„Germanikos“ kurėnas išplaukė į Kuršių marių vandenis

Mato Baranausko nuotr.

Štai ir išaušo toji diena, kai baldų fabriko „Germanikos“ kolektyvo statytas kurėnas išplaukė į Kuršių marias. Praėjusios savaitės pavakare įvyko „Germanikos“ kurėno nuleidimo į vandenį ceremonija. Liepos 5-oji pateks ne tik į bendrovės istorinį metraštį, bet įeis ir į Pamario krašto istoriją, kai į Kuršių marių flotilę buvo priimtas naujas laivas.

Sveikinimai ir prisiminimai
Šventės metu sveikinimo žodį tarė baldų fabriko „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis. Jis padėkojo komandos nariams, jų šeimoms bei jauniesiems lyderiams, kurių originalios idėjos subūrė visus bendram tikslui – savo rankomis atkurti vieną iš kadaise išnykusių plokščiadugnių marių laivų.
„Netrukus mūsų sukurtas „Germanikos“ laivas išplauks į savo pirmąją kelionę. Tikiu, kad ši kelionė bus sėkminga. Prisiminkime pradžią, kai prieš daugiau kaip keturis mėnesius kartu su jaunųjų lyderių komanda kviečiau visus į šį beprotišką projektą. Aš nemačiau daug entuziazmo akyse: „Koks čia dar laivas? Kaip mes jį statysime?“ Bet mes tai padarėme. Aš noriu padėkoti jaunųjų lyderių komandai už įdomias idėjas, kaip mus visus suburti, plakatus, šūkį. Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems“, – džiaugėsi fabriko vadovas.
Į pagalbą pasitelkę kuršmarių laivų statybą išmanantį rusniškį Simą Knapkį, baldžiai per pusę metų atstatė tik senovinėse graviūrose išlikusį laivą. Deja, Simas pats šventėje nedalyvavo, tačiau vaizdo įraše tarė sveikinimo žodį iš Ukrainos kartu su kitais Nacionalinės ekspedicijos nariais. „… Norime jus pasveikinti su šia ypatinga diena. Žinau, kad „Germanikos“ laivas išbandytas ir sėkmingai plaukios. Buvo malonu su jumis dirbti“, – susirinkusius sveikino senovinių laivų specialistas. Prie jo sveikinimų savo pridėjo ir žinomas žurnalistas Edmundas Jakilaitis: „Pagarba visiems žmonėms, kurie kuria, o ne griauna, kurie stato, o ne ardo. Ant tokių kaip jūs ir laikosi Lietuva“.
Visas laivo dalis „Germanikos“ darbuotojai kūrė patys – ruošė pušines lentas, tašė, pjovė, obliavo, dervavo, žymėjo ir jungė lentas, montavo laivo ragus ir špantus, gamino įvairias kurėno konstrukcijos detales, buriavimo inventorių.

„Germanikos” kurėnas

„Iš pradžių viskas atrodė lengva ir paprasta, bet tikrai taip nebuvo. Dirbo visa komanda, nes juk senovinį laivą pastatyti nėra lengva. Mes visi skubam, dirbam pagrindinius savo darbus, todėl džiaugiuosi, jog šiam projektui radome laisvo laiko po darbo stabtelti ir žengti žingsnį atgalios, istorijos link“, – džiaugėsi prisidėjęs prie šio istorinio įvykio ir laivo statybos vadovas Daivaras Gruzdovas. Jis atskleidė, kad sunkiausia buvo padaryti laivo korpuso lentas, kurių gamyba užtruko kone mėnesį.
„Mūsų įmonė įsikūrusi kaimo vietovėje. Suvažiuojame dirbti iš aplinkinių rajonų, o paskui išsiskirstome. Pamanėme, kad žmones gali vienyti ne vien tik darbas, bet ir kokia nors prasminga, visus uždeganti idėja – taip kilo mintis pastatyti kurėną. Džiaugiuosi, kad taip ir įvyko. Tiesą sakant, net nesitikėjome, jog darbuotojai taip noriai įsitrauks į šį sumanymą“, – ankščiau pasakojo „Germanikos“ direktorius.
Apeigos
Tądien baldų fabriko darbuotojai, pasipuošę specialiai jiems sukurtais marškinėliais su užrašu „Ko negali vienas – gali visa komanda“, į pirmąją kelionę išlydėjo „Germanikos“ kurėną pagal autentiškas senovines kuršių tradicijas – stiebe buvo iškelta unikali vėtrungė, pagal kurią bus galima iš tolo laivą atpažinti. Ši garbė atiteko laivo statybos vadovui Daivarui Gruzdovui.
„Vėtrungė ne tik rodo vėjo kryptį. Ji rodo laivo uostą, kur laivas ilsisi. Mūsų uostas – Kintai. Šio mūsų laivo šeimininkas yra „Germanika“. Per vidurį yra jos logotipas. Kai pamatome vėjo malūnus, žinome, kad „Germanika“ jau nebetoli… Tad nusprendėme, kad tai taip pat atspindi mūsų dvasią. „Germanika“ įsikūrusi prie Vilkyčių, tad vėtrungės priekyje esantis vilkas simbolizuoja mūsų kaimynus. Svarbiausias elementas – žmonių siluetai. Jie simbolizuoja visą „Germanikos“ komandą“, – laivo vėtrungės simbolius pasakojo baldų fabriko vadovas R. Baltuonis.

„Germanikos“ kurėno vėtrungė.

Po atidengtos vėtrungės seniausias Pamario krašto žvejys Remigijus Rimkus prieš kitiems įlipant į kurėną pagal seną tradiciją druska apibarstė laivo denį. Po to mergaitės į laivo pirmagalį įmetė svogūnų, kad išvaikytų piktąsias dvasias…
„Ši stebuklinga šermukšnio šakelė apsaugos nuo nelabųjų. Jei jie prisiartins, šermukšnio šakele reikia suduoti vieną kartą per denį, gink Dieve, ne du kartus – velnias įgis jėgos“, – sulig šiais žodžiais pirmasis į kurėną įžengė jo kapitonas Laurynas Juodeška, kuriam ir buvo pavesta šermukšnio šakele apvesti visą laivą ir ją pakabinti priekyje. Pirmosios įgulos narių galvos buvo papuoštos šermukšnių kekių vainikais. Vėliau kurėno bortai buvo pašlakstyti alumi, o duonos trupiniai mesti į vandenį – Kuršių marių dievybėms pamaloninti.
Kurėno išplukdymo ceremonijai krante vadovavo Rusnės folkloro ansamblis „Sklada“, o mariose naująjį kurėnų šeimos narį pasitiko keturi tradiciniai Kuršių marių laivai – tarp jų didysis Jūrų muziejaus kurėnas ir daugeliui puikiai pažįstamas nidiškis „Kuršis“.
Įgulos kapitonui L. Juodeškai davus ženklą, buvo nukirsta burvaltę laikiusi virvė. „Germanikos“ darbuotojai nustūmė kurėną į vandenį ir po kelių minučių jis jau skrodė Kuršių marių bangeles, prisijungdamas prie kitų kurėnų.

Pamariškis žvejys Remigijus Rimkus prieš kitiems įlipant į kurėną druska apibarstė laivo denį.

Pirmieji „Germanikos“ kurėnu į Kuršių marias išplaukė: Pamario krašto žvejys Remigijus Rimkus (kairėje), laivo kapitonas Laurynas Juodeška, SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius, SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius, „Germanikos” vadovas Rolandas Baltuonis, laivo statybų vadovas Daivaras Gruzdovas, Šilutės r. savivaldybės vicemeras Algis Bekeris.

Laurynui Juodeškai buvo pavesta užduotis – šermukšnio šakele apvesti laivą, kuri apsaugos nuo nelabųjų.

Viktorija SKUTULIENĖ,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite