Hugo Šojaus dvare apsilankė Prūsijos karališkoji pora

Tarptautinės muziejų nakties proga Šilutės Hugo Šojaus dvare, plevenant žvakių ugnelėms, veikė parodos, o paskutiniams saulės spinduliams lyžtelėjus dvaro rūmus, čia apsilankė Prūsijos karališkoji pora, lydima metraštininkės…
Tą dieną muziejininkai plačiai atvėrė dvaro rūmų duris visiems, kuriems rūpėjo sužinoti, kaip ir kuo anuomet gyveno dvariškiai.

Vakaro svečiai – Prūsijos karalienė Luizė ir karalius Vilhelmas III.

Ekspozicijų salė „pražydo“
Hugo Šojaus dvaro ekspozicijų salė „pražydo“ garsaus dailininko Prano Domšaičio tapytų gėlių natiurmortais. Iš vieno žvelgė našlaitės, iš kitų – rožės, jurginai, astrai ir visokios kitokios vazose pamerktos darželio ar laukų gėlės. Parodos lankytojus žavėjo įspūdingos, vešlios gėlių puokštės, spalvomis ir grožiu tebekuriančios jaukumo jausmą kaip ir tada, kai tapytojas jas „įamžino“ drobėse.
Dailininkas Pranas Domšaitis (1880-1965), Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinis, po Pirmojo pasaulinio karo išgarsėjo Vokietijoje, po Antrojo – sulaukė pripažinimo Pietų Afrikoje. Neįkainojamą 665 P. Domšaičio kūrinių kolekciją 1989-2006 m. Lietuvai padovanojo Lietuvių fondas (Čikaga, JAV), nuo 2001 m. ji nuolat eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus padalinyje, Klaipėdoje. Natiurmortus P. Domšaitis kūrė visą gyvenimą, tačiau daugiausiai paveikslų spalvingų gėlių puokščių vazose jis nutapė 4-5 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų atsiradimas susijęs su gana komplikuotu dailininko gyvenimo laikotarpiu tarpukario Vokietijoje ir pokarinėje Austrijoje.
Karališkųjų žingsnių aidas
Reprezentacinėje dvaro salėje tą vakarą vyko teatralizuota muzikinė programa „Karališkų žingsnių aidas“. Visų norinčių ją pamatyti ir išgirsti muziejininkai nepajėgė sutalpinti, todėl atvykusius kvietė įsikurti gretimose salėse. Teatralizuota muzikinė programa skirta Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės dvaro rezidavimui Klaipėdoje atminti.
Karališkosios poros metraštininko vaidmenį kūrė aktorė Virginija Kochanskytė, muzikinius kūrinius atliko dainininkai, tarptautinių konkursų laureatai Giedrė Zeicaitė ir Artūras Kozlovskis, pianistė Vaiva Purlytė. Teatralizuotos muzikinės programos dalyviai vilkėjo anos epochos kilmingųjų rūbais. Jų laikysena, manieros klausytojus skatino mintimis nukeliauti ir įsivaizduoti laikus, kai iš Karaliaučiaus į Klaipėdą reikėjo varginančiai keliauti 3 dienas ir 3 naktis.

Karališkoji pora (Giedrė Zeicaitė, Artūras Kozlovskis), metraštininkas (aktorė Virginija Kochanskytė) ir pianistė Vaiva Purlytė.

2015 metai paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio metais. Neatsitiktinai programos rengėjai teatralizuotą muzikinę dalį pradėjo ir ją užbaigė garsiuoju šio kompozitoriaus polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“.
„XVIII-XIX a. kilmingųjų šeimų sūnūs būdavo ruošiami tapti valstybės politikais, diplomatais, o dukras nuo mažens mokydavo muzikos, dailės, šokių. Dvaro rūmų literatūriniai, muzikiniai salonai buvo ypač populiarūs“, – priminė karališkosios poros metraštininkės vaidmenį kūrusi V. Kochanskytė, neabejojanti, kad daugybė sklandančių legendų apie karalienę Luizę, vadintą šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, ateityje suguls į knygos puslapius. Šios programos rengėjai rėmėsi Jovitos Saulėnienės sudaryta knyga apie karališkosios poros rezidavimo Klaipėdoje faktus, prisiminimus.
Kelionė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą
Pasakojimas apie šią kelionę yra populiariausia anų laikų legenda, bylojanti, kaip pašto keliu Prūsijos karalienė Luizė su vaikais, o vėliau ir pats karalius Frydrichas Vilhelmas III atkeliavo per Kuršių neriją. Kelionė per speigą ir pūgą truko tris paras. Kelionės įspūdžius yra užrašęs karališkosios poros šeimos gydytojas: nakvynė smuklėje, kur karalienei ant grindų buvo patiesta šiaudų, vakarienė pas Rasytės kunigą, atokvėpis Nidos pašto stotyje, kur karalienė Luizė savo deimantiniu žiedu stikle įrėžė mylimo poeto J. W. Getės giesmę iš romano „Vilhelmas meisteris“: „Kas ašarom suvilgęs nevalgė duonos, kiauras naktis nesėdėjo dejuodamas ant gulto, tas nepažįsta dangiškos gailės…“
Karalienės karietai pasiekus Juodkrantę, pasivijo karalius Vilhelmas III. Karalienė apsistojo mokykloje, karalius – pašto stotyje. Neilgai trukus karališkoji pora išvydo Klaipėdą. Sergančiai karalienei grynas oras sveikatos nepablogino, atvirkščiai – ji pasitaisė.
Karalienė Luizė per gana trumpą savo viešnagę (vienerius metus) sugebėjo taip užkariauti vietos žmonių širdis, kad amžiams įėjo į miesto istoriją. Apie jos nuoširdumą, nepaprastą gebėjimą bendrauti ir su karaliais, ir su paprastais bajorais sklido legendos.
Susitikimas su Napoleonu
„Ieškant išeities iš tragiškos Prūsijos situacijos karalius stengėsi sudaryti sąjungą su Rusija. Turėjo prasidėti taikos derybos su Napoleonu Tilžėje. Karalius kartu su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I apsistojo Tauragėje. Nevilties apimtas Prūsijos karalius iškvietė žmoną į Tilžę, kad gražuolė suminkštintų Napoleono širdį. Luizės ir Napoleono pokalbis vyko 1807 m. liepos 5 d. Tilžėje. Amžininkų liudininkai teigia, kad pokalbis tęsėsi gana ilgai. Po susitikimo karalienė Luizė sakė: „Napoleonas buvo sutrikęs. Aš užvaldyta minties jaučiausi tvirtai“.
Neištvėręs į kambarį įėjo Prūsijos karalius. Napoleonas savo maršalams vėliau sakęs: „Jeigu Prūsijos karalius būtų įėjęs į kambarį šiek tiek vėliau, būčiau turėjęs perleisti jam Magdeburgą…“ Tada Luizė išryškėjo kaip lygiavertė monarchė tarp galingiausių to meto Europos valdovų“, – skaitė aktorė V. Kochanskytė.
Skaitymus lydėjo muzika, dainos, kurias švelniu lyg šilkas balsu dainavo G. Zeicaitė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite