Dalia Grybauskaitė – antrąkart Lietuvos Respublikos Prezidentė

Tokie preliminarūs LR prezidento rinkimų antrojo turo rezultatai, kurie Lietuvos istoriją paženklina dviem reikšmingais faktais: Dalia Grybauskaitė yra pirmoji moteris, tapusi Lietuvos Respublikos Prezidente, ir pirmoji LR Prezidentė, perrinkta antrai kadencijai.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę su pergale pasveikino jos varžovas rinkimuose socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Abu išsaugojo turėtas pozicijas
Saulėtą ir karštą sekmadienį prie rinkimų urnų atėję mažiau negu pusė Lietuvos rinkėjų nusprendė: Dalia Grybauskaitė dar 5 metus turi būti LR Prezidente, jos konkurentas Prezidento rinkimuose socialdemokratas Zigmantas Balčytis – taip pat penkerius metus, irgi antrą kadenciją, bus Europos Parlamento nariu. Abiem šalies prezidento posto siekusiems varžovams rinkėjai paliko tai, ką jie turėjo iki šiol.
Sąraše buvo 2 559 330 rinkėjų, balsavo 1 210 741 rinkėjas, tai yra tik 47,31 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų, galiojančiais pripažinta 1 186 615 biuletenių. Prieš dvi savaites vykusiame pirmajame šių rinkimų ture dalyvavo 52,23 proc. rinkėjų. LR Prezidento rinkimų antrajame ture varžosi du daugiausiai balsų gavę pirmojo turo dalyviai ir laimi tas, kuris surenka daugiau balsų. Šįkart varžėsi LR Prezidentė D. Grybauskaitė ir iš Šilutės krašto kilęs europarlamentaras Z. Balčytis. Pirmajame ture už D. Grybauskaitę balsavo per 612 tūkst. rinkėjų, antrajame – per 700 tūkst. rinkėjų, tai sudaro 27,38 proc. visų rinkėjų. To užteko pergalei. Už Z. Balčytį pirmajame ture balsavo per 181 tūkst. rinkėjų, antrajame – beveik 486 tūkst. rinkėjų, tai sudaro 18,99 proc. visų rinkėjų.
D. Grybauskaitei daugiau balsų teko 52 savivaldybėse, Z. Balčytis pirmavo aštuoniose: Pagėgių, Šalčininkų, Šilalės, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų.
Šilutės rajone į 38 balsavimo apylinkes atėjo tik 41,75 proc. rinkėjų, iš jų 55,37 proc. pirmenybę suteikė D. Grybauskaitei. Pagėgių krašto vienuolikoje rinkimų apylinkių balsavo 44,41 proc. rinkėjų, iš jų 51,48 proc. balsų atiteko Z. Balčyčiui. Pagėgių krašte iš 8395 rinkėjų balsuoti atėjo tik 3728 arba 44,41 proc., nors Lietuvoje rinkėjų aktyvumas siekė 47,31 proc. Šilutės rajone iš 39 022 rinkėjų balsavo 16291 – 41,75 proc. Toks menkas aktyvumas yra signalas politikams ir partijoms, kad rinkėjų nebeveikia išmoningi viliotiniai ir tradiciniai pažadai, kurie pamirštami jau rinkimų naktį…
Rinkėjai nustebino
Įdomų vaizdą galima matyti pažvelgus ir į sekmadienį vykusių Europos Parlamento (EP) rinkimų išankstinius rezultatus. Pirmoji žinia: rinkėjai pirmenybę suteikė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašui, valdančiuosius ir aukštais reitingais besipuikuojančius socialdemokratus palikę antroje vietoje. Gal tai ženklas prieš kitų metų pradžioje vyksiančius savivaldos rinkimus?
Trečias pagal gautus balsus yra LR Liberalų sąjūdis, ketvirta – partija „Tvarka ir teisingumas“. Šių partijų sąrašų po du daugiausiai pirmumo balsų surinkę politikai gaus EP nario mandatus. Darbo partija – tik penkta, po jos rikiuojasi Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iš šių trijų sąrašų į EP pateko po 1 atstovą: tebeteisiamas neoficialus „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas, su EP mandatu vėl gausiantis teisinę neliečiamybę, Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Pastarasis jau paskelbė, kad savo vietą siūlys užimti antrajam sąraše Ignalinos merui Broniui Ropei.
Po du mandatus iškovojusių partijų ketvertuke yra staigmenų: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąraše europarlamentarą Algirdą Saudargą iš pirmosios vietos į antrąją išstūmė trečiu buvęs įrašytas Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius, beje, nedalyvavęs net Lietuvos politikoje. A. Saudargas ir G. Landsbergis pelnė EP narių mandatus.
Socialdemokratų sąraše į pirmąją vietą išreitinguota antra buvusi sąraše europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, o Z. Balčytis liko antras – jiedu turėtų dirbti Europos Parlamente antrą penkerių metų kadenciją. LR liberalų sąjūdžio sąraše iš antros į pirmą vietą išreitinguotas lošėjas, politikoje nedalyvavęs milijonierius Antanas Guoga, į antrąją vietą iš trečios pakilo Seimo narys Petras Auštrevičius, kurie ir patenka į EP, o šio sąrašo vedlys, Seimo narys Gintaras Steponavičius rinkėjų valia mandato negauna.
Staigmena yra ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, kurios vedlys Rolandas Paksas sąraše buvo ir liko pirmas, o į antrąją vietą iš trečios išreitinguotas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pastarojo sėkmė reiškia, kad Vyriausybei gali tekti ieškoti kito aplinkos ministro.
Lietuvos žaliųjų partija, Tautininkų sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga mandatų negavo, tačiau liberalcentristų sąraše paskutinę 22 vietą turėjęs Vilniaus meras Artūras Zuokas išreitinguotas į pirmą vietą…
Pagėgių krašto 45,22 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų pirmenybę suteikė partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašui, Šilutės rajone 26,57 proc. balsavusiųjų arba 3991 rinkėjo balsą gavo Socialdemokratų partijos sąrašas. Šilutės rajone antra pagal pasitikėjimą yra partija „Tvarka ir teisingumas“, po jų – TS-LKD, ketvirta – LR liberalų sąjūdis.
Mūsiškiai nesublizgėjo
Šilutės – Pagėgių krašte į Seimą tiesiogiai išrinktas Artūras Skardžius Socialdemokratų partijos kandidatų į Europarlamentą sąraše buvo aštuonioliktas, Šilutės rajone gavo 655 pirmumo balsus ir pakilo į tryliktą vietą. Z. Balčytis Šilutės rajone gavo 1701 pirmumo balsą, V. Blinkevičiūtė – 1687. Šilutiškiai gausiau reitingavo net J. Oleką, G. Kirkilą negu saviškį Seimo narį A. Skardžių.
Šilutės – Šilalės rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis gimtajame Šilutės rajone aplenkė visus ir gavo 1086 pirmumo balsus ir išsaugojo kandidatų į Europarlamentą sąraše turėtą šeštą vietą. Net 987 rinkėjai reitingavo LR liberalų sąjūdžio sąrašo naujoką A. Guogą, o į antrą vietą pirmumo balsais iškėlė Seimo narį iš Klaipėdos Eugenijų Gentvilą, vieną kadenciją buvusį EP nariu.
Drausmingai net 902 rinkėjai reitingavę Gabrielių Landsbergį, šiame TS-LKD sąraše antrąją vietą Šilutės krašto rinkėjai atidavė europarlamentarei Laimai Andrikienei. Tik 481 pirmumo balsą Šilutės rajone gavo V. Uspaskichas, 404 – Ramūnas Karbauskis, 30 – V. Tomaševskis.
Įvykę dveji rinkimai perša mintį, kad Darbo partijos populiarumo žvaigždė sparčiai gęsta, negali džiūgauti ir socialdemokratai, nes juos lenkia Tėvynės sąjunga. Mažai nuo socialdemokratų beatsilieka Liberalų sąjūdis – šios dvi partijos rėmė LR Prezidento rinkimus laimėjusią D. Grybauskaitę, ketvirta įsitvirtina partija „Tvarka ir teisingumas“.

„Pamario“ inf.

Hits: 28

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite