Galvos skausmas darbdaviams: vaikai – mokytis, tėvai – nedarbingumo pažymėjimų

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka rašytis nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas.

Rudenį užgriūna ligų sezonas

Oficiali statistika patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje šokteli kiekvieną rudenį. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, 2013-2017 metais laikino nedarbingumo atvejų rugsėjį-spalį, palyginti su vasaros mėnesiais, vidutiniškai padaugėja apie 30 procentų.

Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė sako, jog oficialios statistikos nereikia suabsoliutinti, tačiau nedarbingumo atvejų augimo tendencija ypač ryški tose įmonėse, kuriose daug mažamečius vaikus auginančių darbuotojų.

„Kol vaikai augina savo imunitetą, tėvai priversti spręsti jų slaugymo ir priežiūros klausimus darbo sąskaita. Integruota JAV sveikatos priežiūros įmonė „Johns Hopkins Medicine“ yra paskaičiavusi, kad pradinėje mokykloje vaikas kasmet įvairiomis peršalimo ligomis vidutiniškai serga 6-8 kartus, vyresni – apytiksliai dvigubai rečiau. Toks fenomenas dar yra vadinamas sugrįžimo į mokyklą rykšte arba epidemija, ir visi tėvai žino, kad šį etapą jiems neišvengiamai teks įveikti“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, šio fenomeno poveikio darbo našumui pro akis neturėtų praleisti ir darbdaviai.

Kiek sergančių darbuotojų „iškerta“ įmonę?

Žinoma, vėstant orams peršalimo ligomis dažniau serga ir patys suaugusieji. Personalo ekspertės vertinimu, bendro įmonės produktyvumo ir darbo sklandumo užtikrinimui įtakos turi tai, kokias funkcijas atlieka darbuotojai, kurie dėl sveikatos sutrikimų laikinai negali dirbti.

„Pardavimų padaliniuose paprastai kritinė situacija susidaro, kai vienu metu darbe nėra apie 20-25% darbuotojų. Tuo tarpu administracijos darbas gali sutrikti, jei trūksta nuo 25% iki 50% čia dirbančio personalo. Tiesa, tokios didelės nedarbingumo apimtys paprastai fiksuojamos didelių, masinių gripo epidemijų ir panašiais atvejais, todėl laikytinos kraštutinėmis ir nedažnomis situacijomis“, – tvirtina ekspertė.

Ji įmonėms pataria turėti planą ir nusimatyti strategiją, kaip organizuoti darbą peršalimo ligų sezono metu: išskirti klientus ir užduotis pagal svarbą, saugoti esminių darbui būtinų duomenų bazę, kad susirgus darbuotojui jo kolegoms būtų aišku, kurios užduotys turi būti įvykdytos kuo skubiau, nereikėtų skambinti ir prašyti vis kito kliento ar tiekėjo kontaktų.

„Darbų perskirstymas, bendradarbių geranoriškumas ir įsitraukimas padeda suvaldyti situaciją. Patarčiau neužmiršti motyvuoti ir paskatinti didesnį darbo krūvį kritinio laikotarpio metu prisiėmusius darbuotojus, nes jiems svarbu žinoti, kad pastangos buvo ne tik pastebėtos, bet ir įvertintos”, – sako J. Krikščiūnė.

Išsisirgti ar padirbti iš namų?

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė skeptiškai vertina būdą sergant dirbti nuotoliniu būdu ir tikina, kad socialiai atsakingos įmonės neturėtų skatinti tokios praktikos. J. Krikščiūnės teigimu, negalėjimas atitrūkti nuo darbų net sergant mažina paties darbuotojo lojalumą bei pasitikėjimą darbdaviu, o nuolat augant darbuotojų kaitos rodikliui tai nėra toliaregiška verslo strategija.

„Žvelgiant į pasaulinę praktiką, darbas iš namų sergant gana populiarus tose šalyse, kuriose teisės aktai nenumato pakankamai apmokamų dienų tokiems atvejams. Vienas iš pavyzdžių yra JAV, kur darbuotojai gali pasinaudoti ribotu apmokamų dienų skaičiumi, o įmonės į asmeninius gerovės paketus darbuotojams įtraukia galimybę keletą dienų pasirgti savarankiškai. Europos Sąjungoje nedarbingumo dienų skaičius paprastai nėra ribojamas, todėl darbuotojai gali pirmiausiai pasveikti, o tik po to grįžti į darbą. Turi būti aiški riba tarp „sergu ir gydausi“ bei „dirbu sveikas“, – teigia specialistė.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda