Hidrometeorologai: Lietuvoje daugės lietaus poplūdžių ir sausrų

Klimatas ir vanduo – tokia Pasaulinės meteorologijos dienos tema, kurią šiais metais pasirinko Pasaulio meteorologijos organizacija.
1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinės Tautos. Pasaulinę meteorologijos dieną pradėta minėti nuo 1961-ųjų.
Dabar Pasaulio meteorologijos organizacijai priklauso 193 valstybės ir teritorijos.
Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijai priklausančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) specialistų, keičiantis klimatui ne tik kyla globali oro temperatūra, bet ir dažnėja bei intensyvėja sausros, liūtys, smarkūs vėjai ir kiti pavojingi, stichiniai meteorologiniai reiškiniai, pridarydami vis daugiau žalos gamtai ir žmonėms.
Netolygus kritulių pasiskirstymas, jų sumažėjimas, kontrastingi orai lemia, kad Lietuvoje vis rečiau galime sulauki didesnių potvynių, tačiau dažnės lietaus poplūdžių ir sausrų. Kaip sako LHMT hidrologai, mažesni potvyniai ar jų nebuvimas parodo esamus klimato pokyčius, ir tikėtina, kad šalies telkiniai vis dažniau kentės nuo hidrologinės sausros.
Hidrologinė sausra yra užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas ir apibūdinama kaip lokaliai ar regioniniu mastu stebimas vandens išteklių mažėjimas.
Dėl jos sumažėja gruntinių vandenų pasiekiamumas, džiūsta vandens talpyklos, ežerai, šaltiniai, upės. Pastarąjį kartą Lietuvoje hidrologinė sausra buvo paskelbta 2019-ųjų liepą.
Vykstant klimato kaitai, kai kuriuose pasaulio regionuose kiekvienas gėlo vandens lašas gali tapti gyvybiškai svarbus. Todėl Pasaulinę meteorologijos dieną pabrėžiama būtinybė tinkamai valdyti vandens išteklius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,