Grybavimo čempionato laureatas pataria, kaip tikslingai pasirinkti grybavimui vietą

Orams rudenėjant daugelis skuba džiaugtis šio sezono teikiamais malonumais. Vienas jų – grybai. Šias miško gėrybes lietuviai ne tik gausiai naudoja kulinarijoje, bet ir patys skuba į miškus jų ieškoti. Grybavimo ekspertai teigia, kad šiuo metu yra puikus metas tai daryti.

„Apsisaugojimo nuo erkių bei kitų vabzdžių priemonių nemažai parduodame visą vasarą, tačiau itin daug šių priemonių perka baigiantis vasarai. Populiariausi iš jų yra įvairiausi purškalai, antroje vietoje rikiuojasi degios prekės – spiralės, trečioje pagal populiarumą vietoje yra tepalai ir galiausiai – tinkleliai“, – teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Gudrus eksperto patarimas

Visuomenininkas ir grybautojų asociacijos įkūrėjas Vytenis Daugudis pasakoja, kad grybavimo entuziastų asociaciją jis įkūrė prieš penkerius metus, o šia veikla susižavėjo jau vaikystėje.

„Prieš 28 metus persikėlėme gyventi į Dzūkiją, į Pirčiupius. Juk žinote, kad šiame regione apstu mišku. Juose aš pradėjau leisti visą savo laisvalaikį, o sezono metu – aktyviai grybauti. Grybavimas buvo tapęs netgi mano pragyvenimo šaltiniu. Grybų supirkimo kainos buvo dideles, algos žemos, todėl grybaudamas stipriai prisidurdavau prie atlyginimo“, – pasakoja V. Daugudis.

Pasak vyro, nors grybavimas – jam yra savotiška meditacija, jis aktyviai dalyvauja įvairiuose grybavimo čempionatuose, ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje. 2019 metais V. Daugudis laimėjo Italijoje rengiamą pasaulio grybavimo čempionatą. O Lietuvos čempionu jis yra  tapęs net devynis kartus.

Puikiai apie grybavimą nusimanantis vyras teigia, kad šiuo metu su grybais susijusi situacija Lietuvoje yra įdomi – vienose vietose daug grybų, kitur jų nėra. Tačiau, anot jo, šie metai – niekuo neišsiskiria iš kitų. V. Daugudis pasakoja, kad šiuo metu susekti grybingas vietas ypač paprasta. Tai padaryti galima netgi neišėjus iš namų, tereikia akimis permesti socialinius tinklus…

„Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi laimikių nuotraukomis. Užtenka pasidomėti, kokiame krašte jie grybų rado ar iš kokio krašto žmogus kilęs, ir iš karto galima bandyti ten ieškoti miško gėrybių. Būtent dėl šios priežasties prieš važiuojant grybauti siūlau peržiūrėti socialinius tinklus. Svarbiausia iš vakaro, prieš vykstant grybauti susirinkti informaciją ir išsirinkti tuo metu grybingą kryptį“, – patarimais dalijasi grybautojų asociacijos įkūrėjas.

Tiesa, jeigu į rekomenduojamą vietą nuvyksite po savaitės – po ilgo laiko toje pačioje vietoje grybų galite ir neberasti. Mat situacija labai greitai keičiasi. Visgi, kaip teigia ekspertas, šiuo metu drėgmės pakanka ir grybauti galima vykti į bet kurį Lietuvos regioną. Paklaustas, ar grybingos vietovės turi kokių nors išskirtinių požymių, pašnekovas atsako, kad ne. Jeigu Dzūkijoje baravykai dera jaunuolynuose, tai Aukštaitijoje gali geriau derėti sengirėje. Tačiau, anot jo, nepatyrusiems grybautojams dažnai pasitaiko ir „pokeristų“ sėkmė – jie išvažiuoja grybauti nepasidomėję, be konkrečios krypties, tačiau iš miškų grįžta pilnais krepšiais grybų.

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių ir erkių

Į grybų medžioklę jau šį savaitgalį besiruošiantiems žmonėms ekspertas sako, kad šiuo metu miškuose galima rasti daugybę baravykų, rudagalvių baravykų, raudonviršių ir voveraičių. Ir nors viskas priklauso nuo sėkmės, anot jo, sriubai ar mėgstamam patiekalui grybų tikrai parsivešite.

Vykstant grybauti reikia patariama pasirūpinti ne tik patogia apranga ir avalyne, bet ir apsisaugojimo nuo vabzdžių, o ypač erkių priemonėmis.

„Erkės gyvena aukštesnėje žolėje, todėl tokių vietų reikėtų vengti. Tačiau jeigu miške – vien aukšta žolė – tam yra įvairiausi repelentai, kuriais reikia apsipurkšti kojas, rankas tam, kad jos neturėtų per kur užlipti ant jūsų kūno. Grįžus iš miško iš karto reikėtų persirengti, palįsti po dušu, o grybavimo drabužius išskalbti skalbyklėje. Mat erkės gali užsilikti rūbuose“, – pataria ekspertas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite