Gali tekti susiveržti diržus: sutaupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias nurodo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė išlaidos būsto paskoloms, automobilių lizingui ir kitiems kreditams grąžinti.

„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti ateities poreikiams, investuojant lėšas į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Finansus teks planuoti rūpestingiau

Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos, ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.
„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos

Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.
Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.

„Tik 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi įsipareigojimų grąžinti paskolas arba lizingą. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“, – teigia Š. Ruzgys.

Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų tikina, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.
Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.

Būtina turėti finansinį rezervą

Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių ES. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 m. lapkričio 19-29 d. dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Gintarė Saulytė-Šulgat, LIPFA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

VRK sudarė statistinius Seimo narių portretus

Pasibaigus Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo išrinktų į Seimą kandidatų duomenis ir sudarė statistinių Seimo nario ir Seimo narės portretus.   VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 vyrai ir 38 moterys. Todėl remiantis dar vasarą būsimų Seimo narių pateiktais duomenimis buvo sudaryti statistiniai Seimo nario ir Seimo narės portretai. Statistinis Seimo narys disponuoja daugiau kaip 600 tūkst. eurų turtu Apibendrinti duomenys rodo, kad statistinis Seimo narys – pasiturintis ir vedęs penkiasdešimtmetis, vardu Andrius, kurio bendras turtas (įskaitant

Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia.   PATARIMAI NORINTIEMS MESTI RŪKYTI Neleisk mintims apie

„Maximoje“ – kaukės bus išduodamos nemokamai

Šalyje augant COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, rūpindamasis pirkėjų bei savo darbuotojų saugumu, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ visose parduotuvėse atėjusiems pirkti nemokamai suteiks vienkartinę apsauginę veido kaukę. Ši tvarka įsigalios spalio 28 d. ir galios iki lapkričio 11 d. „Nuolat šalyje kintanti situacija verčia ir mus priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu mūsų prioritetas – darbuotojų ir pirkėjų saugumo užtikrinimas. Praėjusią savaitę priėmėme sprendimą ten, kur įvedamas lokalus karantinas, pirkėjams kaukes išskirti nemokamai. Matydami auganti susirgimų COVID-19 skaičių, šią savaitę nusprendėme tokį sprendimą

Kokiais atvejais tėvams skiriama ligos išmoka vaiko priežiūrai?

Vyriausybei nusprendus, kad po rudens atostogų dalis vaikų toliau mokysis nuotoliniu būdu bei atskirose savivaldybėse įvedinėjant karantiną, ne vienam dirbančių tėvų iškilo klausimų dėl vaikų priežiūros. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka vaiko priežiūrai.  4 nuotolinio mokymosi dienos Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad po vaikų rudens atostogų, kurios, įskaitant švenčių dienas, daugumoje mokyklų ir darželių truks iki lapkričio 2 dienos imtinai, penktokai ir vyresni vaikai 4 dienas mokysis nuotoliniu būdu. Tokio amžiaus