Deltoje dailininkai pažino karščio stichiją

FONDAS„Mingės poilsio“ ilgasis pastatas palei Minijos krantą – iš visų pusių apstatytas tapybos darbais. Karštis toks, kad vėpsome fotoaparatus paruošę – ar tik kuris paveikslas neužsiliepsnos… Tai būtų kadras!
Į klausimą „Ar neiškeps?“, plenero dailininkas Valentinas Ajauskas tik šypteli į ūsą, panašiai kaip jo nupieštas raudonai rainas katinas su kapitono kepure…

Plenero dalyviai prie „Mingės poilsio“ skūnios.

Individualistų vadas – Algimantas Kliauga
„Saulė nieko blogo nedaro, pagrindinė dažų džiūvimo sąlyga yra šviesa. Anksčiau profesūra sakydavo, jei nori kad nedžiūtų, paveikslą nusuk į sieną“, – dalykiškai rimtas Minijos plenero dalyvis Algimantas Kliauga. Galbūt jis toks dalykiškai rimtas, kad yra Lietuvoje garsus tapytojas, savo darbus eksponavęs personalinėse ir bendrose parodose tiek Lietuvoje, tiek užu jos sienų. A. Kliaugos kūrybos darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio šalių muziejai, privačios galerijos, valstybinės įstaigos.
Pasirodo, pono Algimanto kelionė į Minijos kaimą primena „Ilgą kelionę į kopas“. Jam ne kartą tekę pabuvoti anapus Kuršių marių, o čia atvyko pirmą kartą. Apie šį kraštą daug girdėjęs iš draugų, mintyse rezgė kūrybos siužetus, tačiau… Vis rasdavosi kokių nors trikdžių.
Ilgą laiką buvo renkamas į įvairias pareigas Lietuvos dailininkų sąjungoje, pats organizavo plenerus, parodas, vadovavo daugybei kūrybinių projektų. Dabar yra tapytojų grupės „Individualistai“ pirmininkas.
„Pats stipriausias įspūdis – pirmas. Unikalus kraštas užvaldė mane viskuo: viskas įdomu, nematyta ir, išskyrus nežabotą karštį, viskas teikia tik geras emocijas. Kaip sekėsi dirbti? Mano tėvukas sakydavo, „kai dirbi – sekasi, kai nedirbi – nelabai“, – šmaikštauja tapytojas, kviesdamas apžiūrėti darbus, liepos pabaigos karštyje atremtus į mūro sieną.
„Dailininkai daug laiko praleidžia dirbtuvėse, todėl išvažiavus į gamtą širdis atsigauna. Vienas kolega, kur bebūtų, tapo Vilnių, mes jį vadiname Vilniaus poetu. Aš, paprastai, kur bebūčiau prisirenku medžiagos tolimesniems darbams. Šįsyk nebuvo galimybės dirbti iš natūros. Pabandžiau, tačiau nuo karščio svaigsta galva… Į Vilnių parsivešiu ypač gražių, tik šiam kraštui charakteringų kraštovaizdžio motyvų. Viskas čia kitaip: atspindžiai vandenyje, laivai, gluosniai, Minijos krantai, namukai. Mūsų tapytuose darbuose nerasite senovinės Mingės pulsavimo, mes ją pamatėme tik atvirukuose“, – pasakojo A. Kliauga.

„Nedaug tepadariau, nes dažnai lekiu į vandenį atsivėsinti“, – tarsi teisinosi Aleksandras Vozbinas.

Tapytojas Algimantas Kliauga.

Dainora Remeikytė savo susižavėjimą Minijos medžiais „išliejo“ pastelinėmis spalvomis.

Šiųmetė Minijos stichija – karštis
„Pamario“ skaitytojas jau buvo informuotas, kad Minijos dešiniajame krante esančiuose svečių namuose „Mingės poilsis“ (šiuose namuose šeimininkauja Monika Dobrovolskytė) prasidėjo penktasis tapybos pleneras „DELTA. Stichijų išlikimas ir trauka“, kuriame dalyvauja Valentinas Ajauskas, Silvija Drebickaitė, Aleksandras Vozbinas, Algimantas Kliauga, Aldona Dobrovolskiene, Dainora Remeikytė, Arvydas Švirmickas. Dažniausiai Nemuno deltą siaubia vėjo, ledo ir tvano stichijos. Šią vasarą – deltininkus išbando 35-ių laipsnių šutra.
Ką padarę, tapytojai norintiems parodė antradienį, darbus „padžiovę“ prie atnaujintos skūnios sienos, laukdami lietuvininkų tarmės, papročių, žaidimų praturtinto vakaro. Lietuvininkų tarme su plenero dalyviais tąkart bendravo lietuvininkų tarmės puoselėtoja, muziejininkė Indrė Skablauskaitė. Mokė išskirtinių, kituose Lietuvos regionuose negirdėtų žodžių, pasakojo apie lietuvininkų papročius, tradicijas, aprangą, kvietė pažaisti lietuvininkų žaidimų ir pašmekioti Rusnės punšo.

Valentinas Ajauskas su katinu.

Plenero kuratorė ir kūrybinio susivienijimo „Atviroji erdvė“ atstovė Aldona Dobrovolskienė „Pamariui“ sakė: „Viską, ką mes darome yra rimta, nors mes čia ir pokštaujame, ir gerai leidžiame laiką. Į plenerą atvykstantys žmonės yra labai rimti, jie domisi šiuo unikaliu kraštu, gerbia ir myli šią vietą. Penktasis pleneras, kaip ir ankstesni, plėtoja plenero organizatorių iškeltą tikslą – tyrinėti ir vaizduoti unikalios vietovės gamtą, stichijų galių veikiamą kasdieninį čionykščių gyvenimą.
Šį plenerą paskyrėme stichijoms, permainos, palietusioms kraštą: architektūrą, žmonių veiklą. Matome, kad žmogus neišsigąsta permainų, prisitaiko, gyvena, dirba. Kraštas istorijos vingiuose patyrė visokių išbandymų, žmonės, gyvenę istorijos maišatyje, išlaikė tradicijas. Juos įdomu stebėti.
Neidealizuoju tai, ką darome, tačiau tikiu, kad čia esame ilgam, tikiu tuo, ką darome. Mūsų ketinimams pritaria valstybė, verslo žmonės skiria paramą – tai rodo, kad numatyti darbai svarbūs.
Lietuvoje yra daug gražų vietų, tačiau čia yra be galo daug išskirtinių dalykų. Pažiūrėkite: ką tik palijo, o dabar koks raudonis veržiasi pro medžių šakas…“
Plenero dalyvių dar laukė kūrybinės išvykos į Ventės ragą, prie Kuršmarių, o šeštadienį Kintų Vydūno kultūros centre bus surengta visų penkerių metų plenero dalyvių darbų atrankinė paroda. Atidarymas – 18 val.

Laimos Putriuvienės ir Petro Skutulo fotopasakojimas

Kadangi Silvija Drebickaitė anksti kelia, jos kūrybinis derlius – gausus.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite