„Dėkinga, kad leidote dirbti…“

Tokiais žodžiais iškilmes Rusnėje užbaigė Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, dėkodama visiems, gausiai sugužėjusiems pasidžiaugti įkurtuvėmis – pagaliau oficialiai duris atvėrė atstatyti kultūros namai. Taip juos įprasta vadinti, nors šiais laikais tokia įstaiga vadinama centru. Tad trečiadienį per pietus rusniškiai šventė įkurtuves.

Pirmajame aukšte – salė, scena, balkonas. Antrajame aukšte taip pat yra erdvių patalpų mokymams, o trečiajame aukšte dar bus konferencijų salė. Tiesa, statybininkams liko užbaigti pastato išorės apdailą ir nemažai vidaus darbų. Kol kas tam trūksta pinigų… Rusnės kultūros darbuotojos, nešini gėlių vazonėliais ar puokštėmis pasidžiaugti atėję rusniškiai laimingi: čia vietos kultūrinei veiklai bus gerokai daugiau. Rusnės seniūnijos pastate gyveno ankštai, ten dabar perkels biblioteką.

B. Servienė paminėjo, jog šis persikraustymas jau ketvirtasis: kultūros darbuotojai glaudėsi darželio pastate, vėliau – evangelikų liuteronų parapijos namuose su kiauru stogu, užtat kiek turistų ten užsukdavę… Vėliau įsikūrė ankštokose Rusnės seniūnijos patalpose. Vis ilgesingai žvelgė į žadamų kultūros namų pastatą, tik darbai judėjo lėtai. Projektai, derinimai, lėšų paieškos…

Į naujuosius savo namus salos kultūrininkės persikraustė ne tuščiomis: turi garsių mėgėjų meno kolektyvų, bus kur repetuoti, turi eksponatų, bus etnografijos kambarys, virtuvė kulinarijos paveldui pristatyti, rasis vietos vaikams pažaisti ir modernių ekspozicijų, vyks edukaciniai užsiėmimai. Naujų namų sienas jau puošia paveikslai, stendai. Prie kurio sustoji, ten yra ką sužinoti. Tad Rusnės sala trauks turistus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rusnė – vienintelė tokia sala Lietuvoje, į kurią jau galima atvykti naujutėlaičiu asfaltuotu keliu per estakadą, tad kultūrinis turizmas turėtų įnešti į rusniškių gyvenimą naujų vėjų.

„Gražus gyvenimas po nauju stogu…“ – sakė salos kultūros darbuotojų vadovė B. Servienė.

Iškilmės

Balionais papuoštos naujų kultūros namų durys. Saulėta diena. Groja Gražvydo Railos vadovaujami „Pamario Brass“ muzikantai. Ištiestą kaspiną kerpa Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, statybų bendrovės „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas.

Pastatą pašventina Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčios kunigas Vaidas Gadeikis ir evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis.

Durys atvertos. Salėje prasideda sveikinimai bei dovanų teikimas. Daug jų sunešė, suvežė… Turi rusniškiai draugų. Meras su administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudiene atvežė gėlę ir laikrodį, verslininkas S. Kazlauskas – kažką vokelyje. Ne tuščiomis atvyko  Savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė, būrys kultūros įstaigų atstovų su Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičiene, taip pat Juknaičių ir Usėnų seniūnijų atstovai, mat Salos etnokultūros ir informacijos centras globoja kultūros veiklą šiose seniūnijose.

Regina Jokubaitytė su „Verdainės“ folkloro ansamblio moterimis padovanojo šviesos simbolį – „liktarną“ ir užtraukė: „Čia Lietuvoj, žemėj gimtoj, čia Pamary, mano širdy…“ Plojo ir dainavo visi. Atvyko bendraminčių iš Pagėgių, Klaipėdos, Juodkrantės, sveikinimą atsiuntė iš Jurbarko. Pasveikino Rusnės mokyklų, bibliotekos atstovai, trys rajono Savivaldybės tarybos nariai, rusniškiai verslininkai, garbaus amžiaus močiutės, atsinešę po gėlių vazonėlį. Galiausiai prieš salę išėjo seniūnė D. Drobnienė su savo kolektyvu, Rusnės bendruomenės pirmininkas S. Bukantas.

Gražių žodžių pasakyta daug. B. Servienė net susigraudino… Ji, beje, Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatė. Už nieką garbingiausio rajone apdovanojimo neskiria. Tačiau ne tik Šilutės krašte, ne tik Lietuvoje ją žino, pažįsta, jos karpinių parodos keliauja ir keliauja.

Po sveikinimų svečiai ir rusniškiai apžiūrėjo patalpas, bendravo prie kafijos puodelio.

Svečiai iš salos neišvyko tuščiomis: dovanų gavo po naujausią Kęstučio Demerecko knygą „Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka“. 512 puslapių knyga – sunkiai pakeliama…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.   

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Prognozuojami karščiai, lietus su griaustiniu ir vėju, galima kruša

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad birželio 27 d., pirmadienis, po karšto ilgojo savaitgalio pokyčių dar neatneš – šalyje išsilaikys sausi, saulėti ir karšti orai.  5-10 m/s pietinis, rytinis vėjas gaivins menkai. Aukščiausia temperatūra pavėsyje šiandien sieks 28–33 laipsnius karščio, atokaitoje bus dar karščiau, todėl įdienojus geriau lauke nebūti. Įprasta, kad tvyrant tokiam karčiui medikai pataria vengti aktyvaus judėjimo ir su tuo susijusių darbų. Birželio 28 d., antradienį, orai ims keistis. Naktį lietaus dar nenumatoma. Bus ramu, tvanku ir labai šilta,

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Taip pat skaitykite