Darbą pradėjo naujos saugomų teritorijų direkcijos

Nemuno deltos regioninio parko pastatas. Nuotr. iš „Pamario

Liepos 1 d. veiklą pradėjo naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklą regioniniuose parkuose ir valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose vykdė atskiros mažos direkcijos, dabar jos sujungtos į keturias stambesnes direkcijas.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija jungs Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno regioninių parkų ir Viešvilės valstybinio rezervato direkcijas. Naujos direkcijos juridinis adresas bus Rusnėje (Kuršmarių g. 13), kur buvo Nemuno deltos regioninio parko direkcijos patalpos. Jos direktorius Darius Nicius yra saugomų teritorijų sistemos senbuvis, Pajūrio regioniniam parkui vadovaujantis nuo 2003 m.

Nacionalinių parkų direkcijos išlieka ir jos vykdys veiklą kaip ir anksčiau – nacionalinių parkų ir priskirtų teritorijų ribose.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija apjungė Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos ir Sirvėtos regioninių parkų direkcijas. Naujos direkcijos juridinis adresas bus Anykščiuose (J. Biliūno g. 55). Jai vadovauja Adrija Gasiliauskienė, pastaruosius dvejus metus ėjusi Asvejos regioninio parko direktorės pareigas.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, būsianti Žuvinte (Kampelių g.10, Aleknonių km.), apims Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijų vykdytus darbus. Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas yra Paulius Čeponas, prieš tai beveik metus buvęs Žuvinto biosferos rezervato vadovu.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija apjungs Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas. Naujos Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos būstinė – buvusiose Varnių regioninio parko direkcijos patalpose (Dumbrių g. 3, Ožtakiai). Šiai direkcijai vadovaus Mindaugas Balčiūnas, anksčiau dirbęs Žagarės regioninio parko direktoriumi.

  • Primename skirtingų lygmenų institucijų funkcijas: politiką formuoja ir reglamentuoja Aplinkos ministerija, už nacionalinio lygmens funkcijų įgyvendinimą atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o regioninio lygmens funkcijų įgyvendinimas priskirtas saugomų teritorijų direkcijoms.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, kad darbas būtų efektyvesnis, naujose Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijose formuojami specializuoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos skyriai, numatomos kitos geresniam funkcijų vykdymui būtinos pareigybės (architekto, viešųjų pirkimo specialisto, projekto vadovo ir kt.). Dėl direkcijų sujungimo sumažėjus bendrųjų funkcijų pareigybių, numatoma didesnį dėmesį ir daugiau lėšų skirti gamtosaugos specialistams – ekologams bei kraštotvarkininkams.

Bendras darbuotojų skaičius po  saugomų teritorijų sistemos pertvarkos naujose direkcijose išliks toks pats. Taip pat specialistai ir toliau dirbs tuose regioniniuose parkuose ir rezervatuose, kaip dirbo. Keičiasi vadybos principai.

Po pertvarkos sumažinus neracionaliai didelės apimties bendrąsias funkcijas, sutaupytos biudžeto lėšos bus naudojamos kokybiškoms saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo priemonėms, taip kuriant pridėtinę vertę visai visuomenei. Tikimasi, kad centralizuojant bendrąsias funkcijas ir sukūrus stiprias regionines direkcijas su kvalifikuotais specialistais, bus geriau užtikrinta saugomų teritorijų vertybių apsauga.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešoji biblioteka kviečia minėti 24-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę

Tradiciškai paskutinę balandžio mėnesio savaitę šalyje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia savaitė šalies bibliotekoms. Nors Lietuvoje 24-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė minima nuo 2024 m. balandžio 23 d., Pagėgių krašte ji prasidės anksčiau –balandžio 18 d. Pagėgių sav. Vydūno viešoji biblioteka bei jos filialai balandžio 18-29 dienomis kvies visuomenę drauge paminėti šią savaitę. Šių metų tema – „Europos šeimoje“, skirta kalbėtis apie bendrą kuriamą vienybę, lygybę ir vertybes. Pagėgių krašto bibliotekos lankytojams siūlys daugybę įvairių veiklų – knygų pristatymų,

Miškasodyje – vėl ir Saugų seniūnijos bendruomenė

Nors miškasodis Lietuvoje paskelbtas balandžio 20 d., artėjantį šeštadienį, „Šilutės baldų“ įmonės kolektyvas kartu su kolegomis iš SBA, Saugų seniūnijos bendruomenė jau paviešino gerų žinių: medelių pasodinta, padirbėta iš peties… Saugų bendruomenė paskelbė: „Miškasodyje dalyvavome ir šiemet! Ačiū Šilutės krašto miškininkams už galimybę prisidėti prie šios gražios akcijos, kuri šiemet vyko Saugų seniūnijos teritorijoje. Pasodinta 3000 pušų, 1700 eglių ir 700 beržo sodinukų“.  

Šilutėje pasodintas ąžuoliukas, skirtas 100-metį mininčiai Lietuvos dainų šventei

Balandžio 15 d. Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė kartu su Šilutės krašto kultūrininkais parke prie Šilutės kultūros ir pramogų centro pasodino simbolinį ąžuoliuką, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei ,,Kad giria žaliuotų“. Primename, kad į šią dainų šventę vyks beveik 400 Šilutės rajono šokėjų, dainininkų, muzikantų. Komunikacijos skyrius

Gripas traukiasi, daugiau sergama ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis balandžio 8-14 d. (15-ąją savaitę) šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 1-7 d. (14-ąją savaitę) jis buvo 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis 15-ąją šių metų savaitę išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100

Taip pat skaitykite