Griežtesni reikalavimai vairuotojams

Siekdama kuo labiau apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus, Susisiekimo ministerija inicijuoja Kelių eismo taisyklių pakeitimus. Juose numatomi griežtesni reikalavimai vairuotojams, jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio. Siūlomi taisyklių pakeitimai bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

„Eismo saugos situacija Lietuvoje nėra gera. Ypač kelia nerimą vis dar didelis keliuose ir gatvėse nukenčiančių pėsčiųjų skaičius. Pagal gerąją Europos valstybių praktiką tobulindami Kelių eismo taisykles, siekiame sumažinti riziką ir padėti pėstiesiems bei dviratininkams saugiau jaustis kelyje“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelių eismo taisyklėse (KET) siūloma nustatyti prievolę vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigotų vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.

Eismo saugos požiūriu taip pat nepriimtina situacija, kai artėjančios transporto priemonės vairuotojas siekia paskubinti pėsčiųjų perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo. Tokioje situacijoje pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje – kluptelėjus, kažką pametus ir pan., vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. Todėl siūloma KET nustatyti, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.

Atsakingiau turėtų elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET numatoma papildyti pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

Dviratininkų saugai gerinti siūloma KET nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.

Minėti KET pakeitimai yra  parengti atsižvelgiant į gerąją Europos Sąjungos (ES) valstybių praktiką. Tikimasi, kad jie padės veiksmingiau pagerinti eismo saugos situaciją ir sumažinti pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičių.

Šiuo metu ES šalyse pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Lietuvoje, statistikos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį žuvo 34 pėstieji (42 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 10 (29 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

Susisiekimo ministerijos nuomone, viena iš svarbių tokios situacijos priežasčių yra nesaugi, pernelyg lėtai rekonstruojama pėstiesiems skirta infrastruktūra gyvenviečių teritorijose. Didelė dalis pėsčiųjų perėjų yra neapšviestos, be iškilių saugos salelių ir greičio mažinimo priemonių, didžiuosiuose miestuose kai kurios perėjos tęsiasi per 4 ir daugiau eismo juostų ir yra įrengtos ten, kur leidžiamas didelis važiavimo greitis, blogas perėjos matomumas ir kt. Šiuo aspektu gatvių sauga turėtų labiau pasirūpinti savivaldybės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu