Diena Šilutės mobiliajame patikros punkte

Diena Šilutės mobiliajame patikros punkte prasideda 7.30 val. Gerai nusiteikusios, vis pajuokaudamos, rytiniam ritualui renkasi Šilutės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos Danutė Vitkauskienė, Virginija Andrijauskienė ir klinikos laborantė Dovilė Tribičienė. Jos kasryt lenda į naujus apsauginius kombinezonus, apsimauna pirštines, kepures, užsideda respiratorius, akinius, antbačius… Atlieka daugybę kitų veiksmų, kad viskas būtų paruošta prieš įvažiuojant automobiliui. Ši 20 minučių trunkanti rytinė mankšta jas tarsi nuramina, padrąsina ir nuteikia nelengvam dienos darbui.

Petro Skutulo nuotr.

Šios trys Šilutės ligoninės darbuotojos pacientus aptarnauja iš ryto, popiet jas pakeičia antrosios pamainos narės. Nevengiant skambių žodžių, galima sakyti, kad mobilaus patikros punkto komanda kiekvieną dieną stoja į kovą su COVID-19 užkrato plitimu rajone. Ir daro tai drąsiai ir atsakingai.

Mintimis apie tokį darbą pasidalijo Šilutės mobiliojo patikros punkto rytinės pamainos komandos narės.

– Kokios užplūsta emocijos, kai matote į palapinę įvažiuojantį automobilį?
– Emocijos įvairios… Dabar mašinų daug, tarsi vyktų į kokią mugę… (juokiasi). O jeigu rimtai, tai neramu, kai žinai, kad pirmajame automobilyje yra net keli vaikai. „Garuoja“ nugara. Jie tokie mažyčiai, o tyrimas – ne iš maloniųjų. Negera dūšioje… O aš dar ir močiutė, anūkų turiu, todėl ir emociškai jautru. Su suaugusiais taip nėra. Atlieki savo darbą ramiai, nesijaudini. Pirmą dieną gal ir buvo jaudulio, pasvarstymų, ar viskas gerai pavyks. Ilgainiui nerimas praeina, – pasakoja Šilutės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja D. Vitkauskienė.

– Kaip ryžotės čia dirbti? Nebaisu?
– Jaučiamės saugiai. Laimingos, kad apsaugotos tinkamai apsaugotos, kad neišleido plikomis rankomis… Visiems už tai dėkojame. Nė karto nesudvejojau, kad šis darbas ne man. Pas mus ne visi juk atvyksta infekuoti. Teoriškai gali būti vienas ar keli. Ar baisu? Gal ne. Reikia kažkam atlikti ir šį darbą. Jei niekas nedirbs, nesutiks, tai kas tada? Žinoma, buvo tokių, kurie bijojo ar turi sveikatos problemų… Aš dirbu ligoninėje, todėl normalu, kad reikia šiuo sudėtingu metu prisidėti ir dirbti. Susitaikiau ir žinau, kaip vyksta darbas, – dalijosi mintimis D. Vitkauskienė.

Jai antrino kolegė V. Andrijauskienė:
– Svarbu, kad žmonės laikytųsi nurodytų instrukcijų. Atvažiavusieji atidaro automobilio langą, patikrinam dokumentus, po to seka kiti veiksmai. Atvykęs žmogus arti būna labai trumpai, – kol paimamas mėginys, ir automobilis nuvažiuoja. Nusimauni pirštines, dezinfekuoji rankas, apsimauni naujas pirštines ir vėl esi pasiruošęs. Jaučiamės saugiai.

– O kaip reaguoja jūsų artimieji?
Klinikos laborantė Dovilė Tribičienė:
– Jaučiuosi atskirta nuo visuomenės. Kai artimieji, gal labiau draugai, sužinojo, kad čia dirbu, neapsidžiaugė. Atsiribojome. Su draugais, su kuriais kartu ir karantinavomės, nebesusitinkame, tačiau slegiančios atmosferos tikrai nėra.
– Iš pradžių gal ir buvo neramu, tačiau paaiškinau, kaip dirbame, ir ramu. Mes gyvename dviese su vyru. Pasijuokiau pirmą dieną, kad miegosime atskirose lovose… Priprato ir jis, todėl nebesijaudina. Prekybos centre jautiesi mažiau saugus negu čia, – kalbėjo D. Vitkauskienė.

– Kokie jausmai užplūsta pasibaigus darbo valandoms mobiliajame patikros punkte?
– Užplūsta ramybė… Tiesa, kartais skauda galvą dėl deguonies stygiaus. Respiratoriai palieka ryškias žymes ant nosies, gumytės nutrina už ausų, apsauginiai akiniai palieka įspaudus ir ant kaktos. Išsilaisvinusios iš apsauginių rūbų nebūname pačios gražiausios… Pirmąsias dienas maudė raumenis. Keistas jausmas… Grįžus namo eini į dušą, tada viskas po truputį atlėgsta, – kalbėjo D. Vitkauskienė.

– Pagal taisykles būtina eiti į dušą. Drabužius privalu išskalbti 60 laipsnių temperatūroje. Čia dirbame su tais rūbais, kuriuos „paaukojame“. Jau įpratome: grįžus namo – į dušą, rūbai – į skalbimo mašiną… Kai pusdienį po apsauginiais kostiumais išbūni savo sultyse, labiausiai ir norisi nusiprausti. Beje, dušas padeda nusiraminti, – antrino D. Tribičienė.

– Kokių sunkumų pasitaiko darbe?
– Atrodytų darome gera, bet atvyksta ir piktai nusiteikusių žmonių. Piktinasi, kad jie turi čia atvažiuoti, griebia už rankų, trukdydami paimti mėginį… Tada būna nesmagu. Mes suprantame, kad tyrimas nemalonus, bet ką daryti? Reikia. Mes dirbame pagal taisykles, atsakingai žiūrime į savo darbą, o tokie atvejai pykdo. Tu stovi čia visą dieną, aukojiesi ir stengiesi, o tave kartais deda ir į šuns dienas… Tokiais atvejais nelinksma. Dar nusirengti apsauginius rūbus darbas ne iš lengvųjų. Kombinezoną reikia nusivilkti neliečiant išorinės jo dalies. Būtina jį išversti ir kartu pirštines nusimauti. Taip išsinerti sudėtinga, bet jau įpratome. Teko man pavargti ir su plaukais. Bandžiau susirišti ir vienaip, ir kitaip – vis nepatogu“, – pasakojo Dovilė Tribičienė.

– O kas liūdina?
Virginija Andrijauskienė:
–Atrodo, situacija dėl koronaviruso lyg ir gerėja, bet šast, ir vėl lyg nuo pradžių… Piktina požiūris: „Ai, čia nieko nėra, tik išsigalvoja visi“, o tokias savo pažiūras skleidžia visiems. Liūdina, kad kai kurie nesisaugo, nesilaiko apribojimų. Girdime apie tokius atvejus. Aišku, niekas neapsaugotas nuo stichijų, bet čia virusas. Vaistų nėra! Visiems būtina saugotis.
–Ko palinkėtumėte kolegoms?
– Stiprybės ir kantrybės. Mažiau klausytis gandų, įvairiausių kalbų. Tiesiog turime susikaupti darbui ir nuosekliai darbuotis, nepasiduodi užplūstančioms emocijoms. Tada viskas bus labai gerai. Nepasimesti leidžia disciplina, tada jautiesi ramiau. Kolegoms linkime išlikti sveikiems ir ištvermės šiuo sunkiu metu. Saugokime save ir kitus, – palinkėjo Šilutės mobilaus patikros punkto komandos narės.
Dėkojame už pokalbį.

„Pamarys“ jungiasi prie socialinės iniciatyvos „Priešakinėse linijose“, kuri siekia suburti visų sričių Lietuvos medicinos darbuotojus ir kartu kurti karantino metraštį globalios pandemijos COVID-19 metu. Kviečia visus medicinos darbuotojus pasidalinti savo pačių įamžintomis akimirkomis – vaizdo medžiaga, nuotraukomis, asmeninėmis istorijomis, atskleisti savo emocijas, darbo užkulisius, kasdienius džiaugsmus, kurti stiprų vienybės pojūtį bei palikti autentišką turinį ateities kartoms. Informacijos laukiama el. p. akimirkos@ugdantikomunikacija.lt.
Daugiau apie projektą: www.ugdantikomunikacija.lt

Kalbėjosi Viktorija Skutulienė, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

4 priežastys, kodėl juntamas skausmas žandikaulio srityje

Skausmas dažniausiai yra vienas pirmųjų simptomų, įspėjančių apie sveikatos sutrikimą. Kiekvieną dieną kalbame, kramtome, kandame, žiovaujame, todėl žandikaulio sąnariams tenka didelis krūvis. Priežasčių, kodėl atsirado skausmas būtent šioje srityje – gali būti daug. Šiame straipsnyje aptarsime 4 pagrindines skausmo atsiradimo priežastis.   1. Lėtinis griežimas dantimis Žandikaulio sąnariai gali sutrikti dėl bruksizmo, kitaip vadinamo dantų griežimu. Griežiant viršutinis ir apatinis žandikauliai stipriai sukandami ir dantys trinami vienas į kitą. Dažnai trinami dantų paviršiai gali sukelti ne tik dantų traumas, bet

Trys biuro popieriaus rūšys, ypač reikalingos verslui

Ar teko girdėti pasakymą, kad darbus reikia pradėti nuo balto popieriaus lapo? O ar žinote, kad liaudies dainose dažnai popieriumi buvo vadinami pinigai? Senolių išmintis dažniausiai nemeluoja. Todėl nenuostabu, kad net šiais laikais verslininkams vis dar verta investuoti į aukštos kokybės popierių. Juk jis naudingas daugeliu atvejų, pavyzdžiui, planuojant laiką susitikimams ar užsirašant naudingą informaciją. Reikėtų nepamiršti ir to, kad sėkmingam verslui reikia įvairiausių rūšių popieriaus. Todėl mūsų tikslas – trumpai pristatyti tris biure dažniausiai naudojamas popieriaus rūšis. 1. Kopijavimo

Kada sutrenktą kūno vietą šildyti, kada šaldyti, o kada kreiptis į mediką?

Sinoptikai prognozuoja lijundrą, plikledį. Tad pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pataria, kaip namų sąlygomis greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus ir kitas traumas. Taip pat paaiškina, kokiais atvejais reikėtų gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis. Šildymas ir šaldymas – ar jie tikrai veiksmingi? Šalčio ir šilumos terapija dažnai yra naudojama patempimams, skausmui, patinimams ir kitoms traumoms gydyti. Anot vaistininkės, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistiems

Ilgalaikė automobilio nuoma, automobilio abonementas ar lizingas: patarimai verslui

Šiandien vis daugiau verslų sprendžia gana sudėtingą dilemą – ar transporto priemonę įsigyti ar nuomotis? Šiuo metu rinkoje susijusių paslaugų spektras išties platus. Tai gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė automobilio nuoma, transporto priemonės lizingas, automobilių veiklos nuoma ar sparčiai populiarėjanti paslauga – automobilio nuoma su abonementu. Ekspertai nori atkreipti dėmesį, kad kiekvienas variantas turi savų privalumų ir trūkumų, todėl prieš priimant galutinį sprendimą, reikėtų racionaliai įvertinti jums siūlomas galimybes. Daugiau galimybių pasirinkti Kiekvienas verslas ieško optimalaus sprendimo savo veiklai, todėl

Taip pat skaitykite