Dvarininkų receptai Kalėdų stalui – būdas paįvairinti šventes

Ruošiant šventinį stalą norisi nustebinti artimuosius išskirtiniais patiekalais? Įdomių skonių ir idėjų toli ieškoti nereikia – Lietuvos dvarų virtuvė gali tapti egzotiška gastronomine kelione.

Gausiai dėkite prieskonių

Viduramžiai baigėsi, kai ieškodami naujų kelių ir galimybių atsigabenti daugiau prieskonių keliautojai atrado naujus žemynus. Prieskoniai buvo vertinami visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė.

„Lietuvos dvaruose viduramžiais buvo skanaujami ir iš svečių šalių atsivežti prieskoniai, pvz.,  muskatas, imbieras, cinamonas, šafranas, pipirai. Buvo vartojamos ir Lietuvoje rinktos prieskoninės žolelės, kurios svečiams iš užsienio kėlė nuostabą – tai čiobreliai, kaparėliai, krienai, petražolės, garstyčios, krapai, šalavijai, kadagių uogos ir net ąžuolo lapai. Kuo daugiau prieskonių įdėta į patiekalą, tuo didesnis prestižas, nes atvežtinių prieskonių turėti galėjo tik turtingieji. Dėl to daugelis patiekalų buvo gana aštrių skonių“, – pasakoja D. Jokimčienė.

Lietuvos valdovai mielai ragaudavo ir svogūnais bei česnakais gardintus patiekalus, kurie Vakarų Europos kilmingųjų buvo laikomi prasčiokų prieskoniais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad daug buvo perkama ir druskos, ji padėdavo užkonservuoti daržoves ir mėsą, o saldumui išgauti buvo naudojamas medus.

 

Svečius pagerbkite duona ir vynu

Duona nuo seniausių laikų buvo laikoma šventa, jos netrūko tiek ant valstiečių, tiek ant didikų stalo. XV amžiuje, kai įkurtas Ilzenbergo dvaras, duona buvo naudojama ir vietoj pinigų – ja pirkliai susimokėdavo dalį mokesčių.

„Duona ir midumi garbingus svečius vaišindavo net Lietuvos valdovai. Dar ir šiandien jaunavedžius sutinkame su duona, druska ir tauriuoju gėrimu – ši tradicija yra labai sena. Vynas Lietuvoje buvo importinis gėrimas. Tik vėliau pradėtas gaminti ir vietinių meistrų, todėl taip pat puikiai tinka garbingiems svečiams pavaišinti, patiekiamas didžiųjų švenčių metu. Stengdamiesi išlaikyti tradicijas, Ilzenbergo dvare gaminame vyną iš čia išaugintų vynuogių, uogų ir vaisių, midų, lankytojams siūlome paragauti čia keptos naminės duonos“, – sakė D. Jokimčienė.

Naminė duona puikiai tinka ant Kalėdų stalo, ji buvo naudojama kaip apeiginis patiekalas – dėkodamas už turtingus metus, šeimininkas ją lauždavo ir dalindavo visiems susirinkusiems prie stalo. Atėjus krikščionybei, duoną pakeitė kalėdaičiai. Šiandien Ilzenbergo dvare taip pat kepama naminė duona, šakočiai, gaminami kiti skanėstai iš čia pat užaugintų ekologiškų produktų.

 

Už stalo tolerancija

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo turbūt vienintelė valstybė Europoje, kuri jau viduramžiais rodė pagarbą kitataučiams, kito tikėjimo ir pažiūrų žmonėms. Didelėje lietuvių sukurtoje valstybėje darniai gyveno žydai, totoriai, karaimai, slavai, pagonys ir katalikai.

„Istoriniai šaltiniai rodo, kad Lietuvoje net pasninko metu kito tikėjimo svečiams per puotas buvo atskirai patiekiami mėsos patiekalai. Tokia tolerancija stebino Vakarų europiečius. Net didžiųjų švenčių metu tiek dvaruose, tiek prie valdovo stalo galėjo puotauti skirtingų pažiūrų gyventojai. Tai – unikali Lietuvos tradicija, kurią galime tęsti“, – pasakojo D. Jokimčienė.

Kilmingųjų stalas taip pat atspindėjo vietos tradicijas ir unikalumą. Čia netrūko paprastų, vietinei virtuvei būdingų patiekalų – virtos sriubos iš vietinių augalų, patiekiamos ropės, grybų patiekalai. Anot D. Jokimčienės, net Radvilų meniu buvo paprasta rūgštynių sriuba. Ilzenbergo dvare siūlomi tradiciniai vištienos, jautienos sultiniai. Lietuvoje daugiausia buvo naudojama stambių galvijų mėsa, bet netrūko ir kiaulienos, paukštienos. 

Ką pasigaminti šventėms?

Per šventes svečius galite nustebinti keliais nesudėtingais patiekalais, menančiais dvarų klestėjimo laikus Lietuvoje. D. Jokimčienė dalijosi Kūčioms labai tinkančiu įdarytos lydekos receptu, kuris siekia XVII amžių: „Į lydekos vidų įdedama piene mirkytos baltos duonos, sutrintų migdolų, pipirų, muskato, serbentų cukruje, žalio kiaušinio mišinys. Lydeka kepama gausiai ir dažnai laistant išsiskiriančiu sultiniu, patiekiama su padažu“.

Nepatikėsite, bet dabar nuo Kalėdų neatsiejami meduoliai pasaldino ir dvarininkų gyvenimą. Medus buvo lengviausiai prieinamas saldiklis, cukrų tekdavo gabenti iš užsienio, todėl jis buvo pakankamai brangus. O medaus dėl Lietuvoje klestėjusios bičiulystės tradicijos netrūko. „Meduoliai buvo paprasti – šiltas, skysto pavidalo medus sumaišomas su turimais prieskoniais, tuomet beriama nerupių kvietinių miltų ir minkoma tol, kol tešla nelimpa prie rankų. Iš tokios paprastos tešlos iškočiojamas piršto storio lakštas, išpjaustomos meduolių formelės ir kepama. Tokius kepinukus svarbu laikyti dėžutėje, kad nesukietėtų“, – patarė D. Jokimčienė.

Lietuvoje grikiai yra viena iš unikalių kultūrų, kurių ir dabar daugelyje užsienio šalių nerasite parduotuvėse. Grikiniai patiekalai yra skanus kultūros paveldas.

Kūčioms tiks senovinė košė su grybais.

D. Jokimčienė pasakoja, kaip ją pagaminti: „Grikių kruopas reikia užpilti stikline ištirpinto sviesto, įdėti druskos ir smulkiai pjaustytų virtų baravykų. Visa tai reikia užpilti sultiniu, kuriame baravykai virė, kad visiškai apsemtų kruopas. Košę reikia pusantros valandos virinti troškinimui skirtame puode“.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Smulkiojo verslo paskolų patarimai: rinkitės protingai

Laikai, kai smulkusis verslas buvo laikomas antraeilio svarbumo ekonomikos dalimi, jau seniai praėjo. Šiandien smulkieji verslininkai atlieka neabejotinai svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant inovacijas. Tačiau kiekvienas verslo augimo etapas neišvengiamai susiduria su finansavimo poreikiu – tai gali būti paskolos smulkiajam verslui. Taip galima padidinti įmonės konkurencingumą. Investicijos į modernią technologiją leidžia efektyviau pasiekti nustatytus tikslus. Finansinis verslo planavimas ir jo finansavimas yra pagrindas, ant kurio gali būti statomas ilgalaikis sėkmingo verslo pagrindas. Efektyvus investavimas ir protingai parinktos finansavimo

Gimę vasario 29-ąją: kiek gyventojų savo gimtadienius švenčia kas ketverius metus?

Kas ketverius metus kalendoriuose atsirandanti papildoma diena (29 d.) vasario mėnesio pabaigoje yra išskirtinė – tai ypatinga diena minint įvairias sukaktuves ar kitas įsimintinas progas. Rečiausia metų ne vienam Lietuvos gyventojui yra vienintelė diena per ketverius metus, kai galima atšvęsti savo gimtadienį tikrąją gimimo dieną – vasario 29-ąją. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso yra beveik 1,9 tūkst. gyventojų, gimusių būtent vasario 29 dieną. Pagal lytį šie gyventojai pasiskirsto beveik tolygiai: iš minėto skaičiaus moterų yra 950, vyrų

Daugiau nei penktadaliu mažės gamtinių dujų kainos

Keičiasi gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus, kurie įsigalios nuo  š. m. balandžio 1 d. „Sutartinai dirbant pavyko pasiekti, kad dujų kainos gyventojams būtų perskaičiuojamos dabar, o ne liepą. Rinkoje jos mažėja, matydami kainų pokyčius rinkoje inicijavome pokalbius su VERT ir su „Ignitis“. Paraleliai dirbame su teisiniais dokumentais, kad rinkos reguliuotojas galėtų lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius rinkoje – t. y. kainas tvirtinti ne dukart per metus ir remdamasis prognoze,

Kodėl šių metų pradžia vairuotojų nedžiugino?

Draudikai pastebi, kad ši žiema vairuotojams buvo brangesnė nei praėjusiais metais – išaugo ir transporto žalų skaičius, ir vidutinės šių žalų išmokos. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šių metų sausio mėnesį bendra išmokų suma, skirta kompensuoti transporto žalas, išaugo 22 proc. ir pasiekė 12 mln. eurų. Tuo metu privačių ir komercinio transporto priemonių žalų skaičius sausį augo 16 proc. iki 7600 vnt. Didžiausia transporto žalos išmoka už šių metų pradžioje įvykusį autoįvykį siekė beveik 98 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Kaip

Taip pat skaitykite