Šilutės kredito unijos vadovė Genovaitė Kimbrienė išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininke. Artėjant pavasarį vyksiantiems savivaldos rinkimams, iš pirmininko pavaduotojos į skyriaus lyderes sugrįžusiai G. Kimbrienei patikėta nemenka atsakomybė.

Šešioliktais dalyvavimo vietos politikoje metais į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko pareigas po aštuonerių metų pertraukos sugrąžinta Genovaitė Kimbrienė, Šilutės kredito unijos įkūrėja ir vadovė. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Šešioliktus metus vietos politikoje aktyviai dalyvaujanti Genovaitė Kimbrienė aštuonerius metus buvo skyriaus pirmininkė, pastaruosius aštuonerius – pirmininko pavaduotoja. Iki susirinkimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriui vadovavo Virgilijus Pozingis, šiuo metu pavaduojantis Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorių, anksčiau ėjęs ir rajono mero, mero pavaduotojo, direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas. Partiečiai susirinkime V. Pozingį išrinko skyriaus pirmininko pavaduotoju. Tad jiedu su G. Kimbriene tik pasikeitė vietomis skyriaus vadovybėje.

Sąjungos vadovams, valdybai užkliuvo Šilutė, mat artėja savivaldos rinkimai, o vietos Savivaldybės taryboje tarp 25 narių „valstiečiai“ turi tik dvi vietas. Noras – aiškus: geriau pasirodyti savivaldos rinkimuose. Tikėtina, kad tai realu, nes skandalai ir partijų Šilutės skyriuose, ir Savivaldybėje, kai piktnaudžiavimu tarnyba įtariami net 3 rajono vadovai, metė šešėlį ir jų atstovaujamoms partijoms, pakenkė Savivaldybės vardui, galbūt nebus paskatinę ir rinkėjų aktyvumo renkant naują valdžią. O kad jie norės naujos valdžios, girdisi gana garsiai…

Iš susirinkimo

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų, Teritorijų ir kaimo reikalų, Kontrolės komitetai – visur teko dirbti G. Kimbrienei per jau šešioliktus metus vietos savivaldoje. Tiesa, ekonomika, finansai, kaimo reikalai šiai moteriai buvo artimi, nes susiję su tiesioginiu jos darbu, šeimos gyvenimu. Juk Vilkyčiuose Kimbrių šeima turi nemenką ūkį. Su ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kaimo žmonių reikalais G. Kimbrienę sieja ir jos tiesioginis darbas – ji su bendraminčiais įsteigė Šilutės kredito uniją, sėkmingai gyvuojančią ir vis augančią. Vienu iš sėkmės faktų verta paminėti, kad spalio 31 d. užbaigta šešiolika mėnesių trukusi Kvėdarnos kredito unijos prijungimo prie Šilutės kredito unijos procedūra.

„Pamariui“ G. Kimbrienė pasakojo, kad kandidatą į tiesioginius rajono mero rinkimus partiečiai susirinkime iš trijų pasiūlytųjų rinko slaptu balsavimu. Didžiausio bendražygių pasitikėjimo sulaukė UAB „Pamario altergrana“ direktorius Sigitas Majus. Bendrovė gamina žolės ir šiaudų granulių kurą, pašarus. S. Majus yra ir ūkininkavęs, taip pat yra Šilutės kredito unijos Paskolų komiteto narys. Mažiau pasitikėjimo sulaukė pretendentai Lijana Jagintavičienė ir Edgaras Padimanskas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus nariai nusprendė, kad rajono mero posto per pavasarį vyksiančius tiesioginius rinkimus sieks Sigitas Majus (pirmoje eilėje iš kairės).

Kai penktadienio vakare į susirinkimą atvyko gal 45 nariai, teko daryti pertrauką ir šaukti pakartotinį susirinkimą, kuriame jau dalyvavo gal per 75 narius. Dalyvavo ir du Seimo nariai – Bronius Markauskas ir Šilutės krašte išrinktas Alfredas Stasys Nausėda.

Interviu su Genovaite Kimbriene

– Kodėl jūs – ne skyriaus kandidatė tiesioginiuose rajono mero rinkimuose? – pirmiausia paklausėme Genovaitės Kimbrienės.

– Yra dvi priežastys. Aš vadovauju Šilutės kredito unijai, kurią ir kūriau, jau 22 metus. Noriu pasiekti dar geresnių rezultatų reformų, plėtros srityse. Kita priežastis – jeigu galėčiau nusimesti kokią dešimtį metų… Kandidatuočiau ir galėčiau dar daug nuveikti.

– Ar po šio visuotinio susirinkimo skyriuje vyrauja sutarimas, ar rinkimuose būsite kaip vienas kumštis?

– Tik kaip vienas kumštis! Sutariame, dirbsime, o jeigu visi labai pasistengsime, gausime visus Savivaldybės tarybos 25 mandatus (nusišypso). Tuomet galima ir užsimotus visus darbus padaryti, ir už pasekmes atsakyti. Dabar partijose matome visko: pasitraukimų, perbėgimų, nesutarimų… Tai trukdo ir bendriems rajono reikalams. Sakiau bendraminčiams, kad turėsime labai atsakingai sudaryti kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašą, įtraukti tuos žmones, kurie aktyvūs, tikrai nori dalyvauti vietos politikoje ir gali būti naudingi kraštui. Apie sąrašą dar nekalbėsiu, jis bus sudarytas vėliau.

– Iš Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos skandale dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba įtarimų nesulaukė tik „valstiečiai“. Klausimų, komentarų išgirdote?

– Taip, mes esame frakcijoje du „valstiečiai“ ir du visuomeninio rinkimų komiteto atstovai. Ypatingai negali pakreipti darbų, neturime stiprios įtakos. Balsuojame taip, kaip manome, kad yra teisinga, naudinga rajono žmonėms. Tačiau ne mūsų balsas daugumoje yra pagrindinis. Tegaliu pasakyti, kad per daug metų savivaldoje dirbome sąžiningai, aktyviai, partiečiai mumis pasitiki.

– Štai kilo didelis skandalas, nežinoma jo baigtis. Kaip jaučiatės?

– Tai didelis skandalas. Negi net trys mūsų rajono vadovai tiek galėjo blogo padaryti, tiek pažeisti įstatymus, kad reikėjo daryti kratas net jų namuose, išvežti į areštinę?.. Elgesys tarsi su didžiausiais nusikaltėliais, nors net kaltinimų nepareikšta. To rajone nėra buvę. Nežinau, kas atsitiko. Ar kas žino? Ar rajono gyventojai žino?

Gal turėtų žinoti bent įtarimų esmę. Jau mėnuo praėjo, o jokio aiškumo, jokios informacijos. Manau, kad tokia nežinomybė yra ir tų įtariamųjų žeminimas. Kiekvienas padaro klaidų, už tai turi atsakyti.  Bet taip nežinioje palikti visus… Gal Specialiųjų tyrimų tarnybos veikloje yra ne viskas taip, kaip turėtų būti?

– Kaip vertinate Savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako poelgį, kai opozicijos pasitarime pratrūko keiktis, vėliau, kalbama, net kibo merui į atlapus?..

– Šiam Tarybos nariui norėčiau pasakyti, kad pirmiausia reikia būti blaiviai mąstančiam.  Šiuo atveju įtarčiau, kad jis buvo arba šoko būsenos ir puolė gintis, arba gal apsvaigęs. Toks elgesys niekaip nepateisinamas. Arvydas Jakas priklauso Savivaldybės tarybos opozicijai. Kadangi ji nuolat puola… Tai gal prieita ir prie kibimo į atlapus? Manau, kad opozicija turėtų įvertinti savo kolegos poelgį. Etikos komisija, kaip jai priklauso, tedirba savo darbą.

– Būtų keista, jeigu šio pokalbio metu nepasidomėtume Šilutės kredito unijos plėtra – sėkmingai prisijungėte Kvėdarnos kredito uniją. Kaip ši sėkmė nusakoma skaičiais?

– Tokią reorganizaciją pradėjome pirmieji Lietuvoje. Kai maža unija sunkiai begyvena, ji gali būti prijungta prie sėkmingai dirbančios. Kvėdarniškiai turėjo keliolika tūkstančių eurų nuostolių, jie nebuvo dideli, mes juos prisiėmėme. Jie turėjo beveik 800 unijos narių, gerų darbuotojų. Tik jungimo procesas labai ilgas. Truko 16 mėnesių. Dabar Kvėdarnoje veikia dvyliktoji mūsų unijos nutolusi kasa, kokių Šilutės rajone turime 11. Ten dirba 2 darbuotojai. Turėjome išlaidų stebėjimo kameroms ten įrengti, apsaugai sustiprinti ir kitų. Tad mūsų unija dabar turi 10 175 narius, iš jų 261 – juridiniai. Unijos turtas siekia 26 milijonus 200 tūkstančių eurų. Išduotų paskolų suma viršija 18,1 milijono eurų. Paskolų gavo 1349 žmonės. Dirbame pelningai. Didžiausia paskola, kokią galime suteikti, yra 330 tūkstančių eurų.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ