Žiemos metu daugiau pacientų sulaukia ne tik traumatologai, bet ir gydytojai kardiologai, kadangi žema oro temperatūra neretai lemia įvairius širdies veiklos sutrikimus. Kokį poveikį šaltis daro širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui? Į klausimus atsako gydytoja kardiologė.

„Žiemą per šalčius sulaukiame daugiau pacientų, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla ar pakilusiu kraujospūdžiu. Kai šalta, širdis turi dirbti intensyviau, kad organizmas palaikytų šilumą. Dėl to padidėja kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, sumažėja kraujagyslių elastingumas. Suprastėja deguonies ir kitų medžiagų išnešiojimas, kraujas sutirštėja, gali susidaryti krešulių. Nemažą papildomą riziką kelia ir šaltajam sezonui būdingos kvėpavimo takų ligos“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

Šildytis alkoholiu pavojinga

Anot J. Jurgaitytės, širdies ir kraujagyslių funkcijų sutrikimus gali lemti ne tik dideli šalčiai, bet ir nuo teigiamos iki itin žemos temperatūros staigiai besikeičiantys orai. Prisitaikyti prie oro temperatūros pokyčių lengviau jauniems žmonėms, nes jų kraujagyslės elastingos. Tuo tarpu vyresnių nei 50-55 metų amžiaus žmonių kraujagyslės jau yra linkusios spazmuoti. Jos labiau reaguoja į pasikeitusią temperatūrą. Tad amžius yra laikomas vienu iš rizikos veiksnių.

Sustiprinti neigiamą šalto oro poveikį širdies būklei gali ir kai kurie kiti širdies ligų rizikos veiksniai. Pvz., didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

„Rekomenduoju vengti alkoholinių gėrimų. Jie kartu su žema oro temperatūra gali sukelti širdies priepuolį. Žiemą organizmas, siekdamas padidinti bendrą kūno temperatūrą, nukreipia daugiau kraujo iš odos į vidaus organus. Alkoholis pakeičia šį procesą, padidindamas kraujo tekėjimą į odą (žmogus jaučia šilumą) ir sukeldamas staigų kūno temperatūros kritimą vidaus organuose. Tad alkoholio suteikiamas šilumos pojūtis yra apgaulingas, iš tikrųjų jis mažina bendrą kūno temperatūrą ir didina hipotermijos bei širdies sutrikimų riziką“, – aiškina kardiologė.

Negalima atsisakyti vaistų

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad jokiu būdu negalima savavališkai nutraukti gydytojų paskirtų medikamentų vartojimo. Jos teigimu, pasitaiko, kad vaistus kraujospūdžiui reguliuoti geriantys asmenys nutaria praleisti vieną kitą tabletę, ypač pastebėję, kad kraujospūdis neviršija normos. To daryti nereikėtų, nes kraujospūdžio kontrolė turi būti pastovi, o nepavartojus vaisto kraujospūdžio kontrolės nebelieka, kyla hipertenzinės krizės rizika.

„Jei kraujospūdis mažesnis, nereikėtų pasitikėti vieno matavimo rodmenimis. Geriau palaukti valandą, išgerti skysčių ir vėl pasimatuoti kraujo spaudimą. Paprastai kraujospūdis per tiek laiko susinormalizuoja, jei nėra kažkokių rimtesnių priežasčių. Gydymo režimą svarbu išlaikyti geriant ir keletą atskirų vaistų, ir politabletes, kuriose yra skirtingi vaistai kraujospūdžiui ir cholesteroliui reguliuoti. Bet kokiu atveju, jei kyla neaiškumų, savavališkai geriau nieko nesiimti, o pasitarti su šeimos gydytoju“, – sako J. Jurgaitytė.

Riziką didina kvėpavimo takų infekcijos

J. Jurgaitytė aiškina, kad norint sumažinti žemos oro temperatūros poveikį širdžiai, reikėtų stengtis šaltame ore būti kuo trumpiau, būti atokiau nuo žvarbesnio vėjo, dėvėti keletą drabužių sluoksnių, šiltus galvos ir rankų apdangalus. Viršutiniai drabužiai turėtų būti atsparūs drėgmei ir vėjui, nes netinkama apranga lemia pernelyg didelį organizmo šilumos netekimą, kuris savo ruožtu gali provokuoti išemiją, širdies skausmus.

„Širdies sutrikimų riziką didina ir fizinis krūvis, todėl patariama šaltu oru jo vengti arba bent jau užsiiminėti fizine veikla saikingai, įskaitant sniego kasimą ar spartesnį pasivaikščiojimą. Žmonėms sniego kasimas, ypač jei jo nedaug ir plotas nedidelis, gali neatrodyti labai didelis fizinis krūvis. Tačiau, jei pacientas turi ir daugiau rizikos veiksnių, jų nekoreguoja, tokia veikla gali išprovokuoti net miokardo infarktą“, – aiškina gydytoja kardiologė.

Vartoti daug skysčių

Jos nuomone, ypač svarbu žiemą vartoti pakankamai skysčių. Mat kraujospūdis yra su tuo glaudžiai susijęs – kartais jam pakoreguoti pakanka tik išgerti reikiamą kiekį skysčių. Todėl net jei nesinori gerti ir netroškina, būtina gurkšnoti vandenį.

Grįžus iš lauko reikėtų šildytis ne karštais, o maloniai šiltais skysčiais, kad sušalęs organizmas negautų šoko. J. Jurgaitytė nepataria šildytis geriant kavą, nes joje esantis kofeinas gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, stiprų širdies plakimą.

Be to, žiemą lengviau plinta kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali apsunkinti širdies darbą ir net sukelti priepuolį. Londone atliktas ir žurnale „European Respiratory Journal“ paskelbti tyrimo rezultatai. Jame dalyvavo per 2000 vyresnių nei 40 metų žmonių. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonėms, persirgusiems plaučio uždegimu ar gripo virusu, maždaug savaitę po užsikrėtimo kyla didesnė infarkto rizika ir iki mėnesio – insulto rizika. Todėl svarbu nenumoti ranka į kvėpavimo takų infekcijų prevencines priemones. Tai būtų skiepai, rankų plovimas bei dezinfekavimas. Geriau vengti lankytis daug žmonių sutraukiančiose viešose vietose.

Aistė Jankūnaitė