukų gėlės. Parodos lankytojus žavėjo įspūdingos, vešlios gėlių puokštės, spalvomis ir grožiu tebekuriančios jaukumo jausmą kaip ir tada, kai tapytojas jas „įamžino“ drobėse.
Dailininkas Pranas Domšaitis (1880-1965), Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinis, po Pirmojo pasaulinio karo išgarsėjo Vokietijoje, po Antrojo – sulaukė pripažinimo Pietų Afrikoje. Neįkainojamą 665 P. Domšaičio kūrinių kolekciją 1989-2006 m. Lietuvai padovanojo Lietuvių fondas (Čikaga, JAV), nuo 2001 m. ji nuolat eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus padalinyje, Klaipėdoje. Natiurmortus P. Domšaitis kūrė visą gyvenimą, tačiau daugiausiai paveikslų spalvingų gėlių puokščių vazose jis nutapė 4-5 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų atsiradimas susijęs su gana komplikuotu dailininko gyvenimo laikotarpiu tarpukario Vokietijoje ir pokarinėje Austrijoje.
Karališkųjų žingsnių aidas
Reprezentacinėje dvaro salėje tą vakarą vyko teatralizuota muzikinė programa „Karališkų žingsnių aidas“. Visų norinčių ją pamatyti ir išgirsti muziejininkai nepajėgė sutalpinti, todėl atvykusius kvietė įsikurti gretimose salėse. Teatralizuota muzikinė programa skirta Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės dvaro rezidavimui Klaipėdoje atminti.
Karališkosios poros metraštininko vaidmenį kūrė aktorė Virginija Kochanskytė, muzikinius kūrinius atliko dainininkai, tarptautinių konkursų laureatai Giedrė Zeicaitė ir Artūras Kozlovskis, pianistė Vaiva Purlytė. Teatralizuotos muzikinės programos dalyviai vilkėjo anos epochos kilmingųjų rūbais. Jų laikysena, manieros klausytojus skatino mintimis nukeliauti ir įsivaizduoti laikus, kai iš Karaliaučiaus į Klaipėdą reikėjo varginančiai keliauti 3 dienas ir 3 naktis.

Karališkoji pora (Giedrė Zeicaitė, Artūras Kozlovskis), metraštininkas (aktorė Virginija Kochanskytė) ir pianistė Vaiva Purlytė.

2015 metai paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio metais. Neatsitiktinai programos rengėjai teatralizuotą muzikinę dalį pradėjo ir ją užbaigė garsiuoju šio kompozitoriaus polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“.
„XVIII-XIX a. kilmingųjų šeimų sūnūs būdavo ruošiami tapti valstybės politikais, diplomatais, o dukras nuo mažens mokydavo muzikos, dailės, šokių. Dvaro rūmų literatūriniai, muzikiniai salonai buvo ypač populiarūs“, – priminė karališkosios poros metraštininkės vaidmenį kūrusi V. Kochanskytė, neabejojanti, kad daugybė sklandančių legendų apie karalienę Luizę, vadintą šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, ateityje suguls į knygos puslapius. Šios programos rengėjai rėmėsi Jovitos Saulėnienės sudaryta knyga apie karališkosios poros rezidavimo Klaipėdoje faktus, prisiminimus.
Kelionė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą
Pasakojimas apie šią kelionę yra populiariausia anų laikų legenda, bylojanti, kaip pašto keliu Prūsijos karalienė Luizė su vaikais, o vėliau ir pats karalius Frydrichas Vilhelmas III atkeliavo per Kuršių neriją. Kelionė per speigą ir pūgą truko tris paras. Kelionės įspūdžius yra užrašęs karališkosios poros šeimos gydytojas: nakvynė smuklėje, kur karalienei ant grindų buvo patiesta šiaudų, vakarienė pas Rasytės kunigą, atokvėpis Nidos pašto stotyje, kur karalienė Luizė savo deimantiniu žiedu stikle įrėžė mylimo poeto J. W. Getės giesmę iš romano „Vilhelmas meisteris“: „Kas ašarom suvilgęs nevalgė duonos, kiauras naktis nesėdėjo dejuodamas ant gulto, tas nepažįsta dangiškos gailės…“
Karalienės karietai pasiekus Juodkrantę, pasivijo karalius Vilhelmas III. Karalienė apsistojo mokykloje, karalius – pašto stotyje. Neilgai trukus karališkoji pora išvydo Klaipėdą. Sergančiai karalienei grynas oras sveikatos nepablogino, atvirkščiai – ji pasitaisė.
Karalienė Luizė per gana trumpą savo viešnagę (vienerius metus) sugebėjo taip užkariauti vietos žmonių širdis, kad amžiams įėjo į miesto istoriją. Apie jos nuoširdumą, nepaprastą gebėjimą bendrauti ir su karaliais, ir su paprastais bajorais sklido legendos.
Susitikimas su Napoleonu
„Ieškant išeities iš tragiškos Prūsijos situacijos karalius stengėsi sudaryti sąjungą su Rusija. Turėjo prasidėti taikos derybos su Napoleonu Tilžėje. Karalius kartu su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I apsistojo Tauragėje. Nevilties apimtas Prūsijos karalius iškvietė žmoną į Tilžę, kad gražuolė suminkštintų Napoleono širdį. Luizės ir Napoleono pokalbis vyko 1807 m. liepos 5 d. Tilžėje. Amžininkų liudininkai teigia, kad pokalbis tęsėsi gana ilgai. Po susitikimo karalienė Luizė sakė: „Napoleonas buvo sutrikęs. Aš užvaldyta minties jaučiausi tvirtai“.
Neištvėręs į kambarį įėjo Prūsijos karalius. Napoleonas savo maršalams vėliau sakęs: „Jeigu Prūsijos karalius būtų įėjęs į kambarį šiek tiek vėliau, būčiau turėjęs perleisti jam Magdeburgą…“ Tada Luizė išryškėjo kaip lygiavertė monarchė tarp galingiausių to meto Europos valdovų“, – skaitė aktorė V. Kochanskytė.
Skaitymus lydėjo muzika, dainos, kurias švelniu lyg šilkas balsu dainavo G. Zeicaitė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 43

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite