Gruodžio 15-oji – Tarptautinė arbatos diena

„Gal puodelį arbatos?“ – vis dažniau išgirstame kvietimą. Gal net dažniau nei pasiūlymą pasišnekučiuoti prie puodelio kavos. Arbata vis labiau mėgstama ir vis  populiaresnė. Gal todėl minima ir Tarptautinė arbatos diena – gruodžio 15-ą, t. y. šiandien.

Arbatų įvairovė – didžiulė. Be to, arbatos turi gydomųjų, stiprinamųjų savybių.  

Kaip teisingai ruošti arbatą?

Pasirinkus mėgstamiausią arbatos rūšį, ja galima mėgautis nuo ryto iki vakaro.

Primename arbatos plikymo taisykles.

Tik atrodo, kad arbata pakeliuose pigesnė, o jos paruošimo būdas trumpesnis. Iš tiesų būtent biri arbata dažnai būna ne tik kokybiškesnė, skanesnė, tačiau ir pigesnė už parduodamą pakeliuose.

Nemažą arbatos, parduodamos pakeliuose, kainos dalį sudaro pakuotė. O ką jau kalbėti apie įvairius priedus. Palyginę birios ir pakeliais parduodamos arbatos kainas, įsitikinsime, kad būtent biri yra pigesnė.

Juodąją arbatą rekomenduojama plikyti užvirusiu ir „nurimusiu“, t. y. neverdančiu vandeniu. Biri juodoji arbata pritrauks per 4–5 min. Idealu, jei arbatžolės bus nukoštos ir nebemirks vandenyje. Priešingu atveju arbata po truputį ims kartėti.

Žaliosios ar baltosios arbatos negalima plikyti verdančiu vandeniu, nes jos yra jautriausios. Užpiltos verdančiu vandeniu jos praranda savo skonį ir aromatą. Minėtąsias arbatas reikėtų užpilti užvirusiu ir iki 70–85 °C atvėsusiu vandeniu. Arbatžoles užtenka palaikyti 2–3 min.

Žaliąją arbatą, priešingai nei juodąją, galima plikyti 2–3 kartus. Tiesa, plikant tas pačias žaliosios arbatos arbatžoles kelis kartus, svarbu neleisti joms išdžiūti.

Arbata negali būti laikoma labai ilgai. Pagal higienos normas ji turėtų būti suvartojama per dvejus metus, nors gamintojai dažnai nurodo 5 metų laikotarpį. Tiesa, yra išimtis – tai pu-erh arbata, kuri net neturi galiojimo laiko. Kuo ji senesnė – tuo tampa vertingesnė.

Tradiciškai supresuota pu-erh arbata.

Iš VIKIPEDIJOS

  • Pu-erh arbata (kin. 普洱茶, pinyin: pǔ’ěr chá) – subrandinta žalioji arbata, kilusi iš KinijosJunano provincijos. Taip pat gaminama kitose Kinijos srityse, TailandeVietnameLaoseMianmare. Išsiskiria savo gamybos technologija – pradžioje arbata paruošiama kaip žalioji, o vėliau fermentuojama pasitelkiant natūralų arba dirbtinį (pagreitintą) būdą. Jei daugumą arbatų rekomenduojama suvartoti per pirmus metus po pagaminimo, „Pu-erh“ su laiku įgija vis geresnę kokybę.
  • Pu-erh arbata skirstoma į žaliąją (青饼) ir subrandintą (熟饼). Subrandinta pu-erh turi daug skirtingų rūšių, mat keičiant fermentavimo sąlygas arbata gaunama vis kitokia. Sufermentuota arbata laikoma 2-3 metus, kol iš jos pasišalina kartumas. Kinijoje pu-erh tradiciškai presuojama į įvairių formų figūras. Gėrimui paprastai dedami 4 gr arbatos/150 ml vandens.
  • Ši arbata nuo seno vartojama kinų liaudies medicinoje kaip gerinanti virškinimą, blužnies darbą. Nustatyta, kad Pu-erh mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi antimikrobinių, antimutageninių savybių.

Kai kurie žmonės mano, jog tonizuoja tik juodoji arbata. Nieko panašaus – lygiai taip pat žvalumo suteikia ir žalioji arbata, todėl mėgaukitės ja pirmoje dienos pusėje. O štai vakarui rinkitės raudonąją ar įvairių žolelių arbatas, taip pat gėrimus, paruoštus su įvairiomis uogomis.

Tad, po puodelį arbatos! Šiandien tam ypač tinkama diena…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite