Eglė Vaitkutė vėl laimėjo pasaulio čempionato aukso ir sidabro medalius

Pasaulio rankų lenkimo 15-ajame čempionate Blagojevgrade (Bulgarija), įvykusiame spalio 1–10 d., dalyvavo 1700 sportininkų iš 52 šalių. Lietuvos rinktinėje buvo 7 atletai. Kaip ir tikėtasi, aukso ir sidabro medalius pelnė labiausiai tituluota šilutiškė policijos pareigūnė Eglė Vaitkutė.

Kai oficialios kovos baigtos, galima ir papozuoti: Eglė Vaitkutė (kairėje) ir buvusi mūsų rajono sportininkė, šyliškė Inga Parnarauskaitė-Rimkuvienė, dabar gyvenanti Gargžduose.

Kai oficialios kovos baigtos, galima ir papozuoti: Eglė Vaitkutė (kairėje) ir buvusi mūsų rajono sportininkė, šyliškė Inga Parnarauskaitė-Rimkuvienė, dabar gyvenanti Gargžduose.

31-erių E. Vaitkutė (treneris Aleksandras Pancerovas) – daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio rankų lenkimo čempionė. Jos svorio kategorija per 80 kg. Tarp moterų sunkesnės svorio kategorijos nėra. E. Vaitkutės varžovės – stipriausios ir sunkiausios. Yra sveriančių gerokai per 100 kg. Nors sportininkės svoris nėra lemiamas faktorius norint laimėti, tačiau šiek tiek jėgos ir pasitikėjimo prideda. E. Vaitkutė neslepia, jog prieš čempionatą daug valgo, norėdama pasunkėti. Blagojevgrade ji svėrė 90 kg. Tiesa, Eglei pergales garantuoja ne svoris, o greitis ir ištvermė. Ji moka pasirinkti ir reikiamą kovos taktiką, yra sumani atletė.

E. Vaitkutė į rankų lenkimo sporto šaką atėjo 1998-aisiais. Iki šiol ji 27 kartus laimėjo šalies jaunių ir suaugusiųjų čempionatus, 20 kartų tapo Europos čempione, 14 kartų šventė pergales pasaulio čempionatuose.

Blagojevgrade E. Vaitkutė turėjo 11 kovų. Kaire ranka ėmėsi 6 kartus, dešine – 5. Jos svorio kategorijos varžovių buvo 11. Atrankos turnyre Eglė įveikė visas varžoves kaire ir dešine rankomis ir į finalą iškopė be problemų.
Tačiau finale imdamasi kaire ranka su Kazachstano atstove Antanina Liseckaja dėl pirmos vietos, pajuto, kad ranka nebeatlaiko varžovės spaudimo. O juk per atranką Eglė nugalėjo Antaniną. Bet antrą kartą nulenkti varžovės rankos nebeįstengė: sutrukdė, matyt, anksčiau patirta trauma, kurios Eglė iškart nepajuto, o per lemiamą dvikovą pasireiškė. Eglė pralaimėjo 0:2 ir tenkinosi sidabro medaliu. Čempione tapo A. Liseckaja, trečią vietą užėmė latvė Žana Čingulė.
Kovodama dešine ranka E. Vaitkutė 15-ą kartą pelnė pasaulio čempionės vardą. Finale ji įveikė Rusijos sportininkę Aliną Samatoj. Pastaroji liko antra, trečia – latvė Ž. Čingulė. Lietuvė ir latvė dar kartą visiems įrodė, kad kaimyninių Baltijos šalių merginos labai stiprios.
Tarp komandų pirmą vietą užėmė Kazachstano rinktinė, aplenkusi Rusijos ir Gruzijos komandas. Negausi Lietuvos komanda į prizininkus nesitaikė, bet du medalius pelnė rinktinės lyderė. Pasak E. Vaitkutės, šis čempionatas išsiskyrė tuo, kad jau atrankos kovose iškrito nemažai favoritėmis laikytų rankų lenkėjų.
Lapkričio 20 d. E. Vaitkutė ketina dalyvauti komerciniame turnyre Lenkijoje ir siekti naujų pergalių.
Romualdas Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite