Dėl maro išnaikins šernus?

Iš 100 tūkst. šernų Lietuvoje beliks 10 tūkstančių – jų medžioklės sezonas nuo sausio 20 dienos visus metus vyks be apribojimų. Medžiotojai, veterinarai, gamtosaugininkai ir ūkininkai privalo imtis visų saugos priemonių, kad šalyje neplistų klasikinis ir afrikinis kiaulių maras.

Apie kiaulių maro keliamus pavojus ir kovos su šia liga priemones kalbėjo Vytautas Jasaitis ir Edmundas Ciparis.

Tokias žinias apie trisdešimčiai medžiotojų, medžiotojų būrelių ir klubų vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų pasitarime pranešė Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis, jo pavaduotojas Vytautas Jasaitis, veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Krunytė.
Kiaulių maro prevencija ypač sustiprinta radus kritusių šernų Alytaus apylinkėse ir šios ligos invazijos iš Baltarusijos pėdsakų. Pasak E. Cipario, nors sunaikinti 90 proc. šernų populiacijos yra drastiška priemonė, tačiau tai esą geriau negu leisti išplisti ligai. Tuo labiau kad lėtine kiaulių maro forma sergantys šernai užkratą gali nešioti apie dvejus metus. Kitą vertus, šernų populiacijos gana greitai atsistato, o medžiotojai galės laikinai pasidžiaugti didesniais laimikiais.
Nors kritusių šernų aptinkama, tačiau dažnai jų kūnai jau būna tokios būklės, kad sunku nustatyti, ar jie sirgo maru. Nepaisant to, radus kritusį šerną rekomenduojama jo neliesti, apie tai informuoti veterinarus. Šernas bus suvyniotas į plėvelę, ištirtas ir nuvežtas utilizuoti, o jo radimo vieta dezinfekuojama.
Medžiotojams prisakyta kuo aktyviau bendradarbiauti su savo veterinarais. Po medžioklės verta dezinfekuoti drabužius ir transporto priemones, ne vėliau kaip per 24 valandas pristatyti tirti žvėrienos mėginius. Siekiant išvengti infekcijos plitimo, nerekomenduojama dalyvauti kviestinėse medžioklėse ir nesikviesti svečių patiems. Nešerti gyvūnų maisto atliekomis.
Iš esmės tereikia griežtai ir nuosekliai laikytis esamų saugos ir sanitarijos taisyklių, tinkamai prižiūrėti žvėrių lupimo aikšteles, kurioms veterinarijos inspektoriai pažadėjo skirti daugiau dėmesio. Reikalaujama nutraukti medžioklę su varovais.
Iškilus kiaulių maro grėsmei, draudžiama laikyti kiaules lauke, prekiauti jomis turguje, rengti kiaulių, šernų ir šernakiaulių parodas, muges. Vytautas Jasaitis atkreipė dėmesį, kad ne visi iš mūsų rajone veikiančių penkiolikos medžiotojų klubų skiria pakankamai dėmesio mėginiams tirti. Daugiausiai mėginių pristatė Žemaičių Naumiesčio medžiotojų klubas „Šustis“ (18), Vainuto medžiotojai (11). Tačiau esama tokių klubų, kurie atvežė tirti vos vieną kitą mėginį arba visai neatvežė.

Pasitarime dalyvavo apie 30 medžiotojų, medžiotojų būrelių vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų.

Šiemet numatoma ištirti dėl klasikinio ir afrikinio kiaulių maro beveik 100 mėginių ir, atsižvelgiant į iškilusią grėsmę, tirti dėl maro derėtų visų sumedžiotų šernų kraujo mėginius.
Specialistai paaiškino, kad kiaulių maras plinta tiesioginio kontakto metu, per inventorių, gyvūnų odas. Šią ligą platina erkės. Atsargesni medžiotojai, auginantys kiaulių, jau prieš keletą mėnesių pamiršo medžioklės malonumus ir stengiasi, kad prie jų gyvulių nė iš tolo neprieitų pašaliniai žmonės.
Specialistai pasakojo, kad kiaulių maro inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Deja, maro požymiai išryškėja tik prieš pat gyvūno mirtį. Ir šie požymiai gana panašūs į kitų, ne tokių pavojingų ligų klinikinius požymius. Dėl kailio ir šerių sunku iš išorės nustatyti, ar rastas kritęs šernas sirgo maru. Tai padaryti padeda tik vidinių organų ir kraujo mėginių tyrimai.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis pripažino, kad priemonės, kurių imamasi siekiant apsisaugoti nuo afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, drastiškos. Tačiau tai esą geriau nei grėsmė išplisti ligai.

Vaidotas VILKAS

 

Hits: 90

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite