Gatvės muzikos dieną Šilutėje
Trečiąjį gegužės šeštadienį tradiciškai rengiama Gatvės muzikos diena. Šilutėje ji buvo surengta vienuoliktą kartą.
Organizatoriui Vygantui Stoškui, pagalbininkui Gražvydui Railai, šalia kurio šventėje sukosi ir jo kolegos iš Šilutės meno mokyklos, pavyko: šiemet itin gausus būrys Šilutės meno mokyklos jaunųjų muzikantų pirmieji kopė į sceną, įrengtą Šeimų skvere šalia buvusio Šilutės muziejaus. Vėliau sulaukta ir kitų muzikantų, kolektyvų, o jaunimui labiausiai rūpėjo grupė „Prieskonis“, vadovaujama V. Stoškaus.
Jaunuosius muzikantus atlydėję tėvai, šeimų nariai, giminaičiai, susirinkę draugai, vedinos mažyliais ar juos vežimėliuose sūpavusios mamos, krykštaujantys vaikai, paaugliai, jaunimas gegužės 19 d. skverelį Šilutės centre jau nuo pietų pavertė, sakytumei, šeimų šventės vieta.
Dar 2007 m. dainininkas ir Gatvės muzikos dienos sumanytojas Andrius Mamontovas laišku pakvietė visus, kas groja, išeiti į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Įvairiais muzikos instrumentais (net radiatoriais) jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša afrikietiškus būgnus, atlieka įvairius muzikinius performansus. Prie gatvės muzikantų po truputį jungiasi ir kiti gatvės kultūros judėjimai.
Tebegyva Gatvės muzikos dienos organizatorių svajonė: kasmet gegužės trečiąjį šeštadienį – laisvos kūrybos, muzikantų, gatvės kultūros ir visuomenės bendravimo šventė. Panašu, kad svajonė tampa tikrove. Tą dieną muzika skamba daugelio pasaulio valstybių miestuose, gyvenvietėse ir kitur. Muzika skamba po atviru dangumi.
Anot G. Railos, gera tradicija, kai visi išeina groti į gatves, būtų gražu, kad tokią dieną Šilutėje muzikantai pasklistų visoje Lietuvininkų gatvėje, kad grotų vaikai, paaugliai, jaunimas, kartu įvairaus amžiaus suaugusieji. Beje, tądien muzika skambėjo ne tik skvere, bet ir ant suolelio gatvėje priešais Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią, kitur. Skvere įrengtos scenos, kaip sakė V. Stoškus, neplanuoja greitai išardyti, tad muzikantai, kurie baiminasi scenos, galės čia ateiti, groti, pratintis įveikti scenos baimę.
Tėvai ir artimieji fotografavo, filmavo savo vaikus scenoje, jiems ir jų mokytojams teikė gėlių, o žiūrovai ir klausytojai, žinoma, maži ir jauni, galėjo ir papramogauti: nušliuožti Tarzano lynu, pašaudyti iš lanko, pažaisti stalo futbolą, biliardą, boulingą, tenisą, krepšinį. Tiesa, visoms šioms pramogoms buvo išdėliota mažo dydžio priemonių, kad mažieji pasiektų. Yra čia ir sūpynės, kitų lauko žaislų vaikams, galima buvo pasivažinėti vaikiškais dviratukais, keturračiais, bet mažieji prie jų neskubėjo. Atsivedę ar vežimėliuose atsivežę mažylių, šeimų nariai šnekučiavosi sustoję būreliais. Panašu, kad Gatvės muzikos diena tampa kultūros ir visuomenės bendravimo diena. Pildosi A. Mamontovo svajonė, kuriai šiemet jau 11 metų.
Stasės SKUTULIENĖS fotopasakojimas