Gali tekti susiveržti diržus: sutaupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias nurodo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė išlaidos būsto paskoloms, automobilių lizingui ir kitiems kreditams grąžinti.

„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti ateities poreikiams, investuojant lėšas į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Finansus teks planuoti rūpestingiau

Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos, ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.
„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos

Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.
Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.

„Tik 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi įsipareigojimų grąžinti paskolas arba lizingą. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“, – teigia Š. Ruzgys.

Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų tikina, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.
Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.

Būtina turėti finansinį rezervą

Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių ES. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 m. lapkričio 19-29 d. dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Gintarė Saulytė-Šulgat, LIPFA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

4 būdai, kaip įsirengti maksimaliai patogią svetainę

Nepaisant to, kokia stilinga ir estetiška bebūtų svetainė, itin svarbu joje patogumas. Komfortiški ir patogiai išdėstyti baldai, apgalvotai priderinti aksesuarai ir kitos detalės leidžia pasimėgauti idealiu komfortu. Į ką verta atkreipti dėmesį, norint tai įgyvendinti savo namuose? 1. Kurkite įvairiems poreikiams pritaikytą sėdėjimo zoną Svetainėje dažnai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir draugais. Joje ne tik ilsimasi, bet ir pramogaujama: žiūrimi filmai, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai ir panašiai. Tam, kad šiomis veiklomis užsiimti būtų patogu, reikalingi sėdimieji baldai. Todėl svetainė daugeliu atveju

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo