Gatvės muzikos dieną Šilutėje

Trečiąjį gegužės šeštadienį tradiciškai rengiama Gatvės muzikos diena. Šilutėje ji buvo surengta vienuoliktą kartą.

Organizatoriui Vygantui Stoškui, pagalbininkui Gražvydui Railai, šalia kurio šventėje sukosi ir jo kolegos iš Šilutės meno mokyklos, pavyko: šiemet itin gausus būrys Šilutės meno mokyklos jaunųjų muzikantų pirmieji kopė į sceną, įrengtą Šeimų skvere šalia buvusio Šilutės muziejaus. Vėliau sulaukta ir kitų muzikantų, kolektyvų, o jaunimui labiausiai rūpėjo grupė „Prieskonis“, vadovaujama V. Stoškaus.

Jaunuosius muzikantus atlydėję tėvai, šeimų nariai, giminaičiai, susirinkę draugai, vedinos mažyliais ar juos vežimėliuose sūpavusios mamos, krykštaujantys vaikai, paaugliai, jaunimas gegužės 19 d. skverelį Šilutės centre jau nuo pietų pavertė, sakytumei, šeimų šventės vieta.

Dar 2007 m. dainininkas ir Gatvės muzikos dienos sumanytojas Andrius Mamontovas laišku pakvietė visus, kas groja, išeiti į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Įvairiais muzikos instrumentais (net radiatoriais) jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša afrikietiškus būgnus, atlieka įvairius muzikinius performansus. Prie gatvės muzikantų po truputį jungiasi ir kiti gatvės kultūros judėjimai.

Tebegyva Gatvės muzikos dienos organizatorių svajonė: kasmet gegužės trečiąjį šeštadienį – laisvos kūrybos, muzikantų, gatvės kultūros ir visuomenės bendravimo šventė. Panašu, kad svajonė tampa tikrove. Tą dieną muzika skamba daugelio pasaulio valstybių miestuose, gyvenvietėse ir kitur. Muzika skamba po atviru dangumi.

Anot G. Railos, gera tradicija, kai visi išeina groti į gatves, būtų gražu, kad tokią dieną Šilutėje muzikantai pasklistų visoje Lietuvininkų gatvėje, kad grotų vaikai, paaugliai, jaunimas, kartu įvairaus amžiaus suaugusieji. Beje, tądien muzika skambėjo ne tik skvere, bet ir ant suolelio gatvėje priešais Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią, kitur. Skvere įrengtos scenos, kaip sakė V. Stoškus, neplanuoja greitai išardyti, tad muzikantai, kurie baiminasi scenos, galės čia ateiti, groti, pratintis įveikti scenos baimę.

Tėvai ir artimieji fotografavo, filmavo savo vaikus scenoje, jiems ir jų mokytojams teikė gėlių, o žiūrovai ir klausytojai, žinoma, maži ir jauni, galėjo ir papramogauti: nušliuožti Tarzano lynu, pašaudyti iš lanko, pažaisti stalo futbolą, biliardą, boulingą, tenisą, krepšinį. Tiesa, visoms šioms pramogoms buvo išdėliota mažo dydžio priemonių, kad mažieji pasiektų. Yra čia ir sūpynės, kitų lauko žaislų vaikams, galima buvo pasivažinėti vaikiškais dviratukais, keturračiais, bet mažieji prie jų neskubėjo. Atsivedę ar vežimėliuose atsivežę mažylių, šeimų nariai šnekučiavosi sustoję būreliais. Panašu, kad Gatvės muzikos diena tampa kultūros ir visuomenės bendravimo diena. Pildosi A. Mamontovo svajonė, kuriai šiemet jau 11 metų.

Stasės SKUTULIENĖS fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų