Gaminkite su vaikais: trys paprasti ir sveiki receptai

Šiuo laikotarpiu itin daug laiko praleidžiame namuose. Tai puiki proga ne tik daugiau gaminti, bet ir tai daryti kartu su šeimos nariais. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi trimis paprastais receptais, kurie patiks vaikams ir leis jiems prisidėti prie gaminimo proceso.

Ispaninių šalavijų sėklų pudingas

Jums reikės:

4 valgomųjų šaukštų ispaninių šalavijų sėklų;

300 ml mėgstamo pieno;

1 valgomojo šaukšto klevų sirupo;

Įvairių uogų, vaisių.

Į indelį, kurį galima uždaryti, suberkite visus ingredientus ir labai gerai išmaišykite. Leiskite porą minučių pastovėti ir išmaišykite dar kartelį. Indelį dėkite į šaldytuvą ir laikykite per naktį arba mažiausiai bent tris valandas. Prieš patiekdami, ant viršaus uždėkite uogų, vaisių – tinka viskas, ko tik turite namuose.

Burokėlių ir batatų traškučiai

Jums reikės:

2 žalių burokų;

5 batatų;

druskos;

alyvuogių;

aliejaus;

Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Daržoves nuplaukite, nuskuskite ir supjaustykite. Turėkite kantrybės – gabalėliai turi būti kuo plonesni. Jei turite namie specialią daržovių pjaustyklę – puiku, bet, jei neturite, tiks ir bulvių skustukas ar aštrus peilis. Stenkitės, kad griežinėliai būtų kuo vienodesnio storio.

„Daržoves išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, apšlakstykite aliejumi ir apibarstykite druska. Kepkite apie valandą, kol gražiai paskrus ir susitrauks. Kepimo laiką tiksliai pasakyti sunku – orkaitės veikia skirtingai, o ir skirtingo storio gabalėliai kepa ilgiau arba trumpiau. Stebėkite situaciją, jei reikia, pavartykite. Ištraukę atvėsinkite ir – skanaus!“, – dalijasi B. Baratinskaitė.

Vištienos ir šviežių daržovių iešmeliai

Jums reikės:

500 g vištienos filė;

žiupsnelio druskos;

žiupsnelio pipirų;

žiupsnelio šviežių;

arba džiovintų rozmarinų;

dviejų skiltelių česnako;

aliejaus kepti;

šviežių daržovių: įvairiaspalvių paprikų, agurkų, ryškių vyšninių pomidoriukų;

medinių iešmelių;

sausainių formelių.

Pirmiausia smulkiai supjaustykite vištienos filė, suberkite prieskonius, smulkintą česnaką, užpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus ir pamaišykite – tegul pasimarinuoja bent pusvalandį. Tuomet įkaitinkite keptuvę, įpilkite aliejaus ir kepkite apie dešimt minučių, kol abi pusės gražiai apskrus.

„Kol vištienos gabaliukai vėsta, imkitės daržovių – pagal formelių dydį supjaustykite taip, kad patogu būtų įspausti. Tuomet ant iešmelio suverkite vištieną ir daržoves skirtingomis spalvomis arba taip, kaip norisi. Skanaus!“ – priduria B. Baratinskaitė.

Beje, „Maximos“ duomenys rodo, kad karantino laikotarpiu žmonės kur kas daugiau įvairių produktų, tokių kaip duona, pradėjo gamintis patys: „Per pastaruosius porą mėnesių, kai žmonės žymiai daugiau laiko praleidžia namuose, stebėjome įvairiems kepiniams reikalingų produktų – miltų, mielių ir kt. – paklausos augimą. Tuo pačiu, fiksavome reikšmingą duonos gaminių paklausos sumažėjimą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai kurių rūšių duonos paklausa, pavyzdžiui, juodos duonos, juodos duonos su priedais pardavimai smuktelėjo net iki 60 proc.“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite