Džiovinti grybai išsaugo maistinę vertę, skonį ir aromatą

Miško karaliai – džiovinti baravykai – ir lietuvių ypač pamėgtos, vertinamos bei kiekvieną grybautoją pradžiuginančios voveraitės. Kiek jų serenkama Lietuvos miškuose, kas ir suskaičiuotų. O štai prekybos tinklo „Maxima“ atstovė E. Dapkienė tikina, kad jų prekybos tinkle vien šiemet pirkėjai įsigijo per 391 tūkst. kg šviežių grybų. 

„Pastebime, kad šviežių ir džiovintų grybų paklausa itin skiriasi. Kol tarp populiariausių šviežių grybų puikuojasi pievagrybiai, tarp džiovintų tendencijos skiriasi labiau – čia geriausiai pirkėjų vertinami džiovinti baravykai ir voveraitės“, – sako E. Dapkienė.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė antrina, kad džiovintos šios miško gėrybės išsaugo visą maistinę vertę ir beveik nesiskiria nuo šviežių produktų.

„Grybai turtingi baltymų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų. Juose yra labai mažai riebalų, bet galima rasti mineralų, mikroelementų, kalio, fosforo, vario, seleno, C, D ir B grupės vitaminų, folio rūgšties. Norint šia maistine verte mėgautis visus metus, grybus patartina džiovinti. Tai vienas lengviausių ir efektyviausių konservavimo būdų, taip šios miško gėrybės puikiai išsaugo savo skonį bei aromatą. Svarbu tik džiovinimui ruošiamų grybų neplauti – užtenka nuvalyti, apipjaustyti, patartina juos rinktis sveikus. Nors šiam konservavimo būdui šiuo metu neretai naudojamos specialios džiovyklės, tačiau puikiai paruošimui tiks ir orkaitė“, – pažymi B. Baratinskaitė.

Maisto gamybos ekspertė taip pat išskiria pagrindinius skirtumus tarp voveraičių ir baravykų džiovinimo. Anot jos, džiovinant voveraites, jos greitai praranda savo svorį ir 80–90 laipsnių temperatūroje gali būti paruoštos per 6–7 valandas. Tačiau nors baravykai irgi džiovinami pusdienį, šiems taikoma dar viena taisyklė – dėti į orkaitę juos patartina neplautus, tik lengvai nušluostytus drėgna servetėle.

Todėl, prakalbusi apie grybų džiovinimą, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo keletą šio proceso būdų. Taip, jos teigimu, lengvai, greitai ir be didesnių iššūkių miško gėrybes paruošti mėgavimuisi visus metus galės kiekvienas.

Džiovinimas orkaitėje

Grybus sudėkite ant kepimo skardos. Tuomet orkaitę įkaitinkite iki 40 laipsnių, džiovinkite porą valandų. Vėliau grybus apverskite, palikite orkaitėje dar tiek pat laiko, tada padidinkite temperatūrą iki 60 laipsnių, papildomai džiovinkite apie valandą. Verta atkreipti dėmesį, kad džiovinant orkaitės durelės visada turi būti praviros. Taip kokybiškai išdžiovinti grybai bus švelnios, aksominės faktūros, šiek tiek lenksis paspaudus, bet netrupės.

  • Svarbu nepamiršti išdžiovintas miško gėrybes laikyti sandariai uždarytame inde – tokiu būdu jų neužpuls maistinės kandys.
Džiovinimas specialioje džiovyklėje

Grybus nuvalykite, supjaustykite skiltelėmis. Gabalėliai turėtų būti 5–7 mm storio. Džiovinimui puikiai tinka ir storesni, tik rezultato laukti reikės ilgiau. Tuomet supjaustytas miško gėrybes sudėkite greta vienas kito ant džiovinimo padėklų, pasirinkite džiovinimo programą grybams. Džiovyklė temperatūrą ir proceso laiką kontroliuos automatiškai. Programai pasibaigus, bus galima mėgautis puikiai išdžiovintais grybais.

„Juos reikėtų suvalgyti per 1–2 metus. Taip džiovinti grybai geriausiai išsaugo maistines ir skonio savybes bei aromatą, o vėliau visa tai po truputį praranda. Džiovinimui patys tinkamiausi yra baravykai, raudonviršiai, lepšiai. Jais gardinamos sriubos, padažai, troškiniai. Savo ruožtu kazlėkai, šilbaravykiai, kelmučiai apdorojami pajuoduoja, tačiau maistui yra puikiai tinkami, savo kvapo bei skonio nepraranda“, – apibendrina B. Baratinskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite