Gražiausiai pasipuošė „Klivija“

Prieš šv. Kalėdas Šilutės seniūnas Raimondas Steponus įmonės savininkei Ilonai Onai Kaušienei įteikė padėką už gražiausiai Šilutėje papuoštą kalėdinę vitriną. Artėjant didžiosioms metų šventėms seniūnijos komisija apžiūri išpuoštus Šilutės pastatus, parduotuvių ir įstaigų langus, vitrinas ir išrenka puošniausią. Šiemet iš kitų išsiskiria gėlių salonas „Klivija“, įsikūręs Eglių g. 5.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponus, apdovanodamas verslininkę I. O. Kaušienę, pasidžiaugė, kad šiemet komisijai buvo nesunku. Kad gėlių salono „Klivija“ stiklinės akys buvo gražiausios, komisija apsisprendusi be diskusijų. Komisijoje dalyvavo Šilutės meno mokyklos dailės mokytojai Živilė Skirkevičienė ir Arnoldas Milukas, taip pat Šilutės televizijos laidų kūrėjas Marijus Budraitis.
Įmonės savininkė I. Kaušienė „Pamariui“ pasakojo esanti tikra šilutiškė, keliolika metų pagyvenusi Šiauliuose, vis dėlto sugrįžo į gimtąjį miestą. Iš pradžių tik padėjo mamai prekiauti gėlėmis, vėliau pati ėmėsi šio verslo. 9 metus turi gėlių saloną Eglių gatvėje, kur gėlių parduotuvės – abipus gatvės. I. Kaušienės trijų darbuotojų kolektyvas, puošdamas du didesnius langus ir mažesnį centrinį, ko gero, savotiškai nusilenkė senajai Šilutei bei atsigręžė į jos istoriją. Praeiviai ant palangių salono viduje pamato gražiausių, seniausių Šilutės pastatų atvaizdus: H. Šojaus dvaro, pašto, gaisrinės, senojo turgaus aikštės pastatų. Akcentas – vidiniame lange: du Šilutės tiltai su gražiąja evangelikų liuteronų bažnyčia ventre. Kito didžiojo lango apačioje – geležinkelio stoties, buvusio Šilutės kalėjimo, teismo, bibliotekos, katalikų bažnyčios ir kitų pastatų juodai balti piešiniai. Užrašų nėra, tačiau jų ir nereikia – šilutiškis be vargo atpažins kiekvieną.
Visus langus puošia išsikeroję sausi medžiai, kurių šakos žvilga dieną ir naktį žibančiomis girliandų leputėmis. Centriniame lange kabo ir didelis spalvingas kalėdinis papuošalas. Vitrinų viršus neleidžia užmiršti, kur esame. Aukštai prie langų kabanti „Klivijos“ iškaba – tai stačiakampis su raudoname fone tarsi pažertais baltais žiedais. Toks stilius sieja ir visų trijų langų viršų – raudoname fone ryškiai matyti balti žiedai. Gėlių saloną reklamuojanti vitrinų puošyba nesikerta su kalėdine, nes dera spalvos, o praeivis per kelias minutes, kiek jų tereikia praeiti pro šalį, tarsi praeina pro istorinius Šilutės pastatus. Matyt, ir dideli išsišakoję medžiai trijuose languose irgi Šilutės simbolis – mūsų miestą daugelis atvykėlių vadina labai žaliu.


„Rinkomės tik senuosius Šilutės pastatus, viską darėme kolektyve, tai mūsų darbas…“ – pasakojo I. Kaušienė.
Komisijos narys M. Budraitis mano, kad šiemet kalėdinė puošyba Šilutės šventiška nepadarė, vakare mieste tamsoka, gana niūru. „Šios vitrinos gražios ir šventiškos visą parą. Nustebino ir pradžiugino dėmesys seniesiems Šilutės pastatams. Tai netikėta…“ – „Klivijos“ papuošimą gyrė M. Budraitis, panašaus sprendimo mieste anksčiau nepastebėjęs.
Seniūnas R. Steponkus pritarė, kad konkurso komisijai apsispręsti dėl nugalėtojo šiemet buvo lengva, nors gražių vitrinų buvo ir kitur – tai parduotuvės „Vaikystė“, esančios Lietuvininkų g., taip pat „Raganės“, „Sanpaulijos“ gėlių salonų, Taikos g. „Anoros“ parduotuvės.

Stasė Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo