Emalio miniatiūros su Kristijono Donelaičio dvasia

FONDASKintų Vydūno kultūros centras ir meno gerbėjai atsisveikino su dvyliktojo emalio meno laboratorijos kūrėjais. Skambant pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario bras“ muzikai, kūrėjams dėkota už sukurtas emalio miniatiūras, praturtinusias emalio darbų kolekciją „Pamario ženklai“.

Šių metų emalio simpoziumo dalyviai.

K. Donelaičio garbei
Emalio meno simpoziumai Kintų Vydūno kultūros centre rengiami nuo 2003 metų. Šiemet jau 12 kartą menininkai į Kintus, į emalio simpoziumą atskubėjo iš Lietuvos ir saulėtųjų Gruzijos bei Italijos. Simboliška, kad simpoziumo dalyviai dvyliktą kartą 12 dienų kūrė šiemet 300-ąsias gimimo metines mininčio Kristijono Donelaičio „Metų“ tema.
Kasmet simpoziumo dalyviams pasiūloma kurti vis kita tema, susieta su Pamario krašto istorija, kultūra, gamta. Šiųmetė tema „Saga Kristijonui Donelaičiui“ arba „Saga apie Kristijoną Donelaitį“ įsiliejo į Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimą.
Saga lietuvių kalboje turi dvi prasmes. Ji naudojama ir rūbui susegti, žodžiu saga vadinamas ir pasakojimas apie giminės, šeimos likimą, apimantį nemažą istorijos laikotarpį. Emalio simpoziumo dalyviai buvo pakviesti meno simboliais, pasitelkus emalio liejimo technologijas, prabilti apie K. Donelaitį.
Lietuvių grožinės literatūros klasiko kūrinys padėjo suprasti ir atskleisti Prūsijos laikų lietuvininko kasdienybę. Pasak Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, užduotis tikrai nebuvo lengva. Kūrybinės stovyklos atidarymo dieną skaitė K. Donelaičio „Metus“ – šis kūrinys yra išverstas į 32 pasaulio kalbas. „Metus“ skaito anglų, armėnų, baltarusių, čekų, vokiečių, ispanų, italų, vengrų ir kitomis kalbomis. Kūrybinės stovyklos atidarymo dieną „Metų“ ištraukos skambėjo gruzinų, italų kalbomis bei šišioniškių tarme. Stovyklos atidarymo nuotaikas ir šiandien mena iš žolynų nupinti K. Donelaičio „Metus“ simbolizuojantys 4 ratai.
Įspūdžiai iš bažnyčių
Kad būtų lengviau savo mintis ir jausmus perkelti į siūlytos temos laikus, simpoziumo dalyviams buvo surengta pažintinių šviečiamųjų išvykų. Gaila, bet į Tolminkiemį nuvažiuoti nepavyko…. Aplankytos Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčios. Vienas rūpestingai prižiūri žmonės, jos lankomos, kitos, deja, – apleistos.
Edukacinės išvykos prasidėjo Kintų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kuri, jei skaičiuotume nuo tų metų, kai dar stovėjo Ventės rage, yra visų seniausia krašto bažnyčia. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Remigijaus Šemeklio išsamus tikėjimo ir bažnyčios simbolikos pristatymas kūrėjams padėjo geriau suprasti ir įsijausti į pasiūlytąją temą. Bemaž visus menininkus sužavėjo ultramarininė bažnyčių altorių spalva.
Įsimintina buvo kelionė laivu į Nidą, senųjų kuršių kapinaičių lankymas.
Gruzinams ir italei ypač didelį įspūdį padarė sakralinio gyvenimo elementai – krikštai. „Aplenkę audrą, sugrįžome į Kintus. Kitą dieną vėl leidomės į kelionę. Aplankėme Vyžių, Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčias. Žavėjomės unikalia Degučių trikampe katalikų bažnyčia. Po edukacinių kelionių prasidėjo kūrybinis procesas“, – gausiai susirinkusiems į kūrybinės stovyklos uždarymą ir kūrybinių darbų parodos atidarymą pasakojo R. Tarvydienė.
Simpoziume jo dalyvių sukurti darbai papuošę Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno galerijos prieangį bus eksponuojami metus, vėliau „keliaus“ į galeriją, užleisdami vietą naujų simpoziumų dalyvių darbams.
12 – ajame simpoziume kūrė Aušra Mačiulaitienė, Adomas Milukas, Šarūnė Vaitkutė, Ramunė Jundaitė, Neringa Poškutė iš Lietuvos, iš Gruzijos buvo atvykę Giorgi Zangaladzė ir Mariam Dzidzikashvili, iš Italijos – Heidemarie Herb.

Laima PUTRIUVIENĖ

Kūrybai įkvepiančios plunksnos praėjusių metų simpoziumo dalyvės Zojos Zakrevskajos kūrinys.

Neringos Poškutės instaliacija. Juvelyrinius darbus žiedą, koljė sukurti paskatino matyti vaizdai ir apleistose bažnyčiose užfiksuotos detalės.

Aušros Mačiulaitienės sukurti papuošalai.

Ramunės Jundaitės sukurti emalio darbai.

Gruzinas Giorgi Zangaladzė K. Donelaičio „Metų“ laikų ir Kintų simbolius „sukėlė“ į gyvenimą simbolizuojančius medžius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite