Emalio miniatiūros su Kristijono Donelaičio dvasia

FONDASKintų Vydūno kultūros centras ir meno gerbėjai atsisveikino su dvyliktojo emalio meno laboratorijos kūrėjais. Skambant pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario bras“ muzikai, kūrėjams dėkota už sukurtas emalio miniatiūras, praturtinusias emalio darbų kolekciją „Pamario ženklai“.

Šių metų emalio simpoziumo dalyviai.

K. Donelaičio garbei
Emalio meno simpoziumai Kintų Vydūno kultūros centre rengiami nuo 2003 metų. Šiemet jau 12 kartą menininkai į Kintus, į emalio simpoziumą atskubėjo iš Lietuvos ir saulėtųjų Gruzijos bei Italijos. Simboliška, kad simpoziumo dalyviai dvyliktą kartą 12 dienų kūrė šiemet 300-ąsias gimimo metines mininčio Kristijono Donelaičio „Metų“ tema.
Kasmet simpoziumo dalyviams pasiūloma kurti vis kita tema, susieta su Pamario krašto istorija, kultūra, gamta. Šiųmetė tema „Saga Kristijonui Donelaičiui“ arba „Saga apie Kristijoną Donelaitį“ įsiliejo į Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimą.
Saga lietuvių kalboje turi dvi prasmes. Ji naudojama ir rūbui susegti, žodžiu saga vadinamas ir pasakojimas apie giminės, šeimos likimą, apimantį nemažą istorijos laikotarpį. Emalio simpoziumo dalyviai buvo pakviesti meno simboliais, pasitelkus emalio liejimo technologijas, prabilti apie K. Donelaitį.
Lietuvių grožinės literatūros klasiko kūrinys padėjo suprasti ir atskleisti Prūsijos laikų lietuvininko kasdienybę. Pasak Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, užduotis tikrai nebuvo lengva. Kūrybinės stovyklos atidarymo dieną skaitė K. Donelaičio „Metus“ – šis kūrinys yra išverstas į 32 pasaulio kalbas. „Metus“ skaito anglų, armėnų, baltarusių, čekų, vokiečių, ispanų, italų, vengrų ir kitomis kalbomis. Kūrybinės stovyklos atidarymo dieną „Metų“ ištraukos skambėjo gruzinų, italų kalbomis bei šišioniškių tarme. Stovyklos atidarymo nuotaikas ir šiandien mena iš žolynų nupinti K. Donelaičio „Metus“ simbolizuojantys 4 ratai.
Įspūdžiai iš bažnyčių
Kad būtų lengviau savo mintis ir jausmus perkelti į siūlytos temos laikus, simpoziumo dalyviams buvo surengta pažintinių šviečiamųjų išvykų. Gaila, bet į Tolminkiemį nuvažiuoti nepavyko…. Aplankytos Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčios. Vienas rūpestingai prižiūri žmonės, jos lankomos, kitos, deja, – apleistos.
Edukacinės išvykos prasidėjo Kintų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kuri, jei skaičiuotume nuo tų metų, kai dar stovėjo Ventės rage, yra visų seniausia krašto bažnyčia. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Remigijaus Šemeklio išsamus tikėjimo ir bažnyčios simbolikos pristatymas kūrėjams padėjo geriau suprasti ir įsijausti į pasiūlytąją temą. Bemaž visus menininkus sužavėjo ultramarininė bažnyčių altorių spalva.
Įsimintina buvo kelionė laivu į Nidą, senųjų kuršių kapinaičių lankymas.
Gruzinams ir italei ypač didelį įspūdį padarė sakralinio gyvenimo elementai – krikštai. „Aplenkę audrą, sugrįžome į Kintus. Kitą dieną vėl leidomės į kelionę. Aplankėme Vyžių, Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčias. Žavėjomės unikalia Degučių trikampe katalikų bažnyčia. Po edukacinių kelionių prasidėjo kūrybinis procesas“, – gausiai susirinkusiems į kūrybinės stovyklos uždarymą ir kūrybinių darbų parodos atidarymą pasakojo R. Tarvydienė.
Simpoziume jo dalyvių sukurti darbai papuošę Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno galerijos prieangį bus eksponuojami metus, vėliau „keliaus“ į galeriją, užleisdami vietą naujų simpoziumų dalyvių darbams.
12 – ajame simpoziume kūrė Aušra Mačiulaitienė, Adomas Milukas, Šarūnė Vaitkutė, Ramunė Jundaitė, Neringa Poškutė iš Lietuvos, iš Gruzijos buvo atvykę Giorgi Zangaladzė ir Mariam Dzidzikashvili, iš Italijos – Heidemarie Herb.

Laima PUTRIUVIENĖ

Kūrybai įkvepiančios plunksnos praėjusių metų simpoziumo dalyvės Zojos Zakrevskajos kūrinys.

Neringos Poškutės instaliacija. Juvelyrinius darbus žiedą, koljė sukurti paskatino matyti vaizdai ir apleistose bažnyčiose užfiksuotos detalės.

Aušros Mačiulaitienės sukurti papuošalai.

Ramunės Jundaitės sukurti emalio darbai.

Gruzinas Giorgi Zangaladzė K. Donelaičio „Metų“ laikų ir Kintų simbolius „sukėlė“ į gyvenimą simbolizuojančius medžius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso pandemija karūnavo apelsiną

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti natūraliems imuniteto stiprinimo būdams. Natūralaus vitamino C šaltinio – apelsinų – paklausa pirmosios pandemijos metu pernai pavasarį taip šoktelėjo, kad Viduržemio jūros šalių ūkininkai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patenkinti žaibiškai išaugusią paklausą. Augo ne tik šviežių vaisų, bet ir sulčių poreikis. Skaičiuojama, kad apelsinų sulčių gamyba 2020-2021 metų sezoną pasaulyje turėtų išaugti apie 17 procentų. Panašus augimas prognozuojamas ir Lietuvos rinkai. Didžiausios Lietuvoje sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ generalinis direktorius Marius Gudauskas

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą ar veiklos sritį?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje. Kam ruoštis, jei karantino metu nusprendėte keisti darbo pobūdį ar įsilieti į naują kolektyvą? Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių.

Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje. L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė

Zigmantas Balčytis: „Daržovių augintojai tikisi kompensacijų ir šiemet“

Vasario 22 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydamas, kad būtų ieškoma būdų, kaip tęsti daržovių augintojams svarbią laikinosios pagalbos priemonę. 2020 metais prasidėjusi ir tebesitęsianti pandemija, COVID-19 ligos plitimas skaudžiai palietė visus sektorius, tarp jų ir žemės ūkio: daržovių augintojai, kurie negalėjo realizuoti derliaus, turėjo jį utilizuoti. Valstybė žemės ūkio ministro įsakymu skyrė laikinąją pagalbą, kuria pasinaudojo didžioji dalis daržovių augintojų, laiku suspėjusių užpildyti reikiamus dokumentus. Seimo narys Z. Balčytis sako, kad regionuose pasitaikė

Taip pat skaitykite