Dešimtojoje Šaktarpio šventėje tiestas linkėjimų tiltas iš triušių…

Šiemet rusniškių surengtos Šaktarpio šventės metu potvynio kaip nebūta, o ledai jau buvo atlaisvinę upes ir Kuršių marias. Net parskridę gandrai jau apsitvarkė savo būstuose. Prieš šventę „viežlybi“ salos gyventojai sutvarkė visus pašalius, sugrėbstė senuosius gėlynus ir įrengė naujų, sumeistravo Šaktarpio šventės vėliavą, salą papuošė suoleliais, pasodino medžių…

Prieš pat vidurdienį prie buvusio Peterso tilto kūrėsi visokie kiemeliai, pradėjo garuoti puodai. Savo daiktus išrikiavo tautodailininkai, namudininkai, sendaikčius dėliojo blusturgio prekeiviai, pradėjo šurmuliuoti pirmieji šventės dalyviai.
Kapitono Algimanto Dirsės laivas, lydimas pasieniečių, Atmatos upe atplukdė šventės vedėjas, šokėjus ir naująją Šaktarpio šventės vėliavą. Svečius pasitiko šventės organizatoriai – Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Raimondas Plikšnys.
Aidint varinių pučiamųjų kvintetui iš Klaipėdos (vadovas Vilmantas Bružas) Šaktarpio šventės vėliavą pakelti patikėta Rusnės saloje gimusiems, užaugusiems ir čia savo vaikus auginantiems Solveigai ir Silvestrui Mockams.
Šventės vedėjos Tantė (Vaida Galinskienė) ir Mergelikė (Indrė Skablauskaitė) „vėlijo“ (linkėjo), kad Šaktarpio „flagė“ plevėsuotų „riktingai“.
Linkėjimai rusniškiams
Tantė ir Mergelikė priminė, kad šiemet Peterso tiltui sukaktų 100 metų, tik kad jo nebeliko po Antrojo pasaulinio karo. Anuomet jis buvo vienintelis kelias, jungęs salą su Šilokarčema. Šienapjūtės metu tiltu per dieną nudardėdavo 700-800 vežimų.
Rusniškiai, geriau negu kas kitas žinantys tilto svarbą Šaktarpio metu, statė „Pavėlijimų tiltą“. Tiltą statė iš nendrių pėdų, anuomet triušiais vadintų. Pirmą pėdą padėti ir palinkėjimą pasakyti pakviesti Rusnės seniūnė ir bendruomenės pirmininkas linkėjo: „Būkit visi pasveikinti. Visą naktį meldėmės, kad saulė nušvistų, norėjome, kad jūs atvažiuotumėte. Mums, rusniškiams, ar šlapia, ar vėjas – visada gerai… Gyvenkime taip, kad negėda būtų mūsų vaikams ir anūkams, būkime draugiški vienas kitam“.
Po nendrių pėdą – simbolinį tiltą klojo rusniškiai ir jų svečiai. Klojo ir linkėjo: sveikatos, gyvavimo, sugrįžtančių Rusnės vaikų, žuvies ir ypač stintų. Šventės svečias dzūkas prisipažino nelabai suprantantis tarmišką šneką, tačiau patikino, kad jam šioje šventėje daug kas patikę.
Tautodailininkų ir amatininkų mugė
Tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių kiemelyje – kaip lietuvininko troboje: mergvakario šviestuvai, drožinėti paukštukai, verbos, margučiai, kurie puikavosi ne tik pintame krepšelyje, bet ir kalendoriuje. Angelė išskutinėjo margučių kalendorių, skirtą K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, o Vytautas padarė mergvakario šviestuvus – tokius, kokie yra išlikę Šilutės muziejuje. Senoviniai šviestuvai papuošti žuvelėmis, paukšteliais, kurie pritaisyti spyruoklėmis juda ir atrodo, kad vienas su kitu tarsi kalbasi. Šie meistro kūriniai dalyvavo ir pelnė pirmąją vietą viename svarbiausių šalies tautodailininkų konkursų „Aukso vainikas“. Šventės dalyviai domėjosi ir pirko tautodailininkų Ismondos ir Juliaus Katauskų paveikslų bei keramikos dirbinių, Violetos ir Kęstučio Demereckų leidinių. Kintų Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė su pagalbininkėmis spalvino vėtrungėles, mažieji šventės dalyviai tapė medinius, į žemę įsmeigtus kiaušinius ir inkilus.
Skanėstai
Šaktarpyje netrūko verbų. Rusnės žolininkė Valentina Baužienė mokė, kaip dilgėlėmis, šalpusniais, svogūnų lukštais nudažyti kiaušinius, o vietos veiklos grupė iš Vilkyčių (Pagėgių savivaldybė) siūlė pirkti įvairiausių džiovintų vaistažolių mišinių, kurie sukomponuoti pagal Rusnės saloje gyvenančio farmacininko Virgilijaus Skirkevičiaus receptūrą.
Rusniškė tautodailininkė Violeta Benetienė paruošė Rusnės punšo, o garsi Rusnės kepėja Danutė Sabeckienė siūlė krosnyje keptų grybukų, kaštonų. Kvepėjo šviežia ir rūkyta žuvimi, netrūko žuvienės. Ragautojų netrūko prie Birutės Servienės duoninės sriubos su bulvėmis ir spirgučiais. Pirmą kartą tokios sriubos paragavusieji buvo paženklinti šaukštu į kaktą.
Bankininkas Aidas Ragelis kepė bulvinių blynų su lašiša. Didžiausius puodus žuvienės ištaisė Algis Svitkinas ir Algimantas Dirsė. Šventė ėjo į pabaigą, o prie virėjų puodų dar vis stoviniavo norintys paragauti žuvienės. Visų šių skanėstų šventės dalyviai galėjo nusipirkti už specialiai Šaktarpio šventei pagamintus ir išplatintus Rusnės pfenigius.
Padėkos ir dovanos
Padėkos įteiktos Dainorai ir Kęstučiui Laukevičiams, padovanojusiems Rusnei eglutę; Matui Vismantui, padariusiam Rusnės herbą ir juo papuošusiam mamos siuvyklėlę; Aušrai Šlažienei – už siekį burti kuriančius ir idėją išleisti garsinantį Rusnės salą leidinį „Rusne, meile mano“; Nidui Pečkiui, kuris visada skuba padėti ir turi stiprią valią; Virginijui Gintarui Pilibavičiui – už ledo kelio gairiavimą; Raimondui Keteriui – už nukaltą ir dovanotą senajam Rusnės parkui kryžių.
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė padėkas įteikė kelio džentelmenams Ramūnui Lukošaičiui ir Pranui Tumai bei rūpestingai Rusnės seniūnei Daliai Drobnienei.
Rusnės pagrindinės mokyklos pavaduotojos Regina Juškienė ir Solveiga Mockienė paskelbė slaptu balsavimu išrinktus šauniausius mokinius. Mokiniai šauniausiu išrinko aštuntos klasės mokinį Valentiną Silių, o mokytojai – Aistę Laukevičiūtę. Jiems įteiktos padėkos ir dovanos.
Už idėją saloje pastatyti suoliukus padėkota Eimantui Jankauskui, suoliukų meistrui Algiui Tarozai. Rusnės saloje jau yra 17, o netrukus bus 21 suoliukas.
Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis pasveikino Kęstutį Demerecką, kurio sodyba pripažinta gražiausia atstatyta sodyba Nemuno deltoje ir laimėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos konkursą „Gražiausi etnografiniai namai Lietuvos saugomose teritorijose“. K. Demereckas, primindamas, kad prieš 100 metų Rusnėje gyveno triskart daugiau gyventojų nei dabar, palinkėjo tapti didžiausiu Nemuno deltos miestu.

Laima PUTRIUVIENĖ

IMGP1927_resize_resize IMGP1928_resize_resize IMGP1930_resize_resize IMGP1932_resize_resize IMGP1937_resize_resize IMGP1940_resize_resize IMGP1941_resize_resize IMGP1943_resize_resize IMGP1945_resize_resize IMGP1946_resize_resize IMGP1948_resize_resize IMGP1949_resize_resize IMGP1950_resize_resize IMGP1953_resize_resize IMGP1955_resize_resize IMGP1958_resize_resize IMGP1959_resize_resize IMGP1960_resize_resize IMGP1962_resize_resize IMGP1964_resize_resize IMGP1965_resize_resize IMGP1968_resize_resize IMGP1969_resize_resize IMGP1971_resize_resize IMGP1972_resize_resize IMGP1973_resize_resize IMGP1975_resize_resize IMGP1979_resize_resize IMGP1983_resize_resize IMGP1987_resize_resize IMGP1990_resize_resize IMGP1991_resize_resize IMGP1995_resize_resize IMGP1998_resize_resize IMGP2042_resize_resize IMGP2044_resize_resize IMGP2053_resize_resize IMGP2125_resize_resize IMGP2139_resize_resize IMGP2145_resize_resize IMGP2156_resize_resize IMGP2157_resize_resize IMGP2164_resize_resize IMGP2178_resize_resize IMGP2181_resize_resize IMGP2192_resize_resize IMGP2196_resize_resize IMGP2208_resize_resize IMGP2210_resize_resize IMGP2215_resize_resize IMGP2216_resize_resize IMGP2224_resize_resize IMGP2225_resize_resize IMGP2226_resize_resize

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite