Galvos skausmas darbdaviams: vaikai – mokytis, tėvai – nedarbingumo pažymėjimų

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka rašytis nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas.

Rudenį užgriūna ligų sezonas

Oficiali statistika patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje šokteli kiekvieną rudenį. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, 2013-2017 metais laikino nedarbingumo atvejų rugsėjį-spalį, palyginti su vasaros mėnesiais, vidutiniškai padaugėja apie 30 procentų.

Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė sako, jog oficialios statistikos nereikia suabsoliutinti, tačiau nedarbingumo atvejų augimo tendencija ypač ryški tose įmonėse, kuriose daug mažamečius vaikus auginančių darbuotojų.

„Kol vaikai augina savo imunitetą, tėvai priversti spręsti jų slaugymo ir priežiūros klausimus darbo sąskaita. Integruota JAV sveikatos priežiūros įmonė „Johns Hopkins Medicine“ yra paskaičiavusi, kad pradinėje mokykloje vaikas kasmet įvairiomis peršalimo ligomis vidutiniškai serga 6-8 kartus, vyresni – apytiksliai dvigubai rečiau. Toks fenomenas dar yra vadinamas sugrįžimo į mokyklą rykšte arba epidemija, ir visi tėvai žino, kad šį etapą jiems neišvengiamai teks įveikti“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, šio fenomeno poveikio darbo našumui pro akis neturėtų praleisti ir darbdaviai.

Kiek sergančių darbuotojų „iškerta“ įmonę?

Žinoma, vėstant orams peršalimo ligomis dažniau serga ir patys suaugusieji. Personalo ekspertės vertinimu, bendro įmonės produktyvumo ir darbo sklandumo užtikrinimui įtakos turi tai, kokias funkcijas atlieka darbuotojai, kurie dėl sveikatos sutrikimų laikinai negali dirbti.

„Pardavimų padaliniuose paprastai kritinė situacija susidaro, kai vienu metu darbe nėra apie 20-25% darbuotojų. Tuo tarpu administracijos darbas gali sutrikti, jei trūksta nuo 25% iki 50% čia dirbančio personalo. Tiesa, tokios didelės nedarbingumo apimtys paprastai fiksuojamos didelių, masinių gripo epidemijų ir panašiais atvejais, todėl laikytinos kraštutinėmis ir nedažnomis situacijomis“, – tvirtina ekspertė.

Ji įmonėms pataria turėti planą ir nusimatyti strategiją, kaip organizuoti darbą peršalimo ligų sezono metu: išskirti klientus ir užduotis pagal svarbą, saugoti esminių darbui būtinų duomenų bazę, kad susirgus darbuotojui jo kolegoms būtų aišku, kurios užduotys turi būti įvykdytos kuo skubiau, nereikėtų skambinti ir prašyti vis kito kliento ar tiekėjo kontaktų.

„Darbų perskirstymas, bendradarbių geranoriškumas ir įsitraukimas padeda suvaldyti situaciją. Patarčiau neužmiršti motyvuoti ir paskatinti didesnį darbo krūvį kritinio laikotarpio metu prisiėmusius darbuotojus, nes jiems svarbu žinoti, kad pastangos buvo ne tik pastebėtos, bet ir įvertintos”, – sako J. Krikščiūnė.

Išsisirgti ar padirbti iš namų?

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė skeptiškai vertina būdą sergant dirbti nuotoliniu būdu ir tikina, kad socialiai atsakingos įmonės neturėtų skatinti tokios praktikos. J. Krikščiūnės teigimu, negalėjimas atitrūkti nuo darbų net sergant mažina paties darbuotojo lojalumą bei pasitikėjimą darbdaviu, o nuolat augant darbuotojų kaitos rodikliui tai nėra toliaregiška verslo strategija.

„Žvelgiant į pasaulinę praktiką, darbas iš namų sergant gana populiarus tose šalyse, kuriose teisės aktai nenumato pakankamai apmokamų dienų tokiems atvejams. Vienas iš pavyzdžių yra JAV, kur darbuotojai gali pasinaudoti ribotu apmokamų dienų skaičiumi, o įmonės į asmeninius gerovės paketus darbuotojams įtraukia galimybę keletą dienų pasirgti savarankiškai. Europos Sąjungoje nedarbingumo dienų skaičius paprastai nėra ribojamas, todėl darbuotojai gali pirmiausiai pasveikti, o tik po to grįžti į darbą. Turi būti aiški riba tarp „sergu ir gydausi“ bei „dirbu sveikas“, – teigia specialistė.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame