Galvos skausmas darbdaviams: vaikai – mokytis, tėvai – nedarbingumo pažymėjimų

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka rašytis nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas.

Rudenį užgriūna ligų sezonas

Oficiali statistika patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje šokteli kiekvieną rudenį. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, 2013-2017 metais laikino nedarbingumo atvejų rugsėjį-spalį, palyginti su vasaros mėnesiais, vidutiniškai padaugėja apie 30 procentų.

Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė sako, jog oficialios statistikos nereikia suabsoliutinti, tačiau nedarbingumo atvejų augimo tendencija ypač ryški tose įmonėse, kuriose daug mažamečius vaikus auginančių darbuotojų.

„Kol vaikai augina savo imunitetą, tėvai priversti spręsti jų slaugymo ir priežiūros klausimus darbo sąskaita. Integruota JAV sveikatos priežiūros įmonė „Johns Hopkins Medicine“ yra paskaičiavusi, kad pradinėje mokykloje vaikas kasmet įvairiomis peršalimo ligomis vidutiniškai serga 6-8 kartus, vyresni – apytiksliai dvigubai rečiau. Toks fenomenas dar yra vadinamas sugrįžimo į mokyklą rykšte arba epidemija, ir visi tėvai žino, kad šį etapą jiems neišvengiamai teks įveikti“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, šio fenomeno poveikio darbo našumui pro akis neturėtų praleisti ir darbdaviai.

Kiek sergančių darbuotojų „iškerta“ įmonę?

Žinoma, vėstant orams peršalimo ligomis dažniau serga ir patys suaugusieji. Personalo ekspertės vertinimu, bendro įmonės produktyvumo ir darbo sklandumo užtikrinimui įtakos turi tai, kokias funkcijas atlieka darbuotojai, kurie dėl sveikatos sutrikimų laikinai negali dirbti.

„Pardavimų padaliniuose paprastai kritinė situacija susidaro, kai vienu metu darbe nėra apie 20-25% darbuotojų. Tuo tarpu administracijos darbas gali sutrikti, jei trūksta nuo 25% iki 50% čia dirbančio personalo. Tiesa, tokios didelės nedarbingumo apimtys paprastai fiksuojamos didelių, masinių gripo epidemijų ir panašiais atvejais, todėl laikytinos kraštutinėmis ir nedažnomis situacijomis“, – tvirtina ekspertė.

Ji įmonėms pataria turėti planą ir nusimatyti strategiją, kaip organizuoti darbą peršalimo ligų sezono metu: išskirti klientus ir užduotis pagal svarbą, saugoti esminių darbui būtinų duomenų bazę, kad susirgus darbuotojui jo kolegoms būtų aišku, kurios užduotys turi būti įvykdytos kuo skubiau, nereikėtų skambinti ir prašyti vis kito kliento ar tiekėjo kontaktų.

„Darbų perskirstymas, bendradarbių geranoriškumas ir įsitraukimas padeda suvaldyti situaciją. Patarčiau neužmiršti motyvuoti ir paskatinti didesnį darbo krūvį kritinio laikotarpio metu prisiėmusius darbuotojus, nes jiems svarbu žinoti, kad pastangos buvo ne tik pastebėtos, bet ir įvertintos”, – sako J. Krikščiūnė.

Išsisirgti ar padirbti iš namų?

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė skeptiškai vertina būdą sergant dirbti nuotoliniu būdu ir tikina, kad socialiai atsakingos įmonės neturėtų skatinti tokios praktikos. J. Krikščiūnės teigimu, negalėjimas atitrūkti nuo darbų net sergant mažina paties darbuotojo lojalumą bei pasitikėjimą darbdaviu, o nuolat augant darbuotojų kaitos rodikliui tai nėra toliaregiška verslo strategija.

„Žvelgiant į pasaulinę praktiką, darbas iš namų sergant gana populiarus tose šalyse, kuriose teisės aktai nenumato pakankamai apmokamų dienų tokiems atvejams. Vienas iš pavyzdžių yra JAV, kur darbuotojai gali pasinaudoti ribotu apmokamų dienų skaičiumi, o įmonės į asmeninius gerovės paketus darbuotojams įtraukia galimybę keletą dienų pasirgti savarankiškai. Europos Sąjungoje nedarbingumo dienų skaičius paprastai nėra ribojamas, todėl darbuotojai gali pirmiausiai pasveikti, o tik po to grįžti į darbą. Turi būti aiški riba tarp „sergu ir gydausi“ bei „dirbu sveikas“, – teigia specialistė.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite