Emalio miniatiūros su Kristijono Donelaičio dvasia

FONDASKintų Vydūno kultūros centras ir meno gerbėjai atsisveikino su dvyliktojo emalio meno laboratorijos kūrėjais. Skambant pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario bras“ muzikai, kūrėjams dėkota už sukurtas emalio miniatiūras, praturtinusias emalio darbų kolekciją „Pamario ženklai“.

Šių metų emalio simpoziumo dalyviai.

K. Donelaičio garbei
Emalio meno simpoziumai Kintų Vydūno kultūros centre rengiami nuo 2003 metų. Šiemet jau 12 kartą menininkai į Kintus, į emalio simpoziumą atskubėjo iš Lietuvos ir saulėtųjų Gruzijos bei Italijos. Simboliška, kad simpoziumo dalyviai dvyliktą kartą 12 dienų kūrė šiemet 300-ąsias gimimo metines mininčio Kristijono Donelaičio „Metų“ tema.
Kasmet simpoziumo dalyviams pasiūloma kurti vis kita tema, susieta su Pamario krašto istorija, kultūra, gamta. Šiųmetė tema „Saga Kristijonui Donelaičiui“ arba „Saga apie Kristijoną Donelaitį“ įsiliejo į Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimą.
Saga lietuvių kalboje turi dvi prasmes. Ji naudojama ir rūbui susegti, žodžiu saga vadinamas ir pasakojimas apie giminės, šeimos likimą, apimantį nemažą istorijos laikotarpį. Emalio simpoziumo dalyviai buvo pakviesti meno simboliais, pasitelkus emalio liejimo technologijas, prabilti apie K. Donelaitį.
Lietuvių grožinės literatūros klasiko kūrinys padėjo suprasti ir atskleisti Prūsijos laikų lietuvininko kasdienybę. Pasak Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, užduotis tikrai nebuvo lengva. Kūrybinės stovyklos atidarymo dieną skaitė K. Donelaičio „Metus“ – šis kūrinys yra išverstas į 32 pasaulio kalbas. „Metus“ skaito anglų, armėnų, baltarusių, čekų, vokiečių, ispanų, italų, vengrų ir kitomis kalbomis. Kūrybinės stovyklos atidarymo dieną „Metų“ ištraukos skambėjo gruzinų, italų kalbomis bei šišioniškių tarme. Stovyklos atidarymo nuotaikas ir šiandien mena iš žolynų nupinti K. Donelaičio „Metus“ simbolizuojantys 4 ratai.
Įspūdžiai iš bažnyčių
Kad būtų lengviau savo mintis ir jausmus perkelti į siūlytos temos laikus, simpoziumo dalyviams buvo surengta pažintinių šviečiamųjų išvykų. Gaila, bet į Tolminkiemį nuvažiuoti nepavyko…. Aplankytos Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčios. Vienas rūpestingai prižiūri žmonės, jos lankomos, kitos, deja, – apleistos.
Edukacinės išvykos prasidėjo Kintų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kuri, jei skaičiuotume nuo tų metų, kai dar stovėjo Ventės rage, yra visų seniausia krašto bažnyčia. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Remigijaus Šemeklio išsamus tikėjimo ir bažnyčios simbolikos pristatymas kūrėjams padėjo geriau suprasti ir įsijausti į pasiūlytąją temą. Bemaž visus menininkus sužavėjo ultramarininė bažnyčių altorių spalva.
Įsimintina buvo kelionė laivu į Nidą, senųjų kuršių kapinaičių lankymas.
Gruzinams ir italei ypač didelį įspūdį padarė sakralinio gyvenimo elementai – krikštai. „Aplenkę audrą, sugrįžome į Kintus. Kitą dieną vėl leidomės į kelionę. Aplankėme Vyžių, Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčias. Žavėjomės unikalia Degučių trikampe katalikų bažnyčia. Po edukacinių kelionių prasidėjo kūrybinis procesas“, – gausiai susirinkusiems į kūrybinės stovyklos uždarymą ir kūrybinių darbų parodos atidarymą pasakojo R. Tarvydienė.
Simpoziume jo dalyvių sukurti darbai papuošę Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno galerijos prieangį bus eksponuojami metus, vėliau „keliaus“ į galeriją, užleisdami vietą naujų simpoziumų dalyvių darbams.
12 – ajame simpoziume kūrė Aušra Mačiulaitienė, Adomas Milukas, Šarūnė Vaitkutė, Ramunė Jundaitė, Neringa Poškutė iš Lietuvos, iš Gruzijos buvo atvykę Giorgi Zangaladzė ir Mariam Dzidzikashvili, iš Italijos – Heidemarie Herb.

Laima PUTRIUVIENĖ

Kūrybai įkvepiančios plunksnos praėjusių metų simpoziumo dalyvės Zojos Zakrevskajos kūrinys.

Neringos Poškutės instaliacija. Juvelyrinius darbus žiedą, koljė sukurti paskatino matyti vaizdai ir apleistose bažnyčiose užfiksuotos detalės.

Aušros Mačiulaitienės sukurti papuošalai.

Ramunės Jundaitės sukurti emalio darbai.

Gruzinas Giorgi Zangaladzė K. Donelaičio „Metų“ laikų ir Kintų simbolius „sukėlė“ į gyvenimą simbolizuojančius medžius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite