Galvos skausmas darbdaviams: vaikai – mokytis, tėvai – nedarbingumo pažymėjimų

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka rašytis nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas.

Rudenį užgriūna ligų sezonas

Oficiali statistika patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje šokteli kiekvieną rudenį. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, 2013-2017 metais laikino nedarbingumo atvejų rugsėjį-spalį, palyginti su vasaros mėnesiais, vidutiniškai padaugėja apie 30 procentų.

Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė sako, jog oficialios statistikos nereikia suabsoliutinti, tačiau nedarbingumo atvejų augimo tendencija ypač ryški tose įmonėse, kuriose daug mažamečius vaikus auginančių darbuotojų.

„Kol vaikai augina savo imunitetą, tėvai priversti spręsti jų slaugymo ir priežiūros klausimus darbo sąskaita. Integruota JAV sveikatos priežiūros įmonė „Johns Hopkins Medicine“ yra paskaičiavusi, kad pradinėje mokykloje vaikas kasmet įvairiomis peršalimo ligomis vidutiniškai serga 6-8 kartus, vyresni – apytiksliai dvigubai rečiau. Toks fenomenas dar yra vadinamas sugrįžimo į mokyklą rykšte arba epidemija, ir visi tėvai žino, kad šį etapą jiems neišvengiamai teks įveikti“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, šio fenomeno poveikio darbo našumui pro akis neturėtų praleisti ir darbdaviai.

Kiek sergančių darbuotojų „iškerta“ įmonę?

Žinoma, vėstant orams peršalimo ligomis dažniau serga ir patys suaugusieji. Personalo ekspertės vertinimu, bendro įmonės produktyvumo ir darbo sklandumo užtikrinimui įtakos turi tai, kokias funkcijas atlieka darbuotojai, kurie dėl sveikatos sutrikimų laikinai negali dirbti.

„Pardavimų padaliniuose paprastai kritinė situacija susidaro, kai vienu metu darbe nėra apie 20-25% darbuotojų. Tuo tarpu administracijos darbas gali sutrikti, jei trūksta nuo 25% iki 50% čia dirbančio personalo. Tiesa, tokios didelės nedarbingumo apimtys paprastai fiksuojamos didelių, masinių gripo epidemijų ir panašiais atvejais, todėl laikytinos kraštutinėmis ir nedažnomis situacijomis“, – tvirtina ekspertė.

Ji įmonėms pataria turėti planą ir nusimatyti strategiją, kaip organizuoti darbą peršalimo ligų sezono metu: išskirti klientus ir užduotis pagal svarbą, saugoti esminių darbui būtinų duomenų bazę, kad susirgus darbuotojui jo kolegoms būtų aišku, kurios užduotys turi būti įvykdytos kuo skubiau, nereikėtų skambinti ir prašyti vis kito kliento ar tiekėjo kontaktų.

„Darbų perskirstymas, bendradarbių geranoriškumas ir įsitraukimas padeda suvaldyti situaciją. Patarčiau neužmiršti motyvuoti ir paskatinti didesnį darbo krūvį kritinio laikotarpio metu prisiėmusius darbuotojus, nes jiems svarbu žinoti, kad pastangos buvo ne tik pastebėtos, bet ir įvertintos”, – sako J. Krikščiūnė.

Išsisirgti ar padirbti iš namų?

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė skeptiškai vertina būdą sergant dirbti nuotoliniu būdu ir tikina, kad socialiai atsakingos įmonės neturėtų skatinti tokios praktikos. J. Krikščiūnės teigimu, negalėjimas atitrūkti nuo darbų net sergant mažina paties darbuotojo lojalumą bei pasitikėjimą darbdaviu, o nuolat augant darbuotojų kaitos rodikliui tai nėra toliaregiška verslo strategija.

„Žvelgiant į pasaulinę praktiką, darbas iš namų sergant gana populiarus tose šalyse, kuriose teisės aktai nenumato pakankamai apmokamų dienų tokiems atvejams. Vienas iš pavyzdžių yra JAV, kur darbuotojai gali pasinaudoti ribotu apmokamų dienų skaičiumi, o įmonės į asmeninius gerovės paketus darbuotojams įtraukia galimybę keletą dienų pasirgti savarankiškai. Europos Sąjungoje nedarbingumo dienų skaičius paprastai nėra ribojamas, todėl darbuotojai gali pirmiausiai pasveikti, o tik po to grįžti į darbą. Turi būti aiški riba tarp „sergu ir gydausi“ bei „dirbu sveikas“, – teigia specialistė.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tapytoja Diana Maldeikytė-Behm kviečia į mįslingą akistatą…

Nuo sausio 8 dienos Šilutės Fridricho  Bajoraičio viešosios bibliotekos parodų salėje veikia tautodailininkės Dianos Maldeikytės-Behm tapybos darbų paroda, spinduliuojanti stipria emocine energija, pritraukiančia žiūrovų žvilgsnį ir dėmesį. Visą 2018 metų gruodžio mėnesį tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm paveikslai puošė Kaišiadorių r. kultūros centro parodų salės sienas, kur autorė sulaukė palankaus lankytojų įvertinimo. Šiais metais menininkė yra pakviesta eksponuoti savo darbus keliose Vilniaus ir Kauno meno galerijose, kur šiuo metu vyksta derinimo darbai. Be to, tapytojos nauji darbai keliaus į Klaipėdos r. kultūros

Geriamojo vandens kokybė Pagėgių savivaldybėje

Pagėgių savivaldybės gyventojams ir įmonėms centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“. Siekdama įvertinti ir kontroliuoti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, Pagėgių savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ dėl viešai tiekiamo vandens kokybės. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ informavo, kad centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės tyrimai atliekami pagal geriamojo vandens programinės priežiūros planą, kuris yra suderintas su Pagėgių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie sunkiuoju metalu – arsenu užterštą vandenį šalies savivaldybėse.

56 proc. gyventojų mano, jog būstas šiais metais brangs

Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad būstas šiais metais brangs. Dar 26 proc. nesitiki kainos pokyčių ir tik 10 proc. mano, kad būstas pigs, rodo SEB banko užsakymu praeitų metų gruodį atlikta apklausa.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog gyventojų lūkesčiai dėl būsto brangimo ir toliau yra stabilūs. „Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc. arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus“,

Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį. Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar