Europos atliekų mažinimo savaitė: atsisakyk greitosios mados gaminių, rinkis tvarią tekstilę!

Lapkričio 19 d. visose Europos šalyse prasidedanti Europos atliekų mažinimo savaitė šiais metais kviečia skirti dėmesį tvariai tekstilei. Jos šūkis „Atliekos nebemadingos“ skatina susimąstyti apie neigiamą šio sektoriaus poveikį klimato kaitai.

Drabužių, avalynės ir namų tekstilės gamyba – labai tarši

Kartu raginama keisti požiūrį į madą ir įpročius taip prisidedant prie tekstilės atliekų prevencijos.

Svarbiausi principai, kurių reikia laikytis – atsisakyti greitosios mados gaminių, mažinti tekstilės vartojimą, naudoti ją pakartotinai, atnaujinti ir taisyti, o galiausiai atiduoti perdirbti.

  • Tekstilės pramonė yra viena iš labiausiai teršiančių aplinką ūkio šakų, taip pat sunaudoja daug gamtos išteklių. Pavyzdžiui, pagaminti vienai porai džinsų reikia apie 7 tūkst. litrų vandens, o marškinėliams – 2,7 tūkst., – tiek, kiek vienas žmogus per 2,5 metų sunaudoja geriamojo vandens.
  • 1 tonos tekstilės gamybos procesas sugeneruoja apie 15-35 tonas CO2 ekvivalento. Drabužių, avalynės ir namų tekstilės gamintojai yra penkti didžiausių teršėjų šiltnamio dujomis kategorijoje.

Europos Sąjungoje tekstilės gaminių, kurių dauguma importuojama, naudojimas, šiuo metu yra vidutiniškai ketvirtas pagal neigiamo poveikio aplinkai bei klimato kaitai dydį ir trečias pagal vandens suvartojimą bei naudojamos žemės plotą veiksnys.

Auginant natūralius pluoštus (medvilnę, liną, pluoštines kanapes) taip pat daromas neigiamas poveikis aplinkai – alinamas dirvožemis, naudojamas vanduo, trąšos, o gaminant sintetinius pluoštus sunaudojama daug energijos ir cheminių medžiagų.

Nebereikalingi daiktai keliauja į sąvartyną…

Nebereikalingų drabužių, avalynės, patalynės, namų tekstilės gaminių surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas ir galutinis šių atliekų tvarkymas Europos šalyse kelia daug problemų. Dėl to nemažai šių gaminių, kurie galėtų būti pataisyti ir naudojami pakartotinai ar tapti žaliava, nukeliauja į sąvartynus arba yra sudeginami.

Yra dar daug neišnaudotų galimybių mažinti tekstilės atliekų kiekį ir iš jų gauti papildomos naudos. Tad derėtų skatinti parengimo pakartotinai naudoti ekonomiką, populiarinti pakartotinį naudojimą. Daryti jį patrauklų visuomenei, kartu vystant ir diegiant perdirbimo technologijas.

Lietuvoje  didžioji dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų. Gyventojai nežino, kur juos dėti arba nenori tam gaišti laiko. Tekstilės surinkimo konteinerinė sistema Lietuvoje nuolat plečiama. Deja, konteinerių tinklas kol kas nepakankamas.

Dėvėtos tekstilės atskirai surenkama vos 13 proc. viso mūsų šalyje parduotų medžiagų kiekio. Kita vertus, džiugina tendencija, kad dalimi naudotų drabužių, kitų tekstilės gaminių dalijamasi su pažįstamais, giminaičiais, mainų platformose.

Dalinkimės!

Paminėtini gerosios tvaraus vartojimo praktikos dalijantis ir keičiantis dėvėtais tekstilės gaminiais pavyzdžiai: „Vinted“ platforma, iniciatyva „Textale“, Mamų mugės, Atiduotuvės, regioninių atliekų tvarkymo centrų sukurtos daiktų, tarp jų ir tekstilės, dalijimosi stotelės „Dėk‘ui“ , „Mainukai“, „TikoTiks“, „Dalinkimės“, „Daiktų kiemas“.

Aplinkos ministerija primena, kad kiekvienas galime būti atsakingas ir įsigyti mažiau, bet kokybiškų tekstilės gaminių. Taip pat pratęsti tekstilės gyvavimo laikotarpį, perduodant kitiems dar tinkamus naudoti daiktus, o nebereikalingus pritaikant kitai paskirčiai.

Kai drabužiai ar kiti tekstilės gaminiai tampa niekam nebetinkami, pasirūpinkite juos perduoti atliekų tvarkytojams.

Europos atliekų mažinimo savaitę šalys organizuoja įvairius renginius. Į juos įsitraukia ne tik valstybės institucijos, bet ir verslas, mokslo, švietimo įstaigos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos. Jeigu esate suplanavę akcijas ar iniciatyvas šiai progai, kviečiama pasidalinti šia informacija su Aplinkos ministerija el. paštu info@am.lt.

Aplinkos min. inf. 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite