Hidrometeorologai: Lietuvoje daugės lietaus poplūdžių ir sausrų

Klimatas ir vanduo – tokia Pasaulinės meteorologijos dienos tema, kurią šiais metais pasirinko Pasaulio meteorologijos organizacija.
1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinės Tautos. Pasaulinę meteorologijos dieną pradėta minėti nuo 1961-ųjų.
Dabar Pasaulio meteorologijos organizacijai priklauso 193 valstybės ir teritorijos.
Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijai priklausančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) specialistų, keičiantis klimatui ne tik kyla globali oro temperatūra, bet ir dažnėja bei intensyvėja sausros, liūtys, smarkūs vėjai ir kiti pavojingi, stichiniai meteorologiniai reiškiniai, pridarydami vis daugiau žalos gamtai ir žmonėms.
Netolygus kritulių pasiskirstymas, jų sumažėjimas, kontrastingi orai lemia, kad Lietuvoje vis rečiau galime sulauki didesnių potvynių, tačiau dažnės lietaus poplūdžių ir sausrų. Kaip sako LHMT hidrologai, mažesni potvyniai ar jų nebuvimas parodo esamus klimato pokyčius, ir tikėtina, kad šalies telkiniai vis dažniau kentės nuo hidrologinės sausros.
Hidrologinė sausra yra užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas ir apibūdinama kaip lokaliai ar regioniniu mastu stebimas vandens išteklių mažėjimas.
Dėl jos sumažėja gruntinių vandenų pasiekiamumas, džiūsta vandens talpyklos, ežerai, šaltiniai, upės. Pastarąjį kartą Lietuvoje hidrologinė sausra buvo paskelbta 2019-ųjų liepą.
Vykstant klimato kaitai, kai kuriuose pasaulio regionuose kiekvienas gėlo vandens lašas gali tapti gyvybiškai svarbus. Todėl Pasaulinę meteorologijos dieną pabrėžiama būtinybė tinkamai valdyti vandens išteklius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite