Genovaitė Kimbrienė sugrįžo vadovauti „valstiečiams“

Šilutės kredito unijos vadovė Genovaitė Kimbrienė išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininke. Artėjant pavasarį vyksiantiems savivaldos rinkimams, iš pirmininko pavaduotojos į skyriaus lyderes sugrįžusiai G. Kimbrienei patikėta nemenka atsakomybė.

Šešioliktais dalyvavimo vietos politikoje metais į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko pareigas po aštuonerių metų pertraukos sugrąžinta Genovaitė Kimbrienė, Šilutės kredito unijos įkūrėja ir vadovė. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Šešioliktus metus vietos politikoje aktyviai dalyvaujanti Genovaitė Kimbrienė aštuonerius metus buvo skyriaus pirmininkė, pastaruosius aštuonerius – pirmininko pavaduotoja. Iki susirinkimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriui vadovavo Virgilijus Pozingis, šiuo metu pavaduojantis Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorių, anksčiau ėjęs ir rajono mero, mero pavaduotojo, direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas. Partiečiai susirinkime V. Pozingį išrinko skyriaus pirmininko pavaduotoju. Tad jiedu su G. Kimbriene tik pasikeitė vietomis skyriaus vadovybėje.

Sąjungos vadovams, valdybai užkliuvo Šilutė, mat artėja savivaldos rinkimai, o vietos Savivaldybės taryboje tarp 25 narių „valstiečiai“ turi tik dvi vietas. Noras – aiškus: geriau pasirodyti savivaldos rinkimuose. Tikėtina, kad tai realu, nes skandalai ir partijų Šilutės skyriuose, ir Savivaldybėje, kai piktnaudžiavimu tarnyba įtariami net 3 rajono vadovai, metė šešėlį ir jų atstovaujamoms partijoms, pakenkė Savivaldybės vardui, galbūt nebus paskatinę ir rinkėjų aktyvumo renkant naują valdžią. O kad jie norės naujos valdžios, girdisi gana garsiai…

Iš susirinkimo

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų, Teritorijų ir kaimo reikalų, Kontrolės komitetai – visur teko dirbti G. Kimbrienei per jau šešioliktus metus vietos savivaldoje. Tiesa, ekonomika, finansai, kaimo reikalai šiai moteriai buvo artimi, nes susiję su tiesioginiu jos darbu, šeimos gyvenimu. Juk Vilkyčiuose Kimbrių šeima turi nemenką ūkį. Su ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kaimo žmonių reikalais G. Kimbrienę sieja ir jos tiesioginis darbas – ji su bendraminčiais įsteigė Šilutės kredito uniją, sėkmingai gyvuojančią ir vis augančią. Vienu iš sėkmės faktų verta paminėti, kad spalio 31 d. užbaigta šešiolika mėnesių trukusi Kvėdarnos kredito unijos prijungimo prie Šilutės kredito unijos procedūra.

„Pamariui“ G. Kimbrienė pasakojo, kad kandidatą į tiesioginius rajono mero rinkimus partiečiai susirinkime iš trijų pasiūlytųjų rinko slaptu balsavimu. Didžiausio bendražygių pasitikėjimo sulaukė UAB „Pamario altergrana“ direktorius Sigitas Majus. Bendrovė gamina žolės ir šiaudų granulių kurą, pašarus. S. Majus yra ir ūkininkavęs, taip pat yra Šilutės kredito unijos Paskolų komiteto narys. Mažiau pasitikėjimo sulaukė pretendentai Lijana Jagintavičienė ir Edgaras Padimanskas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus nariai nusprendė, kad rajono mero posto per pavasarį vyksiančius tiesioginius rinkimus sieks Sigitas Majus (pirmoje eilėje iš kairės).

Kai penktadienio vakare į susirinkimą atvyko gal 45 nariai, teko daryti pertrauką ir šaukti pakartotinį susirinkimą, kuriame jau dalyvavo gal per 75 narius. Dalyvavo ir du Seimo nariai – Bronius Markauskas ir Šilutės krašte išrinktas Alfredas Stasys Nausėda.

Interviu su Genovaite Kimbriene

– Kodėl jūs – ne skyriaus kandidatė tiesioginiuose rajono mero rinkimuose? – pirmiausia paklausėme Genovaitės Kimbrienės.

– Yra dvi priežastys. Aš vadovauju Šilutės kredito unijai, kurią ir kūriau, jau 22 metus. Noriu pasiekti dar geresnių rezultatų reformų, plėtros srityse. Kita priežastis – jeigu galėčiau nusimesti kokią dešimtį metų… Kandidatuočiau ir galėčiau dar daug nuveikti.

– Ar po šio visuotinio susirinkimo skyriuje vyrauja sutarimas, ar rinkimuose būsite kaip vienas kumštis?

– Tik kaip vienas kumštis! Sutariame, dirbsime, o jeigu visi labai pasistengsime, gausime visus Savivaldybės tarybos 25 mandatus (nusišypso). Tuomet galima ir užsimotus visus darbus padaryti, ir už pasekmes atsakyti. Dabar partijose matome visko: pasitraukimų, perbėgimų, nesutarimų… Tai trukdo ir bendriems rajono reikalams. Sakiau bendraminčiams, kad turėsime labai atsakingai sudaryti kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašą, įtraukti tuos žmones, kurie aktyvūs, tikrai nori dalyvauti vietos politikoje ir gali būti naudingi kraštui. Apie sąrašą dar nekalbėsiu, jis bus sudarytas vėliau.

– Iš Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos skandale dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba įtarimų nesulaukė tik „valstiečiai“. Klausimų, komentarų išgirdote?

– Taip, mes esame frakcijoje du „valstiečiai“ ir du visuomeninio rinkimų komiteto atstovai. Ypatingai negali pakreipti darbų, neturime stiprios įtakos. Balsuojame taip, kaip manome, kad yra teisinga, naudinga rajono žmonėms. Tačiau ne mūsų balsas daugumoje yra pagrindinis. Tegaliu pasakyti, kad per daug metų savivaldoje dirbome sąžiningai, aktyviai, partiečiai mumis pasitiki.

– Štai kilo didelis skandalas, nežinoma jo baigtis. Kaip jaučiatės?

– Tai didelis skandalas. Negi net trys mūsų rajono vadovai tiek galėjo blogo padaryti, tiek pažeisti įstatymus, kad reikėjo daryti kratas net jų namuose, išvežti į areštinę?.. Elgesys tarsi su didžiausiais nusikaltėliais, nors net kaltinimų nepareikšta. To rajone nėra buvę. Nežinau, kas atsitiko. Ar kas žino? Ar rajono gyventojai žino?

Gal turėtų žinoti bent įtarimų esmę. Jau mėnuo praėjo, o jokio aiškumo, jokios informacijos. Manau, kad tokia nežinomybė yra ir tų įtariamųjų žeminimas. Kiekvienas padaro klaidų, už tai turi atsakyti.  Bet taip nežinioje palikti visus… Gal Specialiųjų tyrimų tarnybos veikloje yra ne viskas taip, kaip turėtų būti?

– Kaip vertinate Savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako poelgį, kai opozicijos pasitarime pratrūko keiktis, vėliau, kalbama, net kibo merui į atlapus?..

– Šiam Tarybos nariui norėčiau pasakyti, kad pirmiausia reikia būti blaiviai mąstančiam.  Šiuo atveju įtarčiau, kad jis buvo arba šoko būsenos ir puolė gintis, arba gal apsvaigęs. Toks elgesys niekaip nepateisinamas. Arvydas Jakas priklauso Savivaldybės tarybos opozicijai. Kadangi ji nuolat puola… Tai gal prieita ir prie kibimo į atlapus? Manau, kad opozicija turėtų įvertinti savo kolegos poelgį. Etikos komisija, kaip jai priklauso, tedirba savo darbą.

– Būtų keista, jeigu šio pokalbio metu nepasidomėtume Šilutės kredito unijos plėtra – sėkmingai prisijungėte Kvėdarnos kredito uniją. Kaip ši sėkmė nusakoma skaičiais?

– Tokią reorganizaciją pradėjome pirmieji Lietuvoje. Kai maža unija sunkiai begyvena, ji gali būti prijungta prie sėkmingai dirbančios. Kvėdarniškiai turėjo keliolika tūkstančių eurų nuostolių, jie nebuvo dideli, mes juos prisiėmėme. Jie turėjo beveik 800 unijos narių, gerų darbuotojų. Tik jungimo procesas labai ilgas. Truko 16 mėnesių. Dabar Kvėdarnoje veikia dvyliktoji mūsų unijos nutolusi kasa, kokių Šilutės rajone turime 11. Ten dirba 2 darbuotojai. Turėjome išlaidų stebėjimo kameroms ten įrengti, apsaugai sustiprinti ir kitų. Tad mūsų unija dabar turi 10 175 narius, iš jų 261 – juridiniai. Unijos turtas siekia 26 milijonus 200 tūkstančių eurų. Išduotų paskolų suma viršija 18,1 milijono eurų. Paskolų gavo 1349 žmonės. Dirbame pelningai. Didžiausia paskola, kokią galime suteikti, yra 330 tūkstančių eurų.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite