Fejerverkų grožis ir pavojai

Nepaisant to, apie kokią šventę bebūtų kalbama, fejerverkai paprastai užima labai svarbią vietą. Tačiau nors fejerverkų šou gali būti gražus reginys, jie taip pat gali kelti ir įvairių grėsmių. Todėl prieš uždegant fejerverkus, vertėtų daugiau sužinoti apie tai, kaip užtikrinti fejerverkų saugą.

Kaip veikia fejerverkai?

Norint suprasti, kodėl fejerverkai gali kelti pavojų sveikatai, svarbu žinoti, kaip jie veikia. Pagrindinė fejerverkų sudedamoji dalis yra juodieji milteliai. Jie dar vadinami šaunamaisiais milteliais, mat užsidegę sprogsta. Fejerverkus sudaro žvaigždės, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų arba metalų, sukuriančių įvairias spalvas.

Pavyzdžiui, žvaigždė, kurios sudėtyje yra vario, sukurs mėlynos spalvos fejerverką, teigia www.saliutas.lt. Kiti mineralai, naudojami skirtingų spalvų fejerverkams gaminti, yra baris, stroncis ir natris. Mineralus galima maišyti tarpusavyje, kad būtų išgautos skirtingos spalvos.

Žvaigždės sudedamos į kartoninį arba plastikinį indą, vadinamą kriaukle. Žvaigždžių išdėstymas lemia fejerverko formą. Uždegus sprogdiklį ir pasiekus apvalkale esančias žvaigždes, jos sprogsta ir įgauna suprojektuotą formą.

Kas nutinka, kai fejerverkas sprogsta?

Spalva nėra vienintelis dalykas, kurį fejerverkai sukuria sprogimo metu. Jie taip pat skleidžia dūmus, kuriuos tamsoje gali būti sunku įžiūrėti. Jie gali išlikti po to, kai spalvos išnyksta. Dūmuose yra dalelių, kurias žmonės gali įkvėpti tiesiai į plaučius ir patirti neigiamą poveikį sveikatai. Fejerverkuose esančios cheminės medžiagos ir teršalai taip pat gali patekti į vandenį ir dirvožemį. Tai gali paveikti vandens ir augalų gyvūniją, pereiti į mitybos grandinę ir pasiekti žmones.

Fejerverkai taip pat skleidžia garsą. Garsą sukelia cheminė reakcija, vykstanti po to, kai uždegamas fejerverkas. Degant šaunamiesiems milteliams išsiskiria karštos dujos, kurios greitai plečiasi. Kai karštoms dujoms nebelieka vietos plėstis fejerverke, jos sprogsta ir sukelia sprogimo bangą.

Bet koks garsas, viršijantis 85 decibelus, gali sukelti klausos praradimą, priklausomai nuo poveikio trukmės ir dažnumo. Tačiau fejerverkų garso stiprumas gali siekti 150-175 decibelus – garsiau nei kylančio reaktyvinio lėktuvo variklis. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad didžiausias saugus lygis suaugusiesiems yra 140 decibelų. Vaikams didžiausias saugus lygis yra 120 decibelų. Kūdikiai apskritai neturėtų būti veikiami fejerverkų garsų.

Kaip užtikrinti fejerverkų saugą?

Jei artimiausiu metu planuojate mėgautis fejerverkais, nepamirškite šių saugos patarimų, kad apsaugotumėte save ir savo artimuosius.

Išlaikykite saugų atstumą

Išlaikydami saugų atstumą nuo fejerverkų, galite apsaugoti savo klausą. Kad išvengtumėte sužalojimų, rekomenduojama laikytis ne mažesnio kaip 10 metrų saugaus perimetro, kai fejerverkai naudojami ant žemės, ir ne mažesnio kaip 45 metrų perimetro, kai fejerverkai naudojami ore. Tačiau jei kalbama apie didesnius fejerverkų šou, geriausia rekomendacija būtų 150 metrų atstumas. Tokiu atstumu vis dar galėsite gerai matyti nerizikuodami pažeisti savo klausos. Kuo toliau esate nuo garso, tuo mažiau jis kenkia jūsų ausims.

Naudokite ausų apsaugą

Jei planuojate stebėti fejerverkus iš arti, ausų apsaugos priemonės arba ausų kištukai gali padėti apsaugoti jūsų klausą. Ausų kištukų galite įsigyti daugumoje vaistinių.

Netoliese laikykite vandens

Užsidegę fejerverkai gali sukelti rimtų nudegimų, jei nesilaikysite saugos priemonių. Jei ketinate naudoti fejerverkus namo kieme, juos uždegę greitai atsitraukite. Jei fejerverkas iki galo neužsidega arba nesudega, nebandykite jo uždegti iš naujo. Vietoj to užgesinkite jį vandens kibire arba panaudodami vandens žarną. Be to, prieš išmesdami visiškai sudegusius fejerverkus, užpilkite ant jų vandens, kad išvengtumėte šiukšlių gaisro.

Dėvėkite kaukę

Jei sergate kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), fejerverkų dūmuose esantys teršalai gali pabloginti jūsų būklę. Jei įmanoma, stenkitės būti pavėjui nuo fejerverkų arba dėvėkite N95 kaukę. Tokio tipo kaukė – tai orą valantis respiratorius, kuris filtruoja 95 % dūmų dalelių. Ji sandariai užsideda, prie ko kai kurie naudotojai gali būti nepripratę, todėl prieš lankantis fejerverkų šou būtų naudinga pasipraktikuoti užsidėti tokią kaukę.

Venkite nelegalių fejerverkų

Jei planuojate patys naudoti fejerverkus, įsitikinkite, kad jie yra legalūs. Atsakingos institucijos kruopščiai tikrina, ar legalūs fejerverkai yra saugūs, kol pasiekia parduotuves. Nelegalūs fejerverkai neatitinka nustatytų taisyklių ir gali sukelti rimtų sužalojimų. Juose taip pat gali būti daugiau miltelių nei rekomenduojama, kad sukeltų didesnius sprogimus. Legalūs fejerverkai yra tinkamai paženklinti, o nelegalūs – nepažymėti.

Nors fejerverkus geriausia palikti profesionalams, jais galima saugiai mėgautis ir patiems. Pirmiausia patikrinkite įstatymus ir fejerverkus šaudykite tik atviroje, laisvoje vietoje. Venkite degių medžiagų ir sausų lapų ar žolės, o su visais fejerverkais elkitės taip, tarsi jie būtų aktyvūs, kad išvengtumėte sužeidimų.

Nesvarbu, ar patys uždegate fejerverkus, ar mėgaujatės profesionaliu fejerverku, laikydamiesi šių patarimų galite išlikti saugūs ir sveiki.

pr2023/210

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orų istorija: balandžio mėnesio karščiai prieš 12 metų

Meteo.lt skelbia, nors pastarosios dienos vasariškai šiltos, tačiau yra buvę ir dar šilčiau. Prieš 12 metų, 2012 m. balandžio 29 d., Lietuvos orų istorijoje paliko žymę. Tuomet nuo Šiaurės Afrikos plūstelėjo atogrąžų kilmės karšto oro srautas, kuris Pietų ir Rytų Lietuvoje oro temperatūrą pakėlė iki rekordiškai aukštos. Alytaus automatinėje meteorologijos stotyje buvo užfiksuotas balandžio 29-osios ir viso balandžio mėn. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Oras tada įkaito net iki +31°C. Toks karštis ne kasdien net vasarą pasitaiko! Ligi tol jokia meteorologijos

Apdovanota bibliotekininkė Kristina Kelmelienė

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė gerą žinią: šio kolektyvo vyriausioji bibliotekininkė Kristina Kelmelienė sulaukė pripažinimo ir įvertinimo kaip geriausia Klaipėdos regione. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės paskutinę dieną, balandžio 29-ąją, tradiciškai buvo paskelbti nominacijų – „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ – laimėtojai. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama geriausiam Klaipėdos regiono bibliotekininkui, kurio praėjusių metų darbai, veiklos  kūrybingumas, profesionalumas, naujovių taikymas ir gebėjimas suburti bendruomenę davė gerų rezultatų. Būtent „Jonvabalio“ nominacija teko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei Kristinai Kelmelienei. „Džiaugiamės,

Šilutė: šildymo sezonas baigtas

Nuo balandžio 29 d., pirmadienio, Šilutės rajone oficialiai baigtas šildymo sezonas. Šilutės rajono savivaldybės administracija pranešė, kad 2023-2024 metų šildymo sezonas Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams baigtas 2024 m. balandžio 29 d. Šis šildymo sezonas tęsėsi daugiau kaip pusę metų – nuo 2023 m. spalio 16 d. Praėjusiais metais šildymo sezonas Šilutėje baigėsi anksčiau negu šiemet – balandžio 19 d.

Tarptautinis dziudo turnyras Šilutėje

Šių metų balandžio 27 dieną Šilutėje vyko tarptautinis dziudo turnyras, kuriame dalyvavo per du šimtus sportininkų. Šis turnyras jau antras ir vyks kasmet. Turnyro atidarymo metu sportininkų pasveikinti ir palinkėti sėkmės atvyko Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis, savivaldybės sporto koordinatorė Eglė Čėsnienė. Ant tatamio kovojo U-11, U-13, U-15 amžiaus grupių berniukai ir U-15 amžiaus grupės mergaitės. U-11 amžiaus grupėje geriausiai sekėsi Elijotui Zarembai (dziudo klubas „Kumikata“) ir Rapolui Vasiliauskui. Jie savo svorio kategorijose iškovojo

Taip pat skaitykite