Vasara – atostogų metas, kai norisi leisti laiką gamtoje, prie ežerų, pramogauti ar nuvykti į užsienio šalį, apie kurią seniai svajojate. Šiuo metų laiku nejučia pereiname į poilsio režimą: dienomis – ne toks greitas gyvenimo tempas, ištuštėję biurai, o vakarais – aktyvios pramogos, laikas gamtoje. Nejučia prarandame budrumą, tad vasarą nutinka daugiau įvairių pramogų nulemtų nelaimių. Lietuvą alinę karščiai trumpam pasitraukė, tačiau likusią vasaros dalį jų vėl galime sulaukti. Dėmesį turėtų atkreipti ir tie, kurie planuoja vykti atostogauti į šalis, kuriose dabar vyrauja dideli karščiai. Tad specialistai primena didžiausias vasaros grėsmes ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Pataria gerti daugiau vandens

Vasarą, kuri dažnai atrodo kaip ramesnis laikotarpis, taip pat nutinka nemažai draudžiamųjų įvykių, pastebi ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė. Vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų vasarą yra nulemtas pernelyg mažo suvartojamo vandens kiekio.

Medikai ir sveikos gyvensenos specialistai kartoja, kad priklausomai nuo kūno masės, kasdien reikėtų išgerti apie du litrus vandens. Kad būtų vartojama pakankamai skysčių, į racioną galima įtraukti arbatų ir įvairius nesaldžius gėrimus. Kai šaltuoju metų laikotarpiu užmaršumas atleistinas, tai vasarą padėtis – visai kita: daugiau prakaituojama ir taip greičiau prarandami skysčiai, ypač leidžiant laiką lauke ar patalpose, kuriose yra aukšta oro temperatūra.

„Karštuoju metu laiku, siekiant palaikyti tinkamą organizmo skysčių pusiausvyrą, patariama maždaug 0,5-1 litru padidinti jų suvartojimą. Organizmui reikšmingai netekus skysčių gali ištikti dehidratacija, sutrinka elektrolitų balansas. Stipri dehidratacija taip pat gali sutrikdyti įvairių vidaus organų veiklą“, – konstatuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.

Neigiama karščių įtaka sveikatai

Pritrūkus skysčių ir ilgesnį laikotarpį prabuvus saulės atokaitoje, gali ištikti šilumos smūgis, dar populiariai vadinamas saulės smūgiu, įspėja V. Rajeckas. Tuomet kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių, organizmas nebepajėgia atsivėsinti, kyla rizika gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų, kepenų ir inkstų – normaliai veiklai. Šilumos smūgis dažnai pareikalauja skubios medikų pagalbos, kurios nesuteikus laiku gali ištikti smegenų tinimas ir jų pažeidimai, visa tai lydėti traukuliai, koma ir įvairios ilgalaikės neurologinės pasekmės.

„Šilumos smūgį atpažinti galima iš jam būdingų simptomų: žmogaus oda tampa sausa, karšta, parausta, padažnėja pulsas, kvėpavimo dažnis, žmogus nebeprakaituoja, kamuoja troškulys. Pakyla kūno temperatūra, kamuoja silpnumas, galvos svaigimas, skausmas, kuriuos gali lydėti ir pykinimas bei vėmimas, padažnėjęs širdies plakimas. Pernelyg sukaitus, reikėtų pailsėti vėsesnėje patalpoje, išgerti vandens, juo suvilgyti ar nuprausti odą. Jei įtariama, kad šalia esantį žmogų ištiko šilumos smūgis, jis netenka sąmonės, būtina kuo skubiau kviesti medicinos pagalbą, o iki jai atvykstant perkelti žmogų į vėsesnę aplinką, paguldyti ant nugaros ir kilstelėti kojas, kad pagerėtų širdies ir galvos kraujotaka. Taip pat drėkinti veidą ir kūną vėsiu vandeniu ar net apkloti juo suvilgytu apklotu“, – teigia medikas.

Laiku padedant sau ar kitam šilumos smūgio ištiktam žmogui, galima išvengti sveikatos komplikacijų ir netgi išsaugoti gyvybę. Tačiau A. Jusė tikina – ypač svarbi yra ir šio negalavimo prevencija. Didesnė tikimybė patirti šilumos smūgį egzistuoja karštomis dienomis aktyviai dirbant ar sportuojant lauke, ilgą laiką leidžiant tvankiose, prastai vėdinamose patalpose. Didesnę riziką, kad juos ištiks karščio smūgis, turi kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, senyvo amžiaus žmonės, ypač sergantys įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Siekiant sumažinti šilumos smūgio riziką, karštomis dienomis rekomenduojama vengti ilgesnį laiką būti saulės atokaitoje ar karštoje aplinkoje, ypač karščiausiu paros metu tarp 11-17 valandos. Kambaryje reikėtų palaikyti optimalią, apie 24 laipsnius siekiančią temperatūrą. Taip pat rekomenduojama vengti alkoholio, dėvėti nuo tiesioginių saulės spindulių saugančius galvos apdangalus“, – pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas.

Pavojai slypi ir vandenyje

Dehidratacija, saulės ir karščio sukeliami pavojai ypač aktualūs leidžiant laiką prie vandens. Juk suprastėjus savijautai ar sutrikus orientacijai, gali kilti noras atsigaivinti vandenyje, o tai – laikoma didžiuliu pavojumi gyvybei. Ilgai pabuvus karštame ore, iškart lipti į vandenį pavojinga ir dėl galimo mėšlungio – žmogus gali pradėti skęsti, tad prieš pradedant maudynes rekomenduojama prasimankštinti ir prisipratinti prie vandens, juo apsišlakstyti.

„Nemažai pavojų taip pat egzistuoja šokant į vandens telkinius prieš tai nepatikrinus jų gylio – vienoje vietoje dugnas dar gali būti gilus, o visai šalia – itin seklus. Tad atsitrenkus į dugną patiriami lūžiai, kartais jie baigiasi paralyžiumi. Sunkiai susižalojama ir iškritus iš katerių bei vandens motociklų“, – įspėja medikas.

Jam antrina A. Jusė, teigdama, kad nesaugus šokinėjimas į vandenį kiekvienais metais yra susijęs su nemenkais sužalojimais ir kartais net gyvenimą iš pagrindų apverčiančiais liekamaisiais reiškiniais. ERGO nelaimingų atsitikimų draudimo duomenimis, atviruose vandens telkiniuose vis dar pasitaiko atvejų, kai sveikatai pakenkiama užlipus ant vandenyje esančių šukių, užsienyje problemų pridaro ir jūros ežiai bei medūzos.

ELTA