Europos dienos šventė „Kelią kuriame eidami drauge su Europa“

Gegužės 8-9 dienomis  Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Europos dienos šventė „Kelią kuriame eidami drauge su Europa“, kurios tikslas – paminėti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį ir tęsti praėjusius Europos piliečių metus, skatinant šilutiškių bendruomeniškumą bei aktyvumą, supažindinant su ES piliečių teisėmis, rinkimais į Europos Parlamentą. Šventę rėmė Europos komisijos atstovybė Lietuvoje.

Gegužės 8 d. renginius pradėjo raiškaus skaitymo festivalis „I‘ am a reciter“ („Aš – skaitovas“). Dalyviai, Šilutės rajono 13 pradinių mokyklų mokiniai skaitė ir vaidino anglų kalba. Raiškaus skaitymo festivalį organizavo Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojos Asta Grigalienė, Vilma Gečienė, Raimonda Genienė, Lina Ramanauskytė, Vilma Saldauskienė, dailės ir technologijų mokytoja Jurgita Balčytienė ir Traksėdžių pagrindinės mokyklos mokytoja Indrė Diksienė. Dalyviams padėkas įteikė Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Nemanienė.

Gegužės 9 d.šventė, jaukiame Europos spalvomis padabintame  bibliotekos kiemelyje, prasidėjo rytmetiniu šventiniu renginiu mažiausiems bendruomenės nariams, miesto lopšelių-darželių ugdytiniams. Jie turėjo galimybę pamatyti vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ (vadovė – muzikos mokytoja Danguolė Čeliauskienė) spektaklį vaikams „Boružė Liputė“, kuriame pasakos veikėjai ieško atsakymų į rūpimus klausimus: kas yra namai, kodėl juose gera ir ką jie duoda kiekvienam iš mūsų, kas yra tikra draugystė ir draugiškumas. Vėliau bibliotekos darbuotojos pravedė viktorinas mažiesiems apie Europos Sąjungą. Dalyviai linksminosi muzikinėje viktorinoje spėliodami, kurios šalies kalba skamba vaikiškos dainelės. Juoko ir vaikiško šurmulio nenustelbė  net išgąsdinti bandęs lietutis.

Šventės atidaryme dalyvius pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas, geros šventės linkėjo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius Pranas Avižinis, artimiausias bibliotekos kaimynas ir bičiulis. Visus pasveikino, palinkėjo smagiai pasilinksminti ir pasibūti, neišsigąsti lietaus bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Į dangų pakilo 40 helio balionų: geltoni, raudoni, žali,  simbolizuojantys Lietuvos vėliavos spalvas ir mėlyni – Europos vienybę. Po to visi buvo pakviesti pasižiūrėti spektaklį „Laimingasis princas“ pagal airių kilmės anglų dramaturgo, poeto, prozininko Oskaro Vaildo kūrinį, kurį  suvaidino Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės Viltis (vadovė Svajonė Mačiukevičienė) “ teatro grupė.

Po spektaklio suįžūlėjęs lietus nesutrukdė visiems, gausiai susirinkusiems dalyviams, įsitraukti į žaidimą „ES šalių draugystės labirintas“, pasitikrinti žinias ir tiesiog draugiškai ir linksmai pasibūti… Linksmajame žaidime varžėsi Žibų pradinės mokyklos komandos „Europirmokai“ (mokytoja Alina Vasiliauskienė), „Europrotai“ (mokytoja Elena Bardauskienė) bei Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos komandos „Eurolietuvaičiai“ (mokytoja Dalia Solovjovienė) ir „Klaustukai“ (mokytoja Jolanta Kutkienė).

Komandų kapitonai narsiai kovėsi, mesdami kubiko taškus ir atsakinėdami į klausimus apie šalį, į kurią jie pateko. Visi nekantriai stebėjo ir sirgo už savo komandas, visiems buvo įdomu, kuriai iš komandų lemta greičiau pasiekti kelionės tikslą, 28 ąją Europos šalį, ir laimėti pirmą vietą. Jaunosios Europos ambasadorės Ilona ir Dalia stebėjo komandų klaidžiojimus po šalių labirintus, ar teisingai atsakė komandų kapitonai į klausimus, bei visaip kitaip linksmino, saugojo nuo lietaus, šildė karšta arbata. Greičiausiai galutinį kelionės tikslą šalių labirintu baigė komanda „Eurolietuvaičiai“, kurie labai džiaugėsi ir gavo patį didžiausią prizą. Antrą, trečią, ir ketvirtą vietą užėmusios komandos taip pat nenusiminė, nes atsakė beveik į visus klausimus, o žaidimas – tiesiog laimės dalykas, svarbiausia dalyvauti ir tegu visada laimi draugystė.

Įsismarkavęs lietus nei kiek nesutrukdė „atplaukti“ į sceną egzotiškiems jūrų arkliukams, visi turėjo galimybę išvystijaunuosius bibliotekos bičiulius „Galvočiukus“, kurie parodė vaidybinę Rasos Aškinytės knygos improvizaciją „Beveik jūrų arkliukų kelionė po ES“ šalis (vadovė Liuda Nausėdienė). Žiūrovai negalėjo atsistebėti mažųjų artistų talentu ir nuostabiomis kaukėmis, kurias sukūrė Vaikų meno mokyklos dailės skyrius mokytojas Andrius Sirtautas.

Vakare F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje šilutiškiai susirinko į vakarėlį „Mano alavinės arba rožinės vestuvės“. Vakarėlio vedėja (Sandra Jablonskienė) susirinkusiems priminė, kad lygiai prieš metus toje pačioje vietoje vykusiame piršlybų vakarėlyje lietuvaitei buvo peršami jaunikiai iš įvairių Europos Sąjungos šalių. Tačiau liko neaptarti ES vestuvių papročiai ir tradicijos bei vedybinis gyvenimas. Todėl nieko nelaukus pristatyti kiekvienai ES šaliai būdingi vestuvių papročiai ir jų ypatumai. Pavyzdžiui, Čekijoje prie nuotakos namų slenksčio palieka vyno butelį ir trinką su kirviu. Jei vyras pirmas paima į rankas vyno butelį, tai reiškia, kad ateityje jis bus girtuoklis. O štai Graikijoje jaunavedžiai neprisiekia amžinos meilės, tačiau jų jungtuvės yra įspūdingos: lovos puošimo ritualai, dovanos svečiams, jaunosios batelio burtai, šūviai į dangų, ryžių lietus. Graikų jaunieji ilgai turi ką prisiminti.

O kokios gi lietuviškos vestuvių tradicijos? Šį klausimą susirinkusiems svečiams uždavė vakaro vedėja. Išsiaiškinta, kad tikri lietuviški vestuvių papročiai yra tokie: jaunosios pagrobimas, piršlio korimas, stalo užsėdimas, rūtų vainikėlio deginimas, jaunųjų sutiktuvės, kai juos su duona ir druska pasitinka tėvai, kt. Pastebėta, kad pastaruoju metu lietuvių vestuvių tradicijos keičiasi – įgauna kitų ES šalių bruožų.

Aptarus vestuvių papročius ir tradicijas, kalbėta apie vedybų metines iki dešimtųjų – alavinių arba rožinių – bendro gyvenimo metinių. Bandyta išsiaiškinti ilgo ir laimingo vedybinio gyvenimo paslaptis. Patarimų būta įvairių, tačiau prieita prie išvados, kad kiekvienai šeimai – savas laimės receptas.

Vestuvių svečius visą vakarą linksmino, kvietė dainuoti ir šokti bei nuotaikingą vestuvinę muzikinę programą „Pasakyk mergele, ar tu mano būsi“ atliko Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Kvietkelis“ ir kapela „Šilo aidai“ (vadovas Antanas Kmita).

Europos dienos šventės renginiuose netrūko juoko, kelionių po labirintus, spektaklių, muzikos, dainų ir šokių, tik lietaus buvo per daug.

 

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos informacija

DSCF1545 DSCF1693 DSCF1726 DSCF1730 DSCF1755 DSCF1841 DSCF1845 DSCF1848 DSCF1862 DSCF1897 DSCF1999 DSCF2051

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite