Gali tekti susiveržti diržus: sutaupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias nurodo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė išlaidos būsto paskoloms, automobilių lizingui ir kitiems kreditams grąžinti.

„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti ateities poreikiams, investuojant lėšas į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Finansus teks planuoti rūpestingiau

Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos, ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.
„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos

Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.
Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.

„Tik 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi įsipareigojimų grąžinti paskolas arba lizingą. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“, – teigia Š. Ruzgys.

Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų tikina, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.
Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.

Būtina turėti finansinį rezervą

Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių ES. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 m. lapkričio 19-29 d. dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Gintarė Saulytė-Šulgat, LIPFA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į ką atsižvelgti renkantis riebalų degintojus?

Sportuojantiems žmonėms skirtų maisto papildų asortimentas šiandien yra ypač didelis. Vienas iš galimų pasirinkimų yra ir riebalų degintojai, kuriuos turėtų rinktis žmonės, norintys atsikratyti nereikalingų kilogramų. Praktika rodo, kad tie vyrai bei moterys, kurie vartoja šios rūšies papildus, nepageidaujamų kilogramų netenka greičiau. Tačiau tie, kurie dar tik planuoja įsigyti šiuos papildus, pastebi, kad jų pasirinkimas – taip pat yra labai didelis, tad, nieko keista, kad dažniausiai nežino, kam teikti pirmenybę. Tad dalinamės vertingomis įžvalgomis, ko svarbu nepamiršti, nusprendus įsigyti šios

Valstybės, kuriose nustatytas koronaviruso mutacijų plitimas

Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos (ES) šalyse Lietuvoje įvedamos griežtesnės koronaviruso plitimo valdymo priemonės keliaujantiems.  Į paveiktų šalių sąrašą įtraukiama ne tik Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Pietų Afrikos Respublika, tačiau ir daugiau šalių, kuriose nustatytas mutacijų plitimas. Visiems keliautojams taikomas reikalavimas turėti tyrimo rezultatus ir izoliuotis. Šiuo metu daugelyje ES ir pasaulio šalių fiksuojami naujų koronaviruso mutacijų atvejai, tačiau 7 pasaulio šalyse stebimas susirūpinimą keliančių naujų koronaviruso mutacijų plitimas. Tai Airija,

Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui

Karantino ribojimai padėjo pristabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą Lietuvoje, tačiau sergamumo rodikliai vis dar yra aukšti. Todėl Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki vasario 28 d. Tiek pat galios ir draudimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą. 14 dienų sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje gruodį viršijo 1000 susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų, o dabar yra sumažėjęs perpus. Statistikos departamento sausio 27 d. duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 498,2. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistikoje Lietuva išlieka raudonojoje zonoje, tarp koronaviruso labiausiai

Policija praneša

Sausio 26 d. naktį namuose Sodų g., Šilutėje, rastas 1961 m. gimusio vyro kūnas. Tos pačios dienos popietę Sausgalvių k., Juknaičių sen., rastas 1953 m. gim. vyro kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 25 d. ankstų rytą į atrakintą butą Pagrynių k., Šilutės sen., atėję du iš matymo pažįstami asmenys iš moters pavogė 225 eurus, du telefonus ir banko kortelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.  

Taip pat skaitykite