Gero batsiuvio paslaugos paklausios ir šiandien

Šilutėje yra kelios avalynės taisyklos. Vienoje iš jų šeimininkauja batsiuvys Vytas Varaška, jam talkina žmona Nijolė. Prieš kelis dešimtmečius batus siuvęs V. Varaška šiandien jų nebesiuva, tačiau į jo rankas patekę batai tarsi pradeda naują gyvavimą.

Sutuoktiniai Nijolė ir Vytas Varaškos tęsia batsiuvių tradicijas.

16 metų patirtis
Šilutiškis Vytas Varaška avalynės taisyklą atidarė lygiai prieš 16 metų. Iš Lietuvininkų gatvės, pro knygyną į kiemus pasukusiems šilutiškiams atsiveria jaukus, kasmet vis labiau rūpestingo batsiuvio šeimos puoselėjamas ir gražinamas kiemas. Akmenimis įrėmintas takelis veda į batsiuvio namus, greta – avalynės taisykla. Prie jos – įdomus bato formos gėlynas. Batsiuvys pasakoja, kad rengdamas šį gėlyną ir patys nemažai paplušėjo, ir talkininkų kvietėsi. Žmona Nijolė rūpinasi, kad bate nuolat žydėtų gėlės.
Daugelis šilutiškių gerai žino V. Varaškos avalynės taisyklą, jos ieško ir iš kitur atvykusieji. Mums bekalbant į taisyklą užsukęs Vokietijos pilietis, šiuo metu gyvenantis Šilutėje, iš krepšio traukė vyriškų batų porą. Sakė neseniai pirkęs, batai visai nauji, bet jam nebereikalingi. Tikisi, kad meistras ras kur juos pritaikyti ar padovanoti.
Nors šilutiškiai ir išsivažinėja
Vis dėlto meistras V. Varaška pastebi, kad šilutiškiai išsivažinėjo, kasmet jų lieka vis mažiau. Suprantama, žmonės ieško kur geriau. Nijolės ir Vyto Varaškų dukra Laura taip pat laimę rado svetur. O štai sūnus Artūras, kiek pasidairęs po pasaulį, sugrįžo į Šilutę. Sako, namie nors ir šiukštus lino drabužis geriau negu šilkai svetur…
Bet ir lietuvių išsivažinėjimo metu šioje avalynės taisykloje klientų netrūksta. Žmonės neša taisyti avalynę, rankines, kitokius odos gaminius, net šuns antkaklį atnešė… Avalynės taisykloje išrikiuoti sportiniai bateliai futbolui žaisti. Tokių batelių įsigyti vis dar sunkoka, tad futbolo aistruoliai prašo panešiotus atnaujinti. Ne vienerius metus ir Šilutės bokso klubas „Kovotojas“ patiki V. Varaškai restauruoti sporto inventorių.

Gėlynas gali būti bato formos, o aplinką gali papuošti ir senas batas…

Vieną savaitės dieną meistras skiria rankinėms ir krepšiams taisyti. Vienoms įsiųs naują užtrauktuką, kitoms – sutvirtins rankenas ar lopys įplyšusį šoną. Daug darbo bus prie ypač seno odinio krepšio, kurį meistrui restauruoti patikėjo kaunietis. Kai prireikia siūti, į talką atskuba žmona Nijolė.
Meistras ne tik taiso, bet ir pataria, kaip prižiūrėti odos gaminius, kaip juos atnaujinti. Kartą užsukę ir patikėję savo daiktą klientai čia sugrįžta dar ne kartą. Meistrui atneša vis kitą daiktą, norėdami prailginti jo gyvavimą. Net į didžiuosius miestus išvykę studijuoti šilutiškiai avalynę ar kitus odos daiktus atneša taisyti meistrui Vytui. Daugiau darbų būna keičiantis sezonui, ypač prieš naujuosius mokslo metus.
Vytas Varaška gimė Rusnėje. Tačiau ten tik vaikščioti pramokęs vienerių metukų su tėvais atvažiavo gyventi į Šilutę. Šeimoje augo keturi vaikai. Vyto mama Albina į Pamario kraštą buvo atvežta vos keturiolikos iš Baltarusijos (netoli Vilniaus krašto). Kintuose tarnavo pas vokietį ūkininką. Po karo ištekėjo. Jos išrinktasis – Juozas, 16-osios lietuviškos divizijos kareivis. Karo metais buvo sužeistas. Po karo buvo atsiųstas čia dirbti iš Kauno. Dirbo Pėžaičių valsčiaus, vėliau – Rusnės vykdomojo komiteto pirmininku.
Mokyklą baigęs Vytas išvažiavo mokytis į Klaipėdą, planavo būti laivų vamzdžių montavimo specialistu. Mokslą teko nutraukti, mirus tėvui grįžo į Šilutę padėti ūkiškai gyvenusiai mamai. Tada ir įsidarbino tuometiniame Šilutės buitiniame kombinate. Batsiuvystės mokėsi pas meistrą Jarašiūną.
Auliniai batai – prie galifė kelnių
Vytas Varaška siūdavo moteriškus ir vyriškus batus, basutes iš natūralios odos. Vyravo juoda ir ruda spalvos. Jo siuvami batai būdavo su odiniais padais. Siuvo ir aulinius batus, kuriems padus pakaldavo keliomis eilėmis medinių vinių. Aulinius batus audavosi dėvintieji galifė kelnes. Vyriški odiniai batai tuomet kainavo 28 rublius, lakiniai – per 30, o auliniai – apie 40 rublių.
Kelerius metus padirbėjęs Vytas buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą. Grįžęs batų nebesiuvo. Dirbo tuometiniame gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Šilutės ceche. Kiek padirbėjęs išmoko valdyti kraną. Keli dešimtmečiai prabėgo nepastebimai. Užsidarius cechui, teko padirbėti kitose įmonėse, net užsienyje pas ūkininką. Tačiau dirbti toli nuo namų nepatiko, ilgėjosi šeimos.
„Pamaryje“ perskaitęs skelbimą, kad dirbtuvėms reikalingas batsiuvys, Vytas Varaška prisiminė tai, ką prieš keletą dešimtmečių gerai išmanė. Vienoje iš naujai įkurtų dirbtuvėje V. Variška dirbo, kaip sakoma, išsijuosęs. Klientai plūdo, garsas apie nagingą meistrą sklido. Tuo metu ypač daug atnešdavo taisyti lietsargių. Dažnai toks darbas pareikalaudavo ypač didelės meistro kantrybės, mat vienam lietsargio strypui pakeisti ar sutaisyti tekdavo išardyti visą skėtį. Maža klaida surenkant – ir vėl viskas iš naujo. Nepastebimai prabėgo ir 16 metų, kai Vytas sulaukė viliojančio patarimo atidaryti savo avalynės taisyklą.
Ar iš batsiuvio amato galima pragyventi?
Meistras šypsodamasis atsako: „Namo nepasistatysi, bet gyventi galima…“

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 482

2 komentarai

  • Regina

    Batus nešu taisyti tik į šią taisyklą. Malonūs žmonės, gera taisymo kokybė. Visada pataria, jei reikia skubiai – niekada neatsakys, o ir paslaugos kainos tikrai prieinamos visiems. Ačiū Jiems, sėkmės ateityje ir, svarbiausia, sveikatos.

  • Laima

    As irgi,tik cia taisau. Ir visada lieku patenkinta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite