Dėl maro išnaikins šernus?

Iš 100 tūkst. šernų Lietuvoje beliks 10 tūkstančių – jų medžioklės sezonas nuo sausio 20 dienos visus metus vyks be apribojimų. Medžiotojai, veterinarai, gamtosaugininkai ir ūkininkai privalo imtis visų saugos priemonių, kad šalyje neplistų klasikinis ir afrikinis kiaulių maras.

Apie kiaulių maro keliamus pavojus ir kovos su šia liga priemones kalbėjo Vytautas Jasaitis ir Edmundas Ciparis.

Tokias žinias apie trisdešimčiai medžiotojų, medžiotojų būrelių ir klubų vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų pasitarime pranešė Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis, jo pavaduotojas Vytautas Jasaitis, veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Krunytė.
Kiaulių maro prevencija ypač sustiprinta radus kritusių šernų Alytaus apylinkėse ir šios ligos invazijos iš Baltarusijos pėdsakų. Pasak E. Cipario, nors sunaikinti 90 proc. šernų populiacijos yra drastiška priemonė, tačiau tai esą geriau negu leisti išplisti ligai. Tuo labiau kad lėtine kiaulių maro forma sergantys šernai užkratą gali nešioti apie dvejus metus. Kitą vertus, šernų populiacijos gana greitai atsistato, o medžiotojai galės laikinai pasidžiaugti didesniais laimikiais.
Nors kritusių šernų aptinkama, tačiau dažnai jų kūnai jau būna tokios būklės, kad sunku nustatyti, ar jie sirgo maru. Nepaisant to, radus kritusį šerną rekomenduojama jo neliesti, apie tai informuoti veterinarus. Šernas bus suvyniotas į plėvelę, ištirtas ir nuvežtas utilizuoti, o jo radimo vieta dezinfekuojama.
Medžiotojams prisakyta kuo aktyviau bendradarbiauti su savo veterinarais. Po medžioklės verta dezinfekuoti drabužius ir transporto priemones, ne vėliau kaip per 24 valandas pristatyti tirti žvėrienos mėginius. Siekiant išvengti infekcijos plitimo, nerekomenduojama dalyvauti kviestinėse medžioklėse ir nesikviesti svečių patiems. Nešerti gyvūnų maisto atliekomis.
Iš esmės tereikia griežtai ir nuosekliai laikytis esamų saugos ir sanitarijos taisyklių, tinkamai prižiūrėti žvėrių lupimo aikšteles, kurioms veterinarijos inspektoriai pažadėjo skirti daugiau dėmesio. Reikalaujama nutraukti medžioklę su varovais.
Iškilus kiaulių maro grėsmei, draudžiama laikyti kiaules lauke, prekiauti jomis turguje, rengti kiaulių, šernų ir šernakiaulių parodas, muges. Vytautas Jasaitis atkreipė dėmesį, kad ne visi iš mūsų rajone veikiančių penkiolikos medžiotojų klubų skiria pakankamai dėmesio mėginiams tirti. Daugiausiai mėginių pristatė Žemaičių Naumiesčio medžiotojų klubas „Šustis“ (18), Vainuto medžiotojai (11). Tačiau esama tokių klubų, kurie atvežė tirti vos vieną kitą mėginį arba visai neatvežė.

Pasitarime dalyvavo apie 30 medžiotojų, medžiotojų būrelių vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų.

Šiemet numatoma ištirti dėl klasikinio ir afrikinio kiaulių maro beveik 100 mėginių ir, atsižvelgiant į iškilusią grėsmę, tirti dėl maro derėtų visų sumedžiotų šernų kraujo mėginius.
Specialistai paaiškino, kad kiaulių maras plinta tiesioginio kontakto metu, per inventorių, gyvūnų odas. Šią ligą platina erkės. Atsargesni medžiotojai, auginantys kiaulių, jau prieš keletą mėnesių pamiršo medžioklės malonumus ir stengiasi, kad prie jų gyvulių nė iš tolo neprieitų pašaliniai žmonės.
Specialistai pasakojo, kad kiaulių maro inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Deja, maro požymiai išryškėja tik prieš pat gyvūno mirtį. Ir šie požymiai gana panašūs į kitų, ne tokių pavojingų ligų klinikinius požymius. Dėl kailio ir šerių sunku iš išorės nustatyti, ar rastas kritęs šernas sirgo maru. Tai padaryti padeda tik vidinių organų ir kraujo mėginių tyrimai.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis pripažino, kad priemonės, kurių imamasi siekiant apsisaugoti nuo afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, drastiškos. Tačiau tai esą geriau nei grėsmė išplisti ligai.

Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Artėja Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje organizuojamas vienuoliktasis Žuvienės virimo čempionatas. Pernai žuvienę ar žuvies sriubą istorinėje Šilutės Šilokarčemos aikštėje virė net 57 komandos. Koks bus tas vienuoliktasis Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas? Į šį „Pamario“ klausimą atsakė renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Marijus BUDRAITIS. „Datos nekeičiame – čempionatas vyksta pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiemet žuvienės katilai kunkuliuos rugsėjo 7 dieną, – sakė Marijus, primindamas, –  kaip ir pernai, čempionatas vyks istorinėje Šilutės vietoje, Šilokarčemos aikštėje, kurios tvarkymo darbai dar

Žvilgsnis iš mero kabineto

Į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Vytautas Laurinaitis buvo išrinktas 2003 m. Nuo 2014 m. liepos 2 d. – Savivaldybės meras: į šias pareigas pirmą kadenciją išrinko Taryba, praėjusią 4 metų kadenciją dirbo laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, tokia pat sėkmė lydėjo ir per šių metų savivaldos rinkimus. „Pamarys“ kalbino merą Vytautą LAURINAITĮ apie švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos reikalus, nes būtent šias sritis kuruoja meras, investicijos ir ūkio sritis jau antra kadencija tenka mero pavaduotojui. – Kai daugelis Savivaldybės darbuotojų dar

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar