Galvos skausmas darbdaviams: vaikai – mokytis, tėvai – nedarbingumo pažymėjimų

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka rašytis nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas.

Rudenį užgriūna ligų sezonas

Oficiali statistika patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje šokteli kiekvieną rudenį. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, 2013-2017 metais laikino nedarbingumo atvejų rugsėjį-spalį, palyginti su vasaros mėnesiais, vidutiniškai padaugėja apie 30 procentų.

Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė sako, jog oficialios statistikos nereikia suabsoliutinti, tačiau nedarbingumo atvejų augimo tendencija ypač ryški tose įmonėse, kuriose daug mažamečius vaikus auginančių darbuotojų.

„Kol vaikai augina savo imunitetą, tėvai priversti spręsti jų slaugymo ir priežiūros klausimus darbo sąskaita. Integruota JAV sveikatos priežiūros įmonė „Johns Hopkins Medicine“ yra paskaičiavusi, kad pradinėje mokykloje vaikas kasmet įvairiomis peršalimo ligomis vidutiniškai serga 6-8 kartus, vyresni – apytiksliai dvigubai rečiau. Toks fenomenas dar yra vadinamas sugrįžimo į mokyklą rykšte arba epidemija, ir visi tėvai žino, kad šį etapą jiems neišvengiamai teks įveikti“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, šio fenomeno poveikio darbo našumui pro akis neturėtų praleisti ir darbdaviai.

Kiek sergančių darbuotojų „iškerta“ įmonę?

Žinoma, vėstant orams peršalimo ligomis dažniau serga ir patys suaugusieji. Personalo ekspertės vertinimu, bendro įmonės produktyvumo ir darbo sklandumo užtikrinimui įtakos turi tai, kokias funkcijas atlieka darbuotojai, kurie dėl sveikatos sutrikimų laikinai negali dirbti.

„Pardavimų padaliniuose paprastai kritinė situacija susidaro, kai vienu metu darbe nėra apie 20-25% darbuotojų. Tuo tarpu administracijos darbas gali sutrikti, jei trūksta nuo 25% iki 50% čia dirbančio personalo. Tiesa, tokios didelės nedarbingumo apimtys paprastai fiksuojamos didelių, masinių gripo epidemijų ir panašiais atvejais, todėl laikytinos kraštutinėmis ir nedažnomis situacijomis“, – tvirtina ekspertė.

Ji įmonėms pataria turėti planą ir nusimatyti strategiją, kaip organizuoti darbą peršalimo ligų sezono metu: išskirti klientus ir užduotis pagal svarbą, saugoti esminių darbui būtinų duomenų bazę, kad susirgus darbuotojui jo kolegoms būtų aišku, kurios užduotys turi būti įvykdytos kuo skubiau, nereikėtų skambinti ir prašyti vis kito kliento ar tiekėjo kontaktų.

„Darbų perskirstymas, bendradarbių geranoriškumas ir įsitraukimas padeda suvaldyti situaciją. Patarčiau neužmiršti motyvuoti ir paskatinti didesnį darbo krūvį kritinio laikotarpio metu prisiėmusius darbuotojus, nes jiems svarbu žinoti, kad pastangos buvo ne tik pastebėtos, bet ir įvertintos”, – sako J. Krikščiūnė.

Išsisirgti ar padirbti iš namų?

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė skeptiškai vertina būdą sergant dirbti nuotoliniu būdu ir tikina, kad socialiai atsakingos įmonės neturėtų skatinti tokios praktikos. J. Krikščiūnės teigimu, negalėjimas atitrūkti nuo darbų net sergant mažina paties darbuotojo lojalumą bei pasitikėjimą darbdaviu, o nuolat augant darbuotojų kaitos rodikliui tai nėra toliaregiška verslo strategija.

„Žvelgiant į pasaulinę praktiką, darbas iš namų sergant gana populiarus tose šalyse, kuriose teisės aktai nenumato pakankamai apmokamų dienų tokiems atvejams. Vienas iš pavyzdžių yra JAV, kur darbuotojai gali pasinaudoti ribotu apmokamų dienų skaičiumi, o įmonės į asmeninius gerovės paketus darbuotojams įtraukia galimybę keletą dienų pasirgti savarankiškai. Europos Sąjungoje nedarbingumo dienų skaičius paprastai nėra ribojamas, todėl darbuotojai gali pirmiausiai pasveikti, o tik po to grįžti į darbą. Turi būti aiški riba tarp „sergu ir gydausi“ bei „dirbu sveikas“, – teigia specialistė.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ inf.

 

Hits: 152

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite