Gyvenimas už ribos…

Eidama iš Šilutės kapinių pralenkiau senutę, tačiau iš už nugaros išgirdau, kad ji kažką kalba. Stabtelėjau. Ji kalbėjo gal sau, gal man, gal toms aukštoms pušims, kurios iškėlę galvas čia pat, už kapinių tvoros, gal Aukščiausiajam… Negi taip imsi ir nueisi? Neretai iš kapinių einančius žmones dar ir pavežu į Šilutę.

Negalėsiu daug ko pasakyti jos žodžiais, nes jie taip gražiai sudėti, parinkti. Sakiniai sklandūs, tikslūs, trumpi, o žodynas, sakyčiau, kaip rašytojos Žemaitės. Kas tokius garbaus amžiaus žmones to išmokė, svarstau… Mokslo gal truputį ragavo, bet kalbos gyvumu, žodyno turtingumu jie neretai lenkia dabartinį jaunimą ir biurokratiškai kalbančius vyresnius žmones.

Šis susitikimas beveik niekuo nesiskiria nuo kitų panašių: žmogus išsipasakoja savo gyvenimą, išsikalba, nes… daugiau nėra kam.

Atvažiavusi autobusu iš kaimo, tik nepaminėjo, ar iš mūsų rajono, jau gyvena viena. Vyras ir sūnus mirę, o dukra: „Tai kas ten žino, kur ji…“ Ramiu balsu močiutė sakė negalinti žiūrėti parduotuvėje į „butelių virtines“, sukanti akis į šoną, kad jų nematytų. Retai, labai retai pasiekia ji parduotuvę, bet buteliai jai pažadina nuoskaudas, sukelia pyktį. Motinėlė kentėjusi nuo girtuoklio vyro, jos tėvo, tai siautėdavęs, kirviu mojuodavęs, mušdavęs visus, kas po ranka pakliūdavęs, net ir vaikus. Buvęs būrys. Vargo motina, ramybės nebuvo ir vaikams. „Dievo bausmė – girtuoklis… Ir už ką Aukščiausiasis taip baudė motinėlę, mus, vaikus, ir senatvėje, jau likusi viena, vis klausiu Dievo, kodėl ir mano žmogus, sūnus, dukra paskendo ne upelyje, bet butelyje… Kol televizorius „ėjo“, klausiausi to ministerio, kur sakė, kad ne visada „buteliukus“ parduos, ne visiems, jauniems gerti nevalia… Teisybę kalbėjo. Gero nori. Bet kaip nepatiko? Kiek visi šiaušėsi… Tarsi būtų duoną uždraudęs. Gero žmogus nori, gero linki. Sakau, gal ir jis girtuoklių šeimoj užaugo, kad taip mus atjaučia?“

Norėjau nusišypsoti į tokius pastebėjimus, bet nedrįsau. „Ko Dievas moko, to ir valdžia turi siekti. Ne kitaip. Tedaro tai teisingai, pagal Dievo žodį, o ne nelabajam tarnauja…“ – močiutė kalbėjo ir kalbėjo.

Automobiliu sakė važiavusi retai, kai kaimynas pas gydytoją vežęs. Glostė dureles ir vežama klausinėjo, kiek kainuoja mašinikė, ar sunku vairuoti… Pasiteiravau, ar turi veido kaukę. Nustebo. Kai autobuse vairuotojas liepęs užsidengti burną ir nosį, skara apsukusi, tiko. Pasiūlau kaukę. Ilgai vartė rankose ir stebėjosi… Sakau, dabar toks virusas pasaulyje plinta, daug žmonių serga, kauke veidą dengiame, kad ligos išvengus. Ji klausė, klausė ir pratarė: „Negirdėjau, nežinau… Tai bene maras sugrįžo? „Eitų“ tas mano televizorius, žinočiau. Dar prašysiu, kad sutaisytų. Matai, kaip atsilikau. Ir apie marą nežinau…“

Kažkaip išsprūdo, ar vienatvė sunki? „Man? Žinai, dar anais laikais kambario sienas išklijavau, o ratukų ten, brūkšnelių kiek daug… Atsisėdu ir skaičiuoju. Su katinu kalbuosi. Vaikeli, Dievas yra, melstis reikia. Rožančiaus iš rankų nepaleidžiu. Maldas kalbu iš atminties, maldaknygės jau skaityti neįžiūriu. Ne viena esu, gyvenu su Dievu. Kokia dar ten vienatvė…“ – taip ir baigėsi mūsų pokalbis netoli Šilutės autobusų stoties.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite