„Germanikos“ kurėnas išplaukė į Kuršių marių vandenis

Mato Baranausko nuotr.

Štai ir išaušo toji diena, kai baldų fabriko „Germanikos“ kolektyvo statytas kurėnas išplaukė į Kuršių marias. Praėjusios savaitės pavakare įvyko „Germanikos“ kurėno nuleidimo į vandenį ceremonija. Liepos 5-oji pateks ne tik į bendrovės istorinį metraštį, bet įeis ir į Pamario krašto istoriją, kai į Kuršių marių flotilę buvo priimtas naujas laivas.

Sveikinimai ir prisiminimai
Šventės metu sveikinimo žodį tarė baldų fabriko „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis. Jis padėkojo komandos nariams, jų šeimoms bei jauniesiems lyderiams, kurių originalios idėjos subūrė visus bendram tikslui – savo rankomis atkurti vieną iš kadaise išnykusių plokščiadugnių marių laivų.
„Netrukus mūsų sukurtas „Germanikos“ laivas išplauks į savo pirmąją kelionę. Tikiu, kad ši kelionė bus sėkminga. Prisiminkime pradžią, kai prieš daugiau kaip keturis mėnesius kartu su jaunųjų lyderių komanda kviečiau visus į šį beprotišką projektą. Aš nemačiau daug entuziazmo akyse: „Koks čia dar laivas? Kaip mes jį statysime?“ Bet mes tai padarėme. Aš noriu padėkoti jaunųjų lyderių komandai už įdomias idėjas, kaip mus visus suburti, plakatus, šūkį. Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems“, – džiaugėsi fabriko vadovas.
Į pagalbą pasitelkę kuršmarių laivų statybą išmanantį rusniškį Simą Knapkį, baldžiai per pusę metų atstatė tik senovinėse graviūrose išlikusį laivą. Deja, Simas pats šventėje nedalyvavo, tačiau vaizdo įraše tarė sveikinimo žodį iš Ukrainos kartu su kitais Nacionalinės ekspedicijos nariais. „… Norime jus pasveikinti su šia ypatinga diena. Žinau, kad „Germanikos“ laivas išbandytas ir sėkmingai plaukios. Buvo malonu su jumis dirbti“, – susirinkusius sveikino senovinių laivų specialistas. Prie jo sveikinimų savo pridėjo ir žinomas žurnalistas Edmundas Jakilaitis: „Pagarba visiems žmonėms, kurie kuria, o ne griauna, kurie stato, o ne ardo. Ant tokių kaip jūs ir laikosi Lietuva“.
Visas laivo dalis „Germanikos“ darbuotojai kūrė patys – ruošė pušines lentas, tašė, pjovė, obliavo, dervavo, žymėjo ir jungė lentas, montavo laivo ragus ir špantus, gamino įvairias kurėno konstrukcijos detales, buriavimo inventorių.

„Germanikos” kurėnas

„Iš pradžių viskas atrodė lengva ir paprasta, bet tikrai taip nebuvo. Dirbo visa komanda, nes juk senovinį laivą pastatyti nėra lengva. Mes visi skubam, dirbam pagrindinius savo darbus, todėl džiaugiuosi, jog šiam projektui radome laisvo laiko po darbo stabtelti ir žengti žingsnį atgalios, istorijos link“, – džiaugėsi prisidėjęs prie šio istorinio įvykio ir laivo statybos vadovas Daivaras Gruzdovas. Jis atskleidė, kad sunkiausia buvo padaryti laivo korpuso lentas, kurių gamyba užtruko kone mėnesį.
„Mūsų įmonė įsikūrusi kaimo vietovėje. Suvažiuojame dirbti iš aplinkinių rajonų, o paskui išsiskirstome. Pamanėme, kad žmones gali vienyti ne vien tik darbas, bet ir kokia nors prasminga, visus uždeganti idėja – taip kilo mintis pastatyti kurėną. Džiaugiuosi, kad taip ir įvyko. Tiesą sakant, net nesitikėjome, jog darbuotojai taip noriai įsitrauks į šį sumanymą“, – ankščiau pasakojo „Germanikos“ direktorius.
Apeigos
Tądien baldų fabriko darbuotojai, pasipuošę specialiai jiems sukurtais marškinėliais su užrašu „Ko negali vienas – gali visa komanda“, į pirmąją kelionę išlydėjo „Germanikos“ kurėną pagal autentiškas senovines kuršių tradicijas – stiebe buvo iškelta unikali vėtrungė, pagal kurią bus galima iš tolo laivą atpažinti. Ši garbė atiteko laivo statybos vadovui Daivarui Gruzdovui.
„Vėtrungė ne tik rodo vėjo kryptį. Ji rodo laivo uostą, kur laivas ilsisi. Mūsų uostas – Kintai. Šio mūsų laivo šeimininkas yra „Germanika“. Per vidurį yra jos logotipas. Kai pamatome vėjo malūnus, žinome, kad „Germanika“ jau nebetoli… Tad nusprendėme, kad tai taip pat atspindi mūsų dvasią. „Germanika“ įsikūrusi prie Vilkyčių, tad vėtrungės priekyje esantis vilkas simbolizuoja mūsų kaimynus. Svarbiausias elementas – žmonių siluetai. Jie simbolizuoja visą „Germanikos“ komandą“, – laivo vėtrungės simbolius pasakojo baldų fabriko vadovas R. Baltuonis.

„Germanikos“ kurėno vėtrungė.

Po atidengtos vėtrungės seniausias Pamario krašto žvejys Remigijus Rimkus prieš kitiems įlipant į kurėną pagal seną tradiciją druska apibarstė laivo denį. Po to mergaitės į laivo pirmagalį įmetė svogūnų, kad išvaikytų piktąsias dvasias…
„Ši stebuklinga šermukšnio šakelė apsaugos nuo nelabųjų. Jei jie prisiartins, šermukšnio šakele reikia suduoti vieną kartą per denį, gink Dieve, ne du kartus – velnias įgis jėgos“, – sulig šiais žodžiais pirmasis į kurėną įžengė jo kapitonas Laurynas Juodeška, kuriam ir buvo pavesta šermukšnio šakele apvesti visą laivą ir ją pakabinti priekyje. Pirmosios įgulos narių galvos buvo papuoštos šermukšnių kekių vainikais. Vėliau kurėno bortai buvo pašlakstyti alumi, o duonos trupiniai mesti į vandenį – Kuršių marių dievybėms pamaloninti.
Kurėno išplukdymo ceremonijai krante vadovavo Rusnės folkloro ansamblis „Sklada“, o mariose naująjį kurėnų šeimos narį pasitiko keturi tradiciniai Kuršių marių laivai – tarp jų didysis Jūrų muziejaus kurėnas ir daugeliui puikiai pažįstamas nidiškis „Kuršis“.
Įgulos kapitonui L. Juodeškai davus ženklą, buvo nukirsta burvaltę laikiusi virvė. „Germanikos“ darbuotojai nustūmė kurėną į vandenį ir po kelių minučių jis jau skrodė Kuršių marių bangeles, prisijungdamas prie kitų kurėnų.

Pamariškis žvejys Remigijus Rimkus prieš kitiems įlipant į kurėną druska apibarstė laivo denį.

Pirmieji „Germanikos“ kurėnu į Kuršių marias išplaukė: Pamario krašto žvejys Remigijus Rimkus (kairėje), laivo kapitonas Laurynas Juodeška, SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius, SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius, „Germanikos” vadovas Rolandas Baltuonis, laivo statybų vadovas Daivaras Gruzdovas, Šilutės r. savivaldybės vicemeras Algis Bekeris.

Laurynui Juodeškai buvo pavesta užduotis – šermukšnio šakele apvesti laivą, kuri apsaugos nuo nelabųjų.

Viktorija SKUTULIENĖ,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes