Grybavimo čempionato laureatas pataria, kaip tikslingai pasirinkti grybavimui vietą

Orams rudenėjant daugelis skuba džiaugtis šio sezono teikiamais malonumais. Vienas jų – grybai. Šias miško gėrybes lietuviai ne tik gausiai naudoja kulinarijoje, bet ir patys skuba į miškus jų ieškoti. Grybavimo ekspertai teigia, kad šiuo metu yra puikus metas tai daryti.

„Apsisaugojimo nuo erkių bei kitų vabzdžių priemonių nemažai parduodame visą vasarą, tačiau itin daug šių priemonių perka baigiantis vasarai. Populiariausi iš jų yra įvairiausi purškalai, antroje vietoje rikiuojasi degios prekės – spiralės, trečioje pagal populiarumą vietoje yra tepalai ir galiausiai – tinkleliai“, – teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Gudrus eksperto patarimas

Visuomenininkas ir grybautojų asociacijos įkūrėjas Vytenis Daugudis pasakoja, kad grybavimo entuziastų asociaciją jis įkūrė prieš penkerius metus, o šia veikla susižavėjo jau vaikystėje.

„Prieš 28 metus persikėlėme gyventi į Dzūkiją, į Pirčiupius. Juk žinote, kad šiame regione apstu mišku. Juose aš pradėjau leisti visą savo laisvalaikį, o sezono metu – aktyviai grybauti. Grybavimas buvo tapęs netgi mano pragyvenimo šaltiniu. Grybų supirkimo kainos buvo dideles, algos žemos, todėl grybaudamas stipriai prisidurdavau prie atlyginimo“, – pasakoja V. Daugudis.

Pasak vyro, nors grybavimas – jam yra savotiška meditacija, jis aktyviai dalyvauja įvairiuose grybavimo čempionatuose, ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje. 2019 metais V. Daugudis laimėjo Italijoje rengiamą pasaulio grybavimo čempionatą. O Lietuvos čempionu jis yra  tapęs net devynis kartus.

Puikiai apie grybavimą nusimanantis vyras teigia, kad šiuo metu su grybais susijusi situacija Lietuvoje yra įdomi – vienose vietose daug grybų, kitur jų nėra. Tačiau, anot jo, šie metai – niekuo neišsiskiria iš kitų. V. Daugudis pasakoja, kad šiuo metu susekti grybingas vietas ypač paprasta. Tai padaryti galima netgi neišėjus iš namų, tereikia akimis permesti socialinius tinklus…

„Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi laimikių nuotraukomis. Užtenka pasidomėti, kokiame krašte jie grybų rado ar iš kokio krašto žmogus kilęs, ir iš karto galima bandyti ten ieškoti miško gėrybių. Būtent dėl šios priežasties prieš važiuojant grybauti siūlau peržiūrėti socialinius tinklus. Svarbiausia iš vakaro, prieš vykstant grybauti susirinkti informaciją ir išsirinkti tuo metu grybingą kryptį“, – patarimais dalijasi grybautojų asociacijos įkūrėjas.

Tiesa, jeigu į rekomenduojamą vietą nuvyksite po savaitės – po ilgo laiko toje pačioje vietoje grybų galite ir neberasti. Mat situacija labai greitai keičiasi. Visgi, kaip teigia ekspertas, šiuo metu drėgmės pakanka ir grybauti galima vykti į bet kurį Lietuvos regioną. Paklaustas, ar grybingos vietovės turi kokių nors išskirtinių požymių, pašnekovas atsako, kad ne. Jeigu Dzūkijoje baravykai dera jaunuolynuose, tai Aukštaitijoje gali geriau derėti sengirėje. Tačiau, anot jo, nepatyrusiems grybautojams dažnai pasitaiko ir „pokeristų“ sėkmė – jie išvažiuoja grybauti nepasidomėję, be konkrečios krypties, tačiau iš miškų grįžta pilnais krepšiais grybų.

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių ir erkių

Į grybų medžioklę jau šį savaitgalį besiruošiantiems žmonėms ekspertas sako, kad šiuo metu miškuose galima rasti daugybę baravykų, rudagalvių baravykų, raudonviršių ir voveraičių. Ir nors viskas priklauso nuo sėkmės, anot jo, sriubai ar mėgstamam patiekalui grybų tikrai parsivešite.

Vykstant grybauti reikia patariama pasirūpinti ne tik patogia apranga ir avalyne, bet ir apsisaugojimo nuo vabzdžių, o ypač erkių priemonėmis.

„Erkės gyvena aukštesnėje žolėje, todėl tokių vietų reikėtų vengti. Tačiau jeigu miške – vien aukšta žolė – tam yra įvairiausi repelentai, kuriais reikia apsipurkšti kojas, rankas tam, kad jos neturėtų per kur užlipti ant jūsų kūno. Grįžus iš miško iš karto reikėtų persirengti, palįsti po dušu, o grybavimo drabužius išskalbti skalbyklėje. Mat erkės gali užsilikti rūbuose“, – pataria ekspertas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite