Gatvės muzikos dieną Šilutėje

Trečiąjį gegužės šeštadienį tradiciškai rengiama Gatvės muzikos diena. Šilutėje ji buvo surengta vienuoliktą kartą.

Organizatoriui Vygantui Stoškui, pagalbininkui Gražvydui Railai, šalia kurio šventėje sukosi ir jo kolegos iš Šilutės meno mokyklos, pavyko: šiemet itin gausus būrys Šilutės meno mokyklos jaunųjų muzikantų pirmieji kopė į sceną, įrengtą Šeimų skvere šalia buvusio Šilutės muziejaus. Vėliau sulaukta ir kitų muzikantų, kolektyvų, o jaunimui labiausiai rūpėjo grupė „Prieskonis“, vadovaujama V. Stoškaus.

Jaunuosius muzikantus atlydėję tėvai, šeimų nariai, giminaičiai, susirinkę draugai, vedinos mažyliais ar juos vežimėliuose sūpavusios mamos, krykštaujantys vaikai, paaugliai, jaunimas gegužės 19 d. skverelį Šilutės centre jau nuo pietų pavertė, sakytumei, šeimų šventės vieta.

Dar 2007 m. dainininkas ir Gatvės muzikos dienos sumanytojas Andrius Mamontovas laišku pakvietė visus, kas groja, išeiti į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Įvairiais muzikos instrumentais (net radiatoriais) jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša afrikietiškus būgnus, atlieka įvairius muzikinius performansus. Prie gatvės muzikantų po truputį jungiasi ir kiti gatvės kultūros judėjimai.

Tebegyva Gatvės muzikos dienos organizatorių svajonė: kasmet gegužės trečiąjį šeštadienį – laisvos kūrybos, muzikantų, gatvės kultūros ir visuomenės bendravimo šventė. Panašu, kad svajonė tampa tikrove. Tą dieną muzika skamba daugelio pasaulio valstybių miestuose, gyvenvietėse ir kitur. Muzika skamba po atviru dangumi.

Anot G. Railos, gera tradicija, kai visi išeina groti į gatves, būtų gražu, kad tokią dieną Šilutėje muzikantai pasklistų visoje Lietuvininkų gatvėje, kad grotų vaikai, paaugliai, jaunimas, kartu įvairaus amžiaus suaugusieji. Beje, tądien muzika skambėjo ne tik skvere, bet ir ant suolelio gatvėje priešais Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią, kitur. Skvere įrengtos scenos, kaip sakė V. Stoškus, neplanuoja greitai išardyti, tad muzikantai, kurie baiminasi scenos, galės čia ateiti, groti, pratintis įveikti scenos baimę.

Tėvai ir artimieji fotografavo, filmavo savo vaikus scenoje, jiems ir jų mokytojams teikė gėlių, o žiūrovai ir klausytojai, žinoma, maži ir jauni, galėjo ir papramogauti: nušliuožti Tarzano lynu, pašaudyti iš lanko, pažaisti stalo futbolą, biliardą, boulingą, tenisą, krepšinį. Tiesa, visoms šioms pramogoms buvo išdėliota mažo dydžio priemonių, kad mažieji pasiektų. Yra čia ir sūpynės, kitų lauko žaislų vaikams, galima buvo pasivažinėti vaikiškais dviratukais, keturračiais, bet mažieji prie jų neskubėjo. Atsivedę ar vežimėliuose atsivežę mažylių, šeimų nariai šnekučiavosi sustoję būreliais. Panašu, kad Gatvės muzikos diena tampa kultūros ir visuomenės bendravimo diena. Pildosi A. Mamontovo svajonė, kuriai šiemet jau 11 metų.

Stasės SKUTULIENĖS fotopasakojimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po