Gruodžio 15-oji – Tarptautinė arbatos diena

„Gal puodelį arbatos?“ – vis dažniau išgirstame kvietimą. Gal net dažniau nei pasiūlymą pasišnekučiuoti prie puodelio kavos. Arbata vis labiau mėgstama ir vis  populiaresnė. Gal todėl minima ir Tarptautinė arbatos diena – gruodžio 15-ą, t. y. šiandien.

Arbatų įvairovė – didžiulė. Be to, arbatos turi gydomųjų, stiprinamųjų savybių.  

Kaip teisingai ruošti arbatą?

Pasirinkus mėgstamiausią arbatos rūšį, ja galima mėgautis nuo ryto iki vakaro.

Primename arbatos plikymo taisykles.

Tik atrodo, kad arbata pakeliuose pigesnė, o jos paruošimo būdas trumpesnis. Iš tiesų būtent biri arbata dažnai būna ne tik kokybiškesnė, skanesnė, tačiau ir pigesnė už parduodamą pakeliuose.

Nemažą arbatos, parduodamos pakeliuose, kainos dalį sudaro pakuotė. O ką jau kalbėti apie įvairius priedus. Palyginę birios ir pakeliais parduodamos arbatos kainas, įsitikinsime, kad būtent biri yra pigesnė.

Juodąją arbatą rekomenduojama plikyti užvirusiu ir „nurimusiu“, t. y. neverdančiu vandeniu. Biri juodoji arbata pritrauks per 4–5 min. Idealu, jei arbatžolės bus nukoštos ir nebemirks vandenyje. Priešingu atveju arbata po truputį ims kartėti.

Žaliosios ar baltosios arbatos negalima plikyti verdančiu vandeniu, nes jos yra jautriausios. Užpiltos verdančiu vandeniu jos praranda savo skonį ir aromatą. Minėtąsias arbatas reikėtų užpilti užvirusiu ir iki 70–85 °C atvėsusiu vandeniu. Arbatžoles užtenka palaikyti 2–3 min.

Žaliąją arbatą, priešingai nei juodąją, galima plikyti 2–3 kartus. Tiesa, plikant tas pačias žaliosios arbatos arbatžoles kelis kartus, svarbu neleisti joms išdžiūti.

Arbata negali būti laikoma labai ilgai. Pagal higienos normas ji turėtų būti suvartojama per dvejus metus, nors gamintojai dažnai nurodo 5 metų laikotarpį. Tiesa, yra išimtis – tai pu-erh arbata, kuri net neturi galiojimo laiko. Kuo ji senesnė – tuo tampa vertingesnė.

Tradiciškai supresuota pu-erh arbata.

Iš VIKIPEDIJOS

  • Pu-erh arbata (kin. 普洱茶, pinyin: pǔ’ěr chá) – subrandinta žalioji arbata, kilusi iš KinijosJunano provincijos. Taip pat gaminama kitose Kinijos srityse, TailandeVietnameLaoseMianmare. Išsiskiria savo gamybos technologija – pradžioje arbata paruošiama kaip žalioji, o vėliau fermentuojama pasitelkiant natūralų arba dirbtinį (pagreitintą) būdą. Jei daugumą arbatų rekomenduojama suvartoti per pirmus metus po pagaminimo, „Pu-erh“ su laiku įgija vis geresnę kokybę.
  • Pu-erh arbata skirstoma į žaliąją (青饼) ir subrandintą (熟饼). Subrandinta pu-erh turi daug skirtingų rūšių, mat keičiant fermentavimo sąlygas arbata gaunama vis kitokia. Sufermentuota arbata laikoma 2-3 metus, kol iš jos pasišalina kartumas. Kinijoje pu-erh tradiciškai presuojama į įvairių formų figūras. Gėrimui paprastai dedami 4 gr arbatos/150 ml vandens.
  • Ši arbata nuo seno vartojama kinų liaudies medicinoje kaip gerinanti virškinimą, blužnies darbą. Nustatyta, kad Pu-erh mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi antimikrobinių, antimutageninių savybių.

Kai kurie žmonės mano, jog tonizuoja tik juodoji arbata. Nieko panašaus – lygiai taip pat žvalumo suteikia ir žalioji arbata, todėl mėgaukitės ja pirmoje dienos pusėje. O štai vakarui rinkitės raudonąją ar įvairių žolelių arbatas, taip pat gėrimus, paruoštus su įvairiomis uogomis.

Tad, po puodelį arbatos! Šiandien tam ypač tinkama diena…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite