Dėl maro išnaikins šernus?

Iš 100 tūkst. šernų Lietuvoje beliks 10 tūkstančių – jų medžioklės sezonas nuo sausio 20 dienos visus metus vyks be apribojimų. Medžiotojai, veterinarai, gamtosaugininkai ir ūkininkai privalo imtis visų saugos priemonių, kad šalyje neplistų klasikinis ir afrikinis kiaulių maras.

Apie kiaulių maro keliamus pavojus ir kovos su šia liga priemones kalbėjo Vytautas Jasaitis ir Edmundas Ciparis.

Tokias žinias apie trisdešimčiai medžiotojų, medžiotojų būrelių ir klubų vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų pasitarime pranešė Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis, jo pavaduotojas Vytautas Jasaitis, veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Krunytė.
Kiaulių maro prevencija ypač sustiprinta radus kritusių šernų Alytaus apylinkėse ir šios ligos invazijos iš Baltarusijos pėdsakų. Pasak E. Cipario, nors sunaikinti 90 proc. šernų populiacijos yra drastiška priemonė, tačiau tai esą geriau negu leisti išplisti ligai. Tuo labiau kad lėtine kiaulių maro forma sergantys šernai užkratą gali nešioti apie dvejus metus. Kitą vertus, šernų populiacijos gana greitai atsistato, o medžiotojai galės laikinai pasidžiaugti didesniais laimikiais.
Nors kritusių šernų aptinkama, tačiau dažnai jų kūnai jau būna tokios būklės, kad sunku nustatyti, ar jie sirgo maru. Nepaisant to, radus kritusį šerną rekomenduojama jo neliesti, apie tai informuoti veterinarus. Šernas bus suvyniotas į plėvelę, ištirtas ir nuvežtas utilizuoti, o jo radimo vieta dezinfekuojama.
Medžiotojams prisakyta kuo aktyviau bendradarbiauti su savo veterinarais. Po medžioklės verta dezinfekuoti drabužius ir transporto priemones, ne vėliau kaip per 24 valandas pristatyti tirti žvėrienos mėginius. Siekiant išvengti infekcijos plitimo, nerekomenduojama dalyvauti kviestinėse medžioklėse ir nesikviesti svečių patiems. Nešerti gyvūnų maisto atliekomis.
Iš esmės tereikia griežtai ir nuosekliai laikytis esamų saugos ir sanitarijos taisyklių, tinkamai prižiūrėti žvėrių lupimo aikšteles, kurioms veterinarijos inspektoriai pažadėjo skirti daugiau dėmesio. Reikalaujama nutraukti medžioklę su varovais.
Iškilus kiaulių maro grėsmei, draudžiama laikyti kiaules lauke, prekiauti jomis turguje, rengti kiaulių, šernų ir šernakiaulių parodas, muges. Vytautas Jasaitis atkreipė dėmesį, kad ne visi iš mūsų rajone veikiančių penkiolikos medžiotojų klubų skiria pakankamai dėmesio mėginiams tirti. Daugiausiai mėginių pristatė Žemaičių Naumiesčio medžiotojų klubas „Šustis“ (18), Vainuto medžiotojai (11). Tačiau esama tokių klubų, kurie atvežė tirti vos vieną kitą mėginį arba visai neatvežė.

Pasitarime dalyvavo apie 30 medžiotojų, medžiotojų būrelių vadovų, veterinarų, miškininkų ir gamtosaugininkų.

Šiemet numatoma ištirti dėl klasikinio ir afrikinio kiaulių maro beveik 100 mėginių ir, atsižvelgiant į iškilusią grėsmę, tirti dėl maro derėtų visų sumedžiotų šernų kraujo mėginius.
Specialistai paaiškino, kad kiaulių maras plinta tiesioginio kontakto metu, per inventorių, gyvūnų odas. Šią ligą platina erkės. Atsargesni medžiotojai, auginantys kiaulių, jau prieš keletą mėnesių pamiršo medžioklės malonumus ir stengiasi, kad prie jų gyvulių nė iš tolo neprieitų pašaliniai žmonės.
Specialistai pasakojo, kad kiaulių maro inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Deja, maro požymiai išryškėja tik prieš pat gyvūno mirtį. Ir šie požymiai gana panašūs į kitų, ne tokių pavojingų ligų klinikinius požymius. Dėl kailio ir šerių sunku iš išorės nustatyti, ar rastas kritęs šernas sirgo maru. Tai padaryti padeda tik vidinių organų ir kraujo mėginių tyrimai.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis pripažino, kad priemonės, kurių imamasi siekiant apsisaugoti nuo afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, drastiškos. Tačiau tai esą geriau nei grėsmė išplisti ligai.

Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite