Ebolos virusas sėja mirtį. Tai ne politinis žaidimas

Nuo Afrikos plintanti Ebolos viruso hemoraginė karštligė pasaulyje jau pasiglemžė per 4500 gyvybių, sėja paniką ir baimę, nes, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iš 10 užsikrėtusiųjų šiuo virusu net 7 miršta. Virusui plisti tereikia drėgno kontakto, nes sausumoje virusas žūva. Užsikrečiama prisilietus prie odos, per kraują, prakaitą, spermą, seiles ir t. t. Ar pasiruošta šiai baisiai grėsmei pas mus?

EPA-ELTA nuotr.

Išbandymas po išbandymo
Ne visiems Lietuvoje buvo neramu, kai užsienio valstybėse ėmė plisti afrikinis kiaulių maras. Atrodė, kad ši nelaimė Lietuvą aplenks. „Kovos“ su kiaulių maru rezultatas – ši liga Lietuvoje tebeplinta. Vienoje kiaulių auginimo įmonėje teko išskersti tūkstančius kiaulių, tą turėjo padaryti ir aplinkinių sodybų gyventojai. Neseniai išgirdome, kad aptikti keli šernai, vėl nugaišę nuo kiaulių maro. Būtent šernai platina šią baisią ligą. Šilutės rajone tokių faktų dar nėra. Galbūt pavyks išvengti, nors niekas to negali garantuoti.
Apie Ebolos viruso grėsmę, valdymo veiksmų ir pasirengimo šiam užkratui planą neseniai kalbėta Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė paskelbė, jog kreipsis į Vyriausybę, kad skirtų iki 500 tūkst. Lt įrangai, specialiai aprangai ir kitoms priemonėms pirkti. Tačiau vargu ar tokia menka pinigų suma padės parengti šalies medicinos įstaigas transportuoti, izoliuoti ir gydyti Ebolos virusu užsikrėtusius pacientus, kuriems įtariama ar patvirtinta ši baisi liga.
Viena izoliuota palata Vilniuje? Šiek tiek specialios aprangos? Netyli ir medikai, kuriems tektų rizikuoti ir dirbti izoliuotiems nuo aplinkos – kiek atlyginimo norėti už riziką savo gyvybei, kiek lėšų būtų skirta?
Nuo Ebolos viruso efektyvių vaistų nėra. Užkratą asmuo nešioja net tris savaites, nejausdamas jokių simptomų. Eina į darbą, vaikšto po parduotuves, bendrauja su artimaisiais, giminaičiais… Kai pakyla temperatūra, prasideda vėmimas, viduriavimas ir kraujavimas – sutrinka organų veikla. Tokio ligonio slaugymas yra sudėtingas ir pavojingas, nes užsikrėsti galima ir vienu lašeliu.
Viena iš pastarųjų dienų naujienų – jau Belgijoje moteriai ir jos naujagimiui nustatyta Ebolos viruso sukelta karštinė. Baimė iš Afrikos išplito JAV, Ispanijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir net Rusijoje. Beje, Lietuvos ryšiai su Belgijos sostine Briuseliu – beveik kasdieniai. Ten vyksta Prezidentė, Premjeras, ministrai su komandomis, iš ten kas savaitgalį į Lietuvą parskrenda Europos Parlamento nariai, jų pagalbininkai, šeimų nariai ir t. t. Dar pridėkime keliolika ES Regionų komiteto narių, vienas iš jų – Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, beje, nors ir retai, tačiau į posėdžius Briuselyje vyksta ir šių eilučių autorė…
Su reikalais į Briuselį vyksta ir verslininkai, organizuojama daug ekskursijų ne tik suaugusiesiems, bet ir moksleiviams. Turime gausybę asmenų, kurie į užsienį vyksta poilsiauti, slidinėti ar tiesiog pakeliauti. Užtektų pamatyti vaizdus Briuselio oro uoste, kur leidžiasi lėktuvai iš viso pasaulio valstybių. Tik žiniasklaida pastebėjo, kad jokių atsargumo priemonių ten dar nesiimta.
Šilutės rajonas yra tarp Klaipėdos miesto su vartais į jūrą ir Palangos oro uostu bei pasienyje su Rusija esančios Pagėgių savivaldybės. Ar ši Šilutės rajono padėtis negali būti sietina ir su galimybe anksčiau už kitus Lietuvos kraštus sulaukti Ebolos viruso? Klaipėda sulaukia kruizinių laivų, klaipėdiečiai jūrininkai plaukioja ir prie Afrikos krantų – svarstoma, kad Ebolos virusas Lietuvą gali pasiekti būtent per Klaipėdą, kur dirba daug Šilutės rajono gyventojų.
Dar neteko girdėti net užuominų šia tema, o konkrečioms kalboms, „kas būtų, jeigu būtų“, kaip ruoštis, saugotis, šviesti rajono žmones, mokyti juos atsargumo, panašu, dar ne metas… Net neabejojame, kad ir ši „Pamario“ informacija gali būti prilyginta žmonių bauginimui, nors tai tik informacija, kurią turėtų žinoti kiekvienas žmogus.
Tai – ne politinis žaidimas
Radijas „Laisvoji banga“ kalbino Čikagos advokatą ir spaudos apžvalgininką Povilą Žumbakį. Išplatintame radijo interviu šis pašnekovas teigia, kad informacija apie Ebolos viruso plitimą ir ligos pasekmes yra labai rimta – tai ne politinis žaidimas.
„Šis virusas sekamas nuo 1976 metų. Šį kartą paplito Afrikoje net trijose valstybėse. Oficialiai skelbiama, kad mirė per 4000 žmonių. Manau, kad realus skaičius arčiau 10 000 ir jau kalbama apie 1 milijoną žmonių, kurie mirs nuo šio viruso. Virusas jau atkeliavo į Ameriką ir Europą“, – teikia P. Žumbakis, kurio nuomone, būtina uždaryti sienas tarp Vakarų Afrikos ir Amerikos, būtina tai padaryti ir Europai. Net 17 Afrikos valstybių jau uždarė sienas su tais kraštais, kur šis virusas yra aptiktas, net per 70 proc. Amerikos žmonių jau nepasitiki valdžia ir jos elgesiu imantis priemonių prieš šio viruso plitimą.
Pasak P. Žumbakio, dvi Amerikos ir viena Kanados kompanijos bando išrasti vaistus, tačiau jų dar nėra. Europa neuždaro sienų, matyt, ir dėl politinių priežasčių. Kyla pavojus, kad ligos protrūkis gali būti masinis. Ką daryti?
P. Žumbakio nuomone, minimaliausias veiksmas – uždaryti sienas, tai nebūtų nusistatymas prieš Afriką, kur nėra jokios kontrolės, žmonės labiau pasitiki burtais, o ne medikais. Kai greitoji atvyksta išvežti mirštantį nuo Ebolos viruso žmogų, daugeliui atrodo, kad jį nori išvežti ir nužudyti…
Užsikrėsti Ebolos virusu galima tik vienu prakaito lašu. Nors valdžia ir medikai tvirtina, kad šis virusas negali būti perduodamas oru, per kvėpavimą, tačiau skrendant lėktuvu, kur cirkuliuoja tas pats nedidelis oro kiekis, pavojus užsikrėsti yra realus.

Pagal oficialius pranešimus
parengė Stasė SKUTULIENĖ
Redakcijos pastaba: „Pamarys“ tęs šią temą, kitame numeryje skaitykite, kaip Šilutės ligoninė pasiruošusi priimti Ebolos virusu užsikrėtusį pacientą. Apie tai pasakos Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite