Dėl maro išnaikins šernus?

Iš 100 tūkst. šernų Lietuvoje beliks 10 tūkstančių – jų medžioklės sezonas nuo sausio 20 dienos visus metus vyks be apribojimų. Medžiotojai, veterinarai, gamtosaugininkai ir ūkininkai privalo imtis visų saugos priemonių, kad šalyje neplistų klasikinis ir afrikinis kiaulių maras.

Apie kiaulių maro keliamus pavojus ir kovos su šia liga priemones kalbėjo Vytautas Jasaitis ir Edmundas Ciparis.

Tokias žinias apie trisdešimčiai medžiotojų, medžiotojų būrelių ir klubų vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų pasitarime pranešė Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis, jo pavaduotojas Vytautas Jasaitis, veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Krunytė.
Kiaulių maro prevencija ypač sustiprinta radus kritusių šernų Alytaus apylinkėse ir šios ligos invazijos iš Baltarusijos pėdsakų. Pasak E. Cipario, nors sunaikinti 90 proc. šernų populiacijos yra drastiška priemonė, tačiau tai esą geriau negu leisti išplisti ligai. Tuo labiau kad lėtine kiaulių maro forma sergantys šernai užkratą gali nešioti apie dvejus metus. Kitą vertus, šernų populiacijos gana greitai atsistato, o medžiotojai galės laikinai pasidžiaugti didesniais laimikiais.
Nors kritusių šernų aptinkama, tačiau dažnai jų kūnai jau būna tokios būklės, kad sunku nustatyti, ar jie sirgo maru. Nepaisant to, radus kritusį šerną rekomenduojama jo neliesti, apie tai informuoti veterinarus. Šernas bus suvyniotas į plėvelę, ištirtas ir nuvežtas utilizuoti, o jo radimo vieta dezinfekuojama.
Medžiotojams prisakyta kuo aktyviau bendradarbiauti su savo veterinarais. Po medžioklės verta dezinfekuoti drabužius ir transporto priemones, ne vėliau kaip per 24 valandas pristatyti tirti žvėrienos mėginius. Siekiant išvengti infekcijos plitimo, nerekomenduojama dalyvauti kviestinėse medžioklėse ir nesikviesti svečių patiems. Nešerti gyvūnų maisto atliekomis.
Iš esmės tereikia griežtai ir nuosekliai laikytis esamų saugos ir sanitarijos taisyklių, tinkamai prižiūrėti žvėrių lupimo aikšteles, kurioms veterinarijos inspektoriai pažadėjo skirti daugiau dėmesio. Reikalaujama nutraukti medžioklę su varovais.
Iškilus kiaulių maro grėsmei, draudžiama laikyti kiaules lauke, prekiauti jomis turguje, rengti kiaulių, šernų ir šernakiaulių parodas, muges. Vytautas Jasaitis atkreipė dėmesį, kad ne visi iš mūsų rajone veikiančių penkiolikos medžiotojų klubų skiria pakankamai dėmesio mėginiams tirti. Daugiausiai mėginių pristatė Žemaičių Naumiesčio medžiotojų klubas „Šustis“ (18), Vainuto medžiotojai (11). Tačiau esama tokių klubų, kurie atvežė tirti vos vieną kitą mėginį arba visai neatvežė.

Pasitarime dalyvavo apie 30 medžiotojų, medžiotojų būrelių vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų.

Šiemet numatoma ištirti dėl klasikinio ir afrikinio kiaulių maro beveik 100 mėginių ir, atsižvelgiant į iškilusią grėsmę, tirti dėl maro derėtų visų sumedžiotų šernų kraujo mėginius.
Specialistai paaiškino, kad kiaulių maras plinta tiesioginio kontakto metu, per inventorių, gyvūnų odas. Šią ligą platina erkės. Atsargesni medžiotojai, auginantys kiaulių, jau prieš keletą mėnesių pamiršo medžioklės malonumus ir stengiasi, kad prie jų gyvulių nė iš tolo neprieitų pašaliniai žmonės.
Specialistai pasakojo, kad kiaulių maro inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Deja, maro požymiai išryškėja tik prieš pat gyvūno mirtį. Ir šie požymiai gana panašūs į kitų, ne tokių pavojingų ligų klinikinius požymius. Dėl kailio ir šerių sunku iš išorės nustatyti, ar rastas kritęs šernas sirgo maru. Tai padaryti padeda tik vidinių organų ir kraujo mėginių tyrimai.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis pripažino, kad priemonės, kurių imamasi siekiant apsisaugoti nuo afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, drastiškos. Tačiau tai esą geriau nei grėsmė išplisti ligai.

Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite