Gali tekti susiveržti diržus: sutaupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias nurodo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė išlaidos būsto paskoloms, automobilių lizingui ir kitiems kreditams grąžinti.

„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti ateities poreikiams, investuojant lėšas į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Finansus teks planuoti rūpestingiau

Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos, ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.
„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos

Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.
Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.

„Tik 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi įsipareigojimų grąžinti paskolas arba lizingą. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“, – teigia Š. Ruzgys.

Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų tikina, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.
Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.

Būtina turėti finansinį rezervą

Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių ES. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 m. lapkričio 19-29 d. dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Gintarė Saulytė-Šulgat, LIPFA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite