Gero batsiuvio paslaugos paklausios ir šiandien

Šilutėje yra kelios avalynės taisyklos. Vienoje iš jų šeimininkauja batsiuvys Vytas Varaška, jam talkina žmona Nijolė. Prieš kelis dešimtmečius batus siuvęs V. Varaška šiandien jų nebesiuva, tačiau į jo rankas patekę batai tarsi pradeda naują gyvavimą.

Sutuoktiniai Nijolė ir Vytas Varaškos tęsia batsiuvių tradicijas.

16 metų patirtis
Šilutiškis Vytas Varaška avalynės taisyklą atidarė lygiai prieš 16 metų. Iš Lietuvininkų gatvės, pro knygyną į kiemus pasukusiems šilutiškiams atsiveria jaukus, kasmet vis labiau rūpestingo batsiuvio šeimos puoselėjamas ir gražinamas kiemas. Akmenimis įrėmintas takelis veda į batsiuvio namus, greta – avalynės taisykla. Prie jos – įdomus bato formos gėlynas. Batsiuvys pasakoja, kad rengdamas šį gėlyną ir patys nemažai paplušėjo, ir talkininkų kvietėsi. Žmona Nijolė rūpinasi, kad bate nuolat žydėtų gėlės.
Daugelis šilutiškių gerai žino V. Varaškos avalynės taisyklą, jos ieško ir iš kitur atvykusieji. Mums bekalbant į taisyklą užsukęs Vokietijos pilietis, šiuo metu gyvenantis Šilutėje, iš krepšio traukė vyriškų batų porą. Sakė neseniai pirkęs, batai visai nauji, bet jam nebereikalingi. Tikisi, kad meistras ras kur juos pritaikyti ar padovanoti.
Nors šilutiškiai ir išsivažinėja
Vis dėlto meistras V. Varaška pastebi, kad šilutiškiai išsivažinėjo, kasmet jų lieka vis mažiau. Suprantama, žmonės ieško kur geriau. Nijolės ir Vyto Varaškų dukra Laura taip pat laimę rado svetur. O štai sūnus Artūras, kiek pasidairęs po pasaulį, sugrįžo į Šilutę. Sako, namie nors ir šiukštus lino drabužis geriau negu šilkai svetur…
Bet ir lietuvių išsivažinėjimo metu šioje avalynės taisykloje klientų netrūksta. Žmonės neša taisyti avalynę, rankines, kitokius odos gaminius, net šuns antkaklį atnešė… Avalynės taisykloje išrikiuoti sportiniai bateliai futbolui žaisti. Tokių batelių įsigyti vis dar sunkoka, tad futbolo aistruoliai prašo panešiotus atnaujinti. Ne vienerius metus ir Šilutės bokso klubas „Kovotojas“ patiki V. Varaškai restauruoti sporto inventorių.

Gėlynas gali būti bato formos, o aplinką gali papuošti ir senas batas…

Vieną savaitės dieną meistras skiria rankinėms ir krepšiams taisyti. Vienoms įsiųs naują užtrauktuką, kitoms – sutvirtins rankenas ar lopys įplyšusį šoną. Daug darbo bus prie ypač seno odinio krepšio, kurį meistrui restauruoti patikėjo kaunietis. Kai prireikia siūti, į talką atskuba žmona Nijolė.
Meistras ne tik taiso, bet ir pataria, kaip prižiūrėti odos gaminius, kaip juos atnaujinti. Kartą užsukę ir patikėję savo daiktą klientai čia sugrįžta dar ne kartą. Meistrui atneša vis kitą daiktą, norėdami prailginti jo gyvavimą. Net į didžiuosius miestus išvykę studijuoti šilutiškiai avalynę ar kitus odos daiktus atneša taisyti meistrui Vytui. Daugiau darbų būna keičiantis sezonui, ypač prieš naujuosius mokslo metus.
Vytas Varaška gimė Rusnėje. Tačiau ten tik vaikščioti pramokęs vienerių metukų su tėvais atvažiavo gyventi į Šilutę. Šeimoje augo keturi vaikai. Vyto mama Albina į Pamario kraštą buvo atvežta vos keturiolikos iš Baltarusijos (netoli Vilniaus krašto). Kintuose tarnavo pas vokietį ūkininką. Po karo ištekėjo. Jos išrinktasis – Juozas, 16-osios lietuviškos divizijos kareivis. Karo metais buvo sužeistas. Po karo buvo atsiųstas čia dirbti iš Kauno. Dirbo Pėžaičių valsčiaus, vėliau – Rusnės vykdomojo komiteto pirmininku.
Mokyklą baigęs Vytas išvažiavo mokytis į Klaipėdą, planavo būti laivų vamzdžių montavimo specialistu. Mokslą teko nutraukti, mirus tėvui grįžo į Šilutę padėti ūkiškai gyvenusiai mamai. Tada ir įsidarbino tuometiniame Šilutės buitiniame kombinate. Batsiuvystės mokėsi pas meistrą Jarašiūną.
Auliniai batai – prie galifė kelnių
Vytas Varaška siūdavo moteriškus ir vyriškus batus, basutes iš natūralios odos. Vyravo juoda ir ruda spalvos. Jo siuvami batai būdavo su odiniais padais. Siuvo ir aulinius batus, kuriems padus pakaldavo keliomis eilėmis medinių vinių. Aulinius batus audavosi dėvintieji galifė kelnes. Vyriški odiniai batai tuomet kainavo 28 rublius, lakiniai – per 30, o auliniai – apie 40 rublių.
Kelerius metus padirbėjęs Vytas buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą. Grįžęs batų nebesiuvo. Dirbo tuometiniame gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Šilutės ceche. Kiek padirbėjęs išmoko valdyti kraną. Keli dešimtmečiai prabėgo nepastebimai. Užsidarius cechui, teko padirbėti kitose įmonėse, net užsienyje pas ūkininką. Tačiau dirbti toli nuo namų nepatiko, ilgėjosi šeimos.
„Pamaryje“ perskaitęs skelbimą, kad dirbtuvėms reikalingas batsiuvys, Vytas Varaška prisiminė tai, ką prieš keletą dešimtmečių gerai išmanė. Vienoje iš naujai įkurtų dirbtuvėje V. Variška dirbo, kaip sakoma, išsijuosęs. Klientai plūdo, garsas apie nagingą meistrą sklido. Tuo metu ypač daug atnešdavo taisyti lietsargių. Dažnai toks darbas pareikalaudavo ypač didelės meistro kantrybės, mat vienam lietsargio strypui pakeisti ar sutaisyti tekdavo išardyti visą skėtį. Maža klaida surenkant – ir vėl viskas iš naujo. Nepastebimai prabėgo ir 16 metų, kai Vytas sulaukė viliojančio patarimo atidaryti savo avalynės taisyklą.
Ar iš batsiuvio amato galima pragyventi?
Meistras šypsodamasis atsako: „Namo nepasistatysi, bet gyventi galima…“

Laima PUTRIUVIENĖ

2 komentarai

  • Regina

    Batus nešu taisyti tik į šią taisyklą. Malonūs žmonės, gera taisymo kokybė. Visada pataria, jei reikia skubiai – niekada neatsakys, o ir paslaugos kainos tikrai prieinamos visiems. Ačiū Jiems, sėkmės ateityje ir, svarbiausia, sveikatos.

  • Laima

    As irgi,tik cia taisau. Ir visada lieku patenkinta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip žmonės gerumu širdis šildė…

„Sėkime gerumo sėklas kitiems, nes meilės vaisiai visada paliečia ir mūsų gyvenimus.“  Kunigas ir lyderystės mokytojas Rytis Gurkšnys Mintis atgaivinti daug metų Pagėgių bibliotekos organizuotą gerumo iniciatyvą išsiplėtojo, įsisuko iki didelės, prasmingos ir maloniai nustebinusios akcijos.   Pradėkime nuo pradžių… Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, tuomet vadovaujama Elenos Stankevičienės, daugelį metų organizavo ar būdavo pagalbininkė organizuojant tokio tipo renginius, kurių metu surinktos lėšos būdavo skiriamos bėdos ištiktiems kraštiečiams. Šios akcijos metu surinkti pinigai finansine atrama tapo ne vienai šeimai. Šiais

Kontroliuos, kaip parduodamos, laikomos ir naudojamos pirotechnikos priemonės

Tauragės apskr. VPK pareigūnai nuo gruodžio 10 d. iki kitų metų sausio 4 d. vykdys civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, naudojimo ir prekybos kontrolę. Visu šiuo laikotarpiu policijos pareigūnai tikrins fizinius ir juridinius asmenis, importuojančius bei prekiaujančius minėtomis priemonėmis, bei galimas civilinių pirotechnikos priemonių neteisėto prekybos ir naudojimo vietas. Raginame gyventojus naudojant pirotechnikos priemones laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Būkite itin atsargūs bandydami įsigyti pirotechnikos priemonių. Perkant tokias priemones iš nepatikimų, neturinčių leidimo užsiimti tokia veikla

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Taip pat skaitykite