Gražiausiai pasipuošė „Klivija“

Prieš šv. Kalėdas Šilutės seniūnas Raimondas Steponus įmonės savininkei Ilonai Onai Kaušienei įteikė padėką už gražiausiai Šilutėje papuoštą kalėdinę vitriną. Artėjant didžiosioms metų šventėms seniūnijos komisija apžiūri išpuoštus Šilutės pastatus, parduotuvių ir įstaigų langus, vitrinas ir išrenka puošniausią. Šiemet iš kitų išsiskiria gėlių salonas „Klivija“, įsikūręs Eglių g. 5.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponus, apdovanodamas verslininkę I. O. Kaušienę, pasidžiaugė, kad šiemet komisijai buvo nesunku. Kad gėlių salono „Klivija“ stiklinės akys buvo gražiausios, komisija apsisprendusi be diskusijų. Komisijoje dalyvavo Šilutės meno mokyklos dailės mokytojai Živilė Skirkevičienė ir Arnoldas Milukas, taip pat Šilutės televizijos laidų kūrėjas Marijus Budraitis.
Įmonės savininkė I. Kaušienė „Pamariui“ pasakojo esanti tikra šilutiškė, keliolika metų pagyvenusi Šiauliuose, vis dėlto sugrįžo į gimtąjį miestą. Iš pradžių tik padėjo mamai prekiauti gėlėmis, vėliau pati ėmėsi šio verslo. 9 metus turi gėlių saloną Eglių gatvėje, kur gėlių parduotuvės – abipus gatvės. I. Kaušienės trijų darbuotojų kolektyvas, puošdamas du didesnius langus ir mažesnį centrinį, ko gero, savotiškai nusilenkė senajai Šilutei bei atsigręžė į jos istoriją. Praeiviai ant palangių salono viduje pamato gražiausių, seniausių Šilutės pastatų atvaizdus: H. Šojaus dvaro, pašto, gaisrinės, senojo turgaus aikštės pastatų. Akcentas – vidiniame lange: du Šilutės tiltai su gražiąja evangelikų liuteronų bažnyčia ventre. Kito didžiojo lango apačioje – geležinkelio stoties, buvusio Šilutės kalėjimo, teismo, bibliotekos, katalikų bažnyčios ir kitų pastatų juodai balti piešiniai. Užrašų nėra, tačiau jų ir nereikia – šilutiškis be vargo atpažins kiekvieną.
Visus langus puošia išsikeroję sausi medžiai, kurių šakos žvilga dieną ir naktį žibančiomis girliandų leputėmis. Centriniame lange kabo ir didelis spalvingas kalėdinis papuošalas. Vitrinų viršus neleidžia užmiršti, kur esame. Aukštai prie langų kabanti „Klivijos“ iškaba – tai stačiakampis su raudoname fone tarsi pažertais baltais žiedais. Toks stilius sieja ir visų trijų langų viršų – raudoname fone ryškiai matyti balti žiedai. Gėlių saloną reklamuojanti vitrinų puošyba nesikerta su kalėdine, nes dera spalvos, o praeivis per kelias minutes, kiek jų tereikia praeiti pro šalį, tarsi praeina pro istorinius Šilutės pastatus. Matyt, ir dideli išsišakoję medžiai trijuose languose irgi Šilutės simbolis – mūsų miestą daugelis atvykėlių vadina labai žaliu.


„Rinkomės tik senuosius Šilutės pastatus, viską darėme kolektyve, tai mūsų darbas…“ – pasakojo I. Kaušienė.
Komisijos narys M. Budraitis mano, kad šiemet kalėdinė puošyba Šilutės šventiška nepadarė, vakare mieste tamsoka, gana niūru. „Šios vitrinos gražios ir šventiškos visą parą. Nustebino ir pradžiugino dėmesys seniesiems Šilutės pastatams. Tai netikėta…“ – „Klivijos“ papuošimą gyrė M. Budraitis, panašaus sprendimo mieste anksčiau nepastebėjęs.
Seniūnas R. Steponkus pritarė, kad konkurso komisijai apsispręsti dėl nugalėtojo šiemet buvo lengva, nors gražių vitrinų buvo ir kitur – tai parduotuvės „Vaikystė“, esančios Lietuvininkų g., taip pat „Raganės“, „Sanpaulijos“ gėlių salonų, Taikos g. „Anoros“ parduotuvės.

Stasė Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po