Gatvės muzikos dieną Šilutėje

Trečiąjį gegužės šeštadienį tradiciškai rengiama Gatvės muzikos diena. Šilutėje ji buvo surengta vienuoliktą kartą.

Organizatoriui Vygantui Stoškui, pagalbininkui Gražvydui Railai, šalia kurio šventėje sukosi ir jo kolegos iš Šilutės meno mokyklos, pavyko: šiemet itin gausus būrys Šilutės meno mokyklos jaunųjų muzikantų pirmieji kopė į sceną, įrengtą Šeimų skvere šalia buvusio Šilutės muziejaus. Vėliau sulaukta ir kitų muzikantų, kolektyvų, o jaunimui labiausiai rūpėjo grupė „Prieskonis“, vadovaujama V. Stoškaus.

Jaunuosius muzikantus atlydėję tėvai, šeimų nariai, giminaičiai, susirinkę draugai, vedinos mažyliais ar juos vežimėliuose sūpavusios mamos, krykštaujantys vaikai, paaugliai, jaunimas gegužės 19 d. skverelį Šilutės centre jau nuo pietų pavertė, sakytumei, šeimų šventės vieta.

Dar 2007 m. dainininkas ir Gatvės muzikos dienos sumanytojas Andrius Mamontovas laišku pakvietė visus, kas groja, išeiti į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Įvairiais muzikos instrumentais (net radiatoriais) jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša afrikietiškus būgnus, atlieka įvairius muzikinius performansus. Prie gatvės muzikantų po truputį jungiasi ir kiti gatvės kultūros judėjimai.

Tebegyva Gatvės muzikos dienos organizatorių svajonė: kasmet gegužės trečiąjį šeštadienį – laisvos kūrybos, muzikantų, gatvės kultūros ir visuomenės bendravimo šventė. Panašu, kad svajonė tampa tikrove. Tą dieną muzika skamba daugelio pasaulio valstybių miestuose, gyvenvietėse ir kitur. Muzika skamba po atviru dangumi.

Anot G. Railos, gera tradicija, kai visi išeina groti į gatves, būtų gražu, kad tokią dieną Šilutėje muzikantai pasklistų visoje Lietuvininkų gatvėje, kad grotų vaikai, paaugliai, jaunimas, kartu įvairaus amžiaus suaugusieji. Beje, tądien muzika skambėjo ne tik skvere, bet ir ant suolelio gatvėje priešais Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią, kitur. Skvere įrengtos scenos, kaip sakė V. Stoškus, neplanuoja greitai išardyti, tad muzikantai, kurie baiminasi scenos, galės čia ateiti, groti, pratintis įveikti scenos baimę.

Tėvai ir artimieji fotografavo, filmavo savo vaikus scenoje, jiems ir jų mokytojams teikė gėlių, o žiūrovai ir klausytojai, žinoma, maži ir jauni, galėjo ir papramogauti: nušliuožti Tarzano lynu, pašaudyti iš lanko, pažaisti stalo futbolą, biliardą, boulingą, tenisą, krepšinį. Tiesa, visoms šioms pramogoms buvo išdėliota mažo dydžio priemonių, kad mažieji pasiektų. Yra čia ir sūpynės, kitų lauko žaislų vaikams, galima buvo pasivažinėti vaikiškais dviratukais, keturračiais, bet mažieji prie jų neskubėjo. Atsivedę ar vežimėliuose atsivežę mažylių, šeimų nariai šnekučiavosi sustoję būreliais. Panašu, kad Gatvės muzikos diena tampa kultūros ir visuomenės bendravimo diena. Pildosi A. Mamontovo svajonė, kuriai šiemet jau 11 metų.

Stasės SKUTULIENĖS fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite