„Germanikos“ kurėnas išplaukė į Kuršių marių vandenis

Mato Baranausko nuotr.

Štai ir išaušo toji diena, kai baldų fabriko „Germanikos“ kolektyvo statytas kurėnas išplaukė į Kuršių marias. Praėjusios savaitės pavakare įvyko „Germanikos“ kurėno nuleidimo į vandenį ceremonija. Liepos 5-oji pateks ne tik į bendrovės istorinį metraštį, bet įeis ir į Pamario krašto istoriją, kai į Kuršių marių flotilę buvo priimtas naujas laivas.

Sveikinimai ir prisiminimai
Šventės metu sveikinimo žodį tarė baldų fabriko „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis. Jis padėkojo komandos nariams, jų šeimoms bei jauniesiems lyderiams, kurių originalios idėjos subūrė visus bendram tikslui – savo rankomis atkurti vieną iš kadaise išnykusių plokščiadugnių marių laivų.
„Netrukus mūsų sukurtas „Germanikos“ laivas išplauks į savo pirmąją kelionę. Tikiu, kad ši kelionė bus sėkminga. Prisiminkime pradžią, kai prieš daugiau kaip keturis mėnesius kartu su jaunųjų lyderių komanda kviečiau visus į šį beprotišką projektą. Aš nemačiau daug entuziazmo akyse: „Koks čia dar laivas? Kaip mes jį statysime?“ Bet mes tai padarėme. Aš noriu padėkoti jaunųjų lyderių komandai už įdomias idėjas, kaip mus visus suburti, plakatus, šūkį. Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems“, – džiaugėsi fabriko vadovas.
Į pagalbą pasitelkę kuršmarių laivų statybą išmanantį rusniškį Simą Knapkį, baldžiai per pusę metų atstatė tik senovinėse graviūrose išlikusį laivą. Deja, Simas pats šventėje nedalyvavo, tačiau vaizdo įraše tarė sveikinimo žodį iš Ukrainos kartu su kitais Nacionalinės ekspedicijos nariais. „… Norime jus pasveikinti su šia ypatinga diena. Žinau, kad „Germanikos“ laivas išbandytas ir sėkmingai plaukios. Buvo malonu su jumis dirbti“, – susirinkusius sveikino senovinių laivų specialistas. Prie jo sveikinimų savo pridėjo ir žinomas žurnalistas Edmundas Jakilaitis: „Pagarba visiems žmonėms, kurie kuria, o ne griauna, kurie stato, o ne ardo. Ant tokių kaip jūs ir laikosi Lietuva“.
Visas laivo dalis „Germanikos“ darbuotojai kūrė patys – ruošė pušines lentas, tašė, pjovė, obliavo, dervavo, žymėjo ir jungė lentas, montavo laivo ragus ir špantus, gamino įvairias kurėno konstrukcijos detales, buriavimo inventorių.

„Germanikos” kurėnas

„Iš pradžių viskas atrodė lengva ir paprasta, bet tikrai taip nebuvo. Dirbo visa komanda, nes juk senovinį laivą pastatyti nėra lengva. Mes visi skubam, dirbam pagrindinius savo darbus, todėl džiaugiuosi, jog šiam projektui radome laisvo laiko po darbo stabtelti ir žengti žingsnį atgalios, istorijos link“, – džiaugėsi prisidėjęs prie šio istorinio įvykio ir laivo statybos vadovas Daivaras Gruzdovas. Jis atskleidė, kad sunkiausia buvo padaryti laivo korpuso lentas, kurių gamyba užtruko kone mėnesį.
„Mūsų įmonė įsikūrusi kaimo vietovėje. Suvažiuojame dirbti iš aplinkinių rajonų, o paskui išsiskirstome. Pamanėme, kad žmones gali vienyti ne vien tik darbas, bet ir kokia nors prasminga, visus uždeganti idėja – taip kilo mintis pastatyti kurėną. Džiaugiuosi, kad taip ir įvyko. Tiesą sakant, net nesitikėjome, jog darbuotojai taip noriai įsitrauks į šį sumanymą“, – ankščiau pasakojo „Germanikos“ direktorius.
Apeigos
Tądien baldų fabriko darbuotojai, pasipuošę specialiai jiems sukurtais marškinėliais su užrašu „Ko negali vienas – gali visa komanda“, į pirmąją kelionę išlydėjo „Germanikos“ kurėną pagal autentiškas senovines kuršių tradicijas – stiebe buvo iškelta unikali vėtrungė, pagal kurią bus galima iš tolo laivą atpažinti. Ši garbė atiteko laivo statybos vadovui Daivarui Gruzdovui.
„Vėtrungė ne tik rodo vėjo kryptį. Ji rodo laivo uostą, kur laivas ilsisi. Mūsų uostas – Kintai. Šio mūsų laivo šeimininkas yra „Germanika“. Per vidurį yra jos logotipas. Kai pamatome vėjo malūnus, žinome, kad „Germanika“ jau nebetoli… Tad nusprendėme, kad tai taip pat atspindi mūsų dvasią. „Germanika“ įsikūrusi prie Vilkyčių, tad vėtrungės priekyje esantis vilkas simbolizuoja mūsų kaimynus. Svarbiausias elementas – žmonių siluetai. Jie simbolizuoja visą „Germanikos“ komandą“, – laivo vėtrungės simbolius pasakojo baldų fabriko vadovas R. Baltuonis.

„Germanikos“ kurėno vėtrungė.

Po atidengtos vėtrungės seniausias Pamario krašto žvejys Remigijus Rimkus prieš kitiems įlipant į kurėną pagal seną tradiciją druska apibarstė laivo denį. Po to mergaitės į laivo pirmagalį įmetė svogūnų, kad išvaikytų piktąsias dvasias…
„Ši stebuklinga šermukšnio šakelė apsaugos nuo nelabųjų. Jei jie prisiartins, šermukšnio šakele reikia suduoti vieną kartą per denį, gink Dieve, ne du kartus – velnias įgis jėgos“, – sulig šiais žodžiais pirmasis į kurėną įžengė jo kapitonas Laurynas Juodeška, kuriam ir buvo pavesta šermukšnio šakele apvesti visą laivą ir ją pakabinti priekyje. Pirmosios įgulos narių galvos buvo papuoštos šermukšnių kekių vainikais. Vėliau kurėno bortai buvo pašlakstyti alumi, o duonos trupiniai mesti į vandenį – Kuršių marių dievybėms pamaloninti.
Kurėno išplukdymo ceremonijai krante vadovavo Rusnės folkloro ansamblis „Sklada“, o mariose naująjį kurėnų šeimos narį pasitiko keturi tradiciniai Kuršių marių laivai – tarp jų didysis Jūrų muziejaus kurėnas ir daugeliui puikiai pažįstamas nidiškis „Kuršis“.
Įgulos kapitonui L. Juodeškai davus ženklą, buvo nukirsta burvaltę laikiusi virvė. „Germanikos“ darbuotojai nustūmė kurėną į vandenį ir po kelių minučių jis jau skrodė Kuršių marių bangeles, prisijungdamas prie kitų kurėnų.

Pamariškis žvejys Remigijus Rimkus prieš kitiems įlipant į kurėną druska apibarstė laivo denį.

Pirmieji „Germanikos“ kurėnu į Kuršių marias išplaukė: Pamario krašto žvejys Remigijus Rimkus (kairėje), laivo kapitonas Laurynas Juodeška, SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius, SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius, „Germanikos” vadovas Rolandas Baltuonis, laivo statybų vadovas Daivaras Gruzdovas, Šilutės r. savivaldybės vicemeras Algis Bekeris.

Laurynui Juodeškai buvo pavesta užduotis – šermukšnio šakele apvesti laivą, kuri apsaugos nuo nelabųjų.

Viktorija SKUTULIENĖ,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo