Dvarininkų receptai Kalėdų stalui – būdas paįvairinti šventes

Ruošiant šventinį stalą norisi nustebinti artimuosius išskirtiniais patiekalais? Įdomių skonių ir idėjų toli ieškoti nereikia – Lietuvos dvarų virtuvė gali tapti egzotiška gastronomine kelione.

Gausiai dėkite prieskonių

Viduramžiai baigėsi, kai ieškodami naujų kelių ir galimybių atsigabenti daugiau prieskonių keliautojai atrado naujus žemynus. Prieskoniai buvo vertinami visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė.

„Lietuvos dvaruose viduramžiais buvo skanaujami ir iš svečių šalių atsivežti prieskoniai, pvz.,  muskatas, imbieras, cinamonas, šafranas, pipirai. Buvo vartojamos ir Lietuvoje rinktos prieskoninės žolelės, kurios svečiams iš užsienio kėlė nuostabą – tai čiobreliai, kaparėliai, krienai, petražolės, garstyčios, krapai, šalavijai, kadagių uogos ir net ąžuolo lapai. Kuo daugiau prieskonių įdėta į patiekalą, tuo didesnis prestižas, nes atvežtinių prieskonių turėti galėjo tik turtingieji. Dėl to daugelis patiekalų buvo gana aštrių skonių“, – pasakoja D. Jokimčienė.

Lietuvos valdovai mielai ragaudavo ir svogūnais bei česnakais gardintus patiekalus, kurie Vakarų Europos kilmingųjų buvo laikomi prasčiokų prieskoniais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad daug buvo perkama ir druskos, ji padėdavo užkonservuoti daržoves ir mėsą, o saldumui išgauti buvo naudojamas medus.

 

Svečius pagerbkite duona ir vynu

Duona nuo seniausių laikų buvo laikoma šventa, jos netrūko tiek ant valstiečių, tiek ant didikų stalo. XV amžiuje, kai įkurtas Ilzenbergo dvaras, duona buvo naudojama ir vietoj pinigų – ja pirkliai susimokėdavo dalį mokesčių.

„Duona ir midumi garbingus svečius vaišindavo net Lietuvos valdovai. Dar ir šiandien jaunavedžius sutinkame su duona, druska ir tauriuoju gėrimu – ši tradicija yra labai sena. Vynas Lietuvoje buvo importinis gėrimas. Tik vėliau pradėtas gaminti ir vietinių meistrų, todėl taip pat puikiai tinka garbingiems svečiams pavaišinti, patiekiamas didžiųjų švenčių metu. Stengdamiesi išlaikyti tradicijas, Ilzenbergo dvare gaminame vyną iš čia išaugintų vynuogių, uogų ir vaisių, midų, lankytojams siūlome paragauti čia keptos naminės duonos“, – sakė D. Jokimčienė.

Naminė duona puikiai tinka ant Kalėdų stalo, ji buvo naudojama kaip apeiginis patiekalas – dėkodamas už turtingus metus, šeimininkas ją lauždavo ir dalindavo visiems susirinkusiems prie stalo. Atėjus krikščionybei, duoną pakeitė kalėdaičiai. Šiandien Ilzenbergo dvare taip pat kepama naminė duona, šakočiai, gaminami kiti skanėstai iš čia pat užaugintų ekologiškų produktų.

 

Už stalo tolerancija

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo turbūt vienintelė valstybė Europoje, kuri jau viduramžiais rodė pagarbą kitataučiams, kito tikėjimo ir pažiūrų žmonėms. Didelėje lietuvių sukurtoje valstybėje darniai gyveno žydai, totoriai, karaimai, slavai, pagonys ir katalikai.

„Istoriniai šaltiniai rodo, kad Lietuvoje net pasninko metu kito tikėjimo svečiams per puotas buvo atskirai patiekiami mėsos patiekalai. Tokia tolerancija stebino Vakarų europiečius. Net didžiųjų švenčių metu tiek dvaruose, tiek prie valdovo stalo galėjo puotauti skirtingų pažiūrų gyventojai. Tai – unikali Lietuvos tradicija, kurią galime tęsti“, – pasakojo D. Jokimčienė.

Kilmingųjų stalas taip pat atspindėjo vietos tradicijas ir unikalumą. Čia netrūko paprastų, vietinei virtuvei būdingų patiekalų – virtos sriubos iš vietinių augalų, patiekiamos ropės, grybų patiekalai. Anot D. Jokimčienės, net Radvilų meniu buvo paprasta rūgštynių sriuba. Ilzenbergo dvare siūlomi tradiciniai vištienos, jautienos sultiniai. Lietuvoje daugiausia buvo naudojama stambių galvijų mėsa, bet netrūko ir kiaulienos, paukštienos. 

Ką pasigaminti šventėms?

Per šventes svečius galite nustebinti keliais nesudėtingais patiekalais, menančiais dvarų klestėjimo laikus Lietuvoje. D. Jokimčienė dalijosi Kūčioms labai tinkančiu įdarytos lydekos receptu, kuris siekia XVII amžių: „Į lydekos vidų įdedama piene mirkytos baltos duonos, sutrintų migdolų, pipirų, muskato, serbentų cukruje, žalio kiaušinio mišinys. Lydeka kepama gausiai ir dažnai laistant išsiskiriančiu sultiniu, patiekiama su padažu“.

Nepatikėsite, bet dabar nuo Kalėdų neatsiejami meduoliai pasaldino ir dvarininkų gyvenimą. Medus buvo lengviausiai prieinamas saldiklis, cukrų tekdavo gabenti iš užsienio, todėl jis buvo pakankamai brangus. O medaus dėl Lietuvoje klestėjusios bičiulystės tradicijos netrūko. „Meduoliai buvo paprasti – šiltas, skysto pavidalo medus sumaišomas su turimais prieskoniais, tuomet beriama nerupių kvietinių miltų ir minkoma tol, kol tešla nelimpa prie rankų. Iš tokios paprastos tešlos iškočiojamas piršto storio lakštas, išpjaustomos meduolių formelės ir kepama. Tokius kepinukus svarbu laikyti dėžutėje, kad nesukietėtų“, – patarė D. Jokimčienė.

Lietuvoje grikiai yra viena iš unikalių kultūrų, kurių ir dabar daugelyje užsienio šalių nerasite parduotuvėse. Grikiniai patiekalai yra skanus kultūros paveldas.

Kūčioms tiks senovinė košė su grybais.

D. Jokimčienė pasakoja, kaip ją pagaminti: „Grikių kruopas reikia užpilti stikline ištirpinto sviesto, įdėti druskos ir smulkiai pjaustytų virtų baravykų. Visa tai reikia užpilti sultiniu, kuriame baravykai virė, kad visiškai apsemtų kruopas. Košę reikia pusantros valandos virinti troškinimui skirtame puode“.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite