Genovaitės Kimbrienės receptas

Šilutės kredito unijos įkūrėja ir vadovė Genovaitė Kimbrienė gruodžio 26-ąją, antrąją šv. Kalėdų dieną, švenčia garbingą jubiliejų. Penktą kadenciją išrinkta Šilutės r. savivaldybės tarybos nare, moteris sugeba rasti laiko darbui ir politikai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus reikalams, nes yra šio skyriaus pirmininkė. O su vyru Jonu dar ir ūkininkauja. Jubiliejaus nesureikšmina, tik minčių visokių susikaupę…

Geri metai
Po kas trejus metus vykstančio inspektavimo Šilutės kredito unijos vadovė Genovaitė Kimbrienė antradienį sakė laukianti svečių su išvadomis. „Metai buvo labai geri. Konkurentų sumažėjo, pasitraukė iš Šilutės kai kurių bankų skyriai. Žmonėms radosi nepatogumų. Kredito unijos narių padaugėjo, bet pokyčių būna kasmet. Netenkame garbaus amžiaus žmonių, kurie į uniją buvo atėję prieš 24 metus. Tiek metų mes esame. Prisijungėme Kvėdarnos kredito uniją su jos nuostoliais, kurie jau ištirpo, dar teko sumokėti iš darbo ten išėjusiems darbuotojams už nepanaudotas atostogas. Dirbame pelningai, metus užbaigsime su gražiu pelnu. Pastarieji 10 metų buvo pelningi. Tobulėja unijų sistema. Tai gerai. Mes po kelis šimtus naujų narių sulaukiame kasmet. Galimybės priimti narius išplėstos, teikiame paskolas jaunoms šeimoms būstui įsigyti. Suaktyvėjo Klaipėdos, Šilalės rajonų gyventojai. Tad žmonės stoja į uniją ir dėl galimybės gauti paskolą būstui. Geri mūsų rezultatai, džiaugiamės, tobulėjame“, – pasakojo G. Kimbrienė.
Besibaigiančius metus ji vadina sėkmingais, nors vietos politikoje ir ne visi geba pastebėti rezultatus, kurių, pasižvalgius vien Šilutėje, galima išvysti daug. Miestas gražėja. Ne vienas G. Kimbrienei gyrė šviesėjančią Šilutę, nors, anot politikės, derėjo atsodinti visus centrinės gatvės medžius, kad pasodintiems saulės užtektų, kad senieji per vėjus pavojaus nekeltų. Nulūžtų ir nelaimę prišauktų, žmonių turtą sugadintų.
„Aktyvesni galėjo būti daugelis šilutiškių, nes kai reikalavimus kelia tik grupelė, vargu ar dera vien jiems paklusti“, – abejonėmis dalijosi G. Kimbrienė, nepraradusi vilties, kad gal pavasarį bus užbaigtas pradėtas darbas.

Politikė pasidžiaugė gražia šių metų Kalėdų egle Šilutėje, bet nusistebėjo, kaip Lietuvoje iškreipiamos tradicijos ir eglės įžiebiamos taip anksti – juk tradiciškai eglutė puošiama Kūčių dieną… Tik retoje šeimoje to bepaisoma. Verslininkės pastebėjimu, Lietuvos miestų ir miestelių eglių puošimas ir įžiebimo šventės gerokai nutolo nuo tikrųjų tautos tradicijų, vyksta tarsi varžytuvės, kieno modernesnė, brangesnė… Pagyrė Jurbarko eglę, kai ant aukšto stovo pastatyta tikra žalia eglutė, iki žemės apgaubta girliandomis, atrodanti tarsi nuotaka. G. Kimbrienė mano, kad tikrų žaliaskarių Lietuvoje žmonės padovanotų visiems miestams, pirkti nereikėtų, gamta nenukentėtų, jeigu tik būtų noro paisyti kalėdinių tradicijų, tautos papročių.

Ko šventės neužgožia
„Šventės – tai proga mintyse apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti savo gyvenimo žingsnius, o man šiemet – ir mano gyvenimo dar vieno dešimtmečio užbaigimas. Jis buvo gana sėkmingas. Šie metai man daug davė. Štai sūnus atšventė vestuves, dabar turiu tikrą marčią. Ačiū Dievui, nesame pasiligoję, dar turime jėgų padaryti tai, ką suplanuojame. Vėjas dar neišpustė minčių, turime šeimoje jų gana įvairių“, – pasakojo Genovaitė ir iš savų namų tarsi pasuko į kitų žmonių pastoges pasidžiaugti šeimomis, kur nėra alkoholizmo, narkomanijos, kur puoselėjama sveika gyvensena, krykštauja laimingi vaikai. Daugiau tokių šeimų būtų, daugiau rastųsi sektinų pavyzdžių ir gyvenime pasiklydusiems susimąstyti, keistis, pasitempti.

G. Kimbrienė prisiminė, kaip jų šeimos ūkyje vienas vyras paprašė pagalbos – nebegalįs toliau kentėti, norįs, kad užkoduotų nuo alkoholizmo. G. Kimbrienės vyras padėjo, nuvežė į Klaipėdą, ten sumokėjo už paslaugą. Ir ką? Su šypsena moteris pasakoja, kad žmogus atsigavo, šeima vaikelio susilaukė. Kad taip daugiau!

„Gyvenu Vilkyčiuose. Darželyje jau įsteigta antra grupė vaikams. Anksčiau, prisimenu, šiame kaime vakarais matydavau vaikštinėjantį jaunimą, kas kokį šuniuką vedžiodavosi. Dabar su šuneliu pamatysi garbesnio amžiaus moterį, o jaunesni stumia vežimėlius su savo vaikučiais. Labai džiaugiuosi, kad atjaunėjo Vilkyčiai. Panašiai ir Saugose. Nes yra darbo vietų, žmonės gali dirbti ir užsidirbti, lieka ir gyvena kaime“, – džiaugiasi pašnekovė pastebėdama, jog Savivaldybė, pagerbdama verslininkus, turėtų rodyti dėmesio ir mažą versliuką pradėjusiems.

„Šiemet ir mus aplankė naujasis klebonas. Pažinties proga susirašė, kas šeimoje gyvena. Man pasakė, jog gimtadienio neturiu, nes švenčiu pirmiausia Kalėdas. Atsakiau, kad Kristaus gimimas tikrai svarbesnė šventė už mano gimtadienį, kuris yra tik antrąją Kalėdų dieną. Aš nesureikšminu savo gimtadienio, nes kitas – svarbesnis“, – sakė G. Kimbrienė ir patikino, kad jubiliejus yra proga sau atsakyti į ne vieną klausimą.
„Nieko savo gyvenime nekeisčiau, jeigu tektų rinktis. Aišku, galėtų būti geriau, galėtum daugiau gero padaryti. Sulaukus solidaus jubiliejaus imi svarstyti, gal jau metas daugiau laiko sau skirti, gal kokių kitų darbų atsisakyti… Gimtadieniai vis solidėja. Juk buvo ir labai nelengva. Ūkiai iširo, likome be darbo, reikėjo rasti nišą sau. Tuomet ieškojau darbo, pasiūlė Klaipėdoje vadovauti įstaigai, suabejojau, juk esu iš kaimo. Su vyru ėmėme ūkininkauti. Turėjome kelias, keliolika karvių. Pati jas melždavau. Beje, ūkininkavimo ir nemetėme. Tuomet ėmiausi gelbėti ūkininkams. Bankai paskolų jiems neduoda, nuosavos žemės neturi… Tokia buvo ta Šilutės kredito unijos kūrimo pradžia. Nelengva, kelias vingiuotas. Ir štai kiek nuėjome… Yra stiprių ūkių, yra vidutiniškų. Apmaudu, kad pieno perdirbėjai, pardavėjai diktuoja sąlygas, tiesiog plėšikauja, ūkininkų sąskaita susižeria milijoninius pelnus, jachtų prisiperka“, – piktinasi kredito unijos vadovė.

Gimtadienis blokados metais
Nors Genovaitės ir jos vyro Jono gimtadienius skiria pusmetis, šeima yra pratusi juos švęsti kartu. Anuomet, blokados metais, buvo keturiasdešimtmetis: benzino nėra, giminės suvažiuoti negali, maisto nusipirkti nėra. Su lėkštėmis rankose susirinko pirtelėje. Viską teko pačiai pagaminti, mat turėjo miltų, naminio sviesto… Trečdalis kviestųjų neįstengė atvažiuoti, bet vis tiek šventė dvi dienas…

„Prisimenu, iš nieko reikėjo kažką pagaminti. Kvietėme gal 30 artimųjų. Dabar jau kitaip… O šį artėjantį jubiliejų švęsime gegužės mėnesį. Per vyro gimtadienį sūnus vedė. Tai bus dar dvi sukaktys. Susikviesime artimiausius žmones. Kalėdos – tai savaime šventė. Dar gruodžio 27 dieną kavinėje rengiame unijos kolektyvo vakarėlį, senųjų metų palydas. Esame 27 darbuotojų kolektyvas. Dar unijos valdymo struktūroje yra 15 žmonių. Svarbiausia pabūti kartu, pabendrauti, mes kolektyve neįpratę daug lėbauti. Metai baigiasi, verta vienas kitam šiltą žodį pasakyti. Juk esame komanda – visa sėkmė mūsų visų“, – baigė pokalbį G. Kimbrienė.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Taip pat skaitykite