Dainuojantis Prycmų kaimo senolis

Prie didelio apvalaus stalo, ant kelių sudėjęs nuo darbų pavargusias rankas, jaukių namų šiluma džiaugėsi svečių lūkuriuojantis 90-metis Juozas Merkelis. Gražaus jubiliejaus proga išsakytų linkėjimų klausėsi šypsodamasis.

Ilgaamžis Juozas Merkelis.

Šišioniškių troboje
„Į šišioniškių trobą užėjusius visada vaišindavo kafija ir zankuchu (keksu)“, – kviečia prie stalo Juozo Merkelio dukra Reda Cirtautienė, Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė.
„Ką gi reikėtų valgyti, kad tokio ilgo amželio ir mes sulauktume?“ – teiraujamės senolio dukros, tačiau iš Redos išgirstame, kad jos tėvas niekada nebuvęs ir dabar nesąs išrankus maistui. Išeidavęs ankstų rytą iš namų ir galėdavęs visą dieną būti nevalgęs…
Tėvo sveikata ir kasdiene buitimi besirūpinanti Reda vietoj mėsos mieliau ruošia žuvies patiekalus. Slaugydama savo tėvą, dukra akylai seka ne tik jo fizinę, bet ir dvasinę būseną. Pamena, kad nuvežusi sunegalavusį tėvą į ligoninę ir pati sutriko. Tėvas į medikų klausimą, kiek šis turi vaikų, atsakė: „Nė vieno“. Ne, linksmo būdo ilgaamžis atminties nebuvo praradęs. Tiesiog, net ligos akivaizdoje senolis vietoj dejonės šmaikštavo, kad vaikų neturi, turi dvi mergeles…
Pranašystė neišsipildė
Juozas buvo vienas iš dešimties vaikų šeimoje. Buvusiam silpnos sveikatos, nuo mažens ligų puolamam pranašavo neilgą gyvenimą. Niekas tuomet neįžvelgė, kad jis gyvens ilgai ir gražiai. Tėvai valdė 20 ha žemės Džiaugėnų kaime, Šilalės rajone. Visiems vaikams darbų netrūko tėvų ūkyje. Juozas baigė pradžios mokyklą. Paklaustas, kaip pavyko išsisukti nuo tarnystės kariuomenėje, Juozas juokiasi, o dukra Reda nenutyli: „Tėvas persirengė moteriškais drabužiais. Jį kaimiečiai vadino Magde“. Su žmona Stase iš Žąsino kaimo jiedu susilaukė dviejų dukrų. Žemaičių Naumiestyje gyvenęs brolis parsiviliojo čia ir Juozo šeimą. Kiek pagyvenusi Juozo šeima pasidavė arčiau marių, į Kintus.
Lengva ranka gyvuliams auginti
1959-aisiais Stasė ir Juozas Merkeliai apsigyveno viename iš gražiausių Prycmų kaimo sodybų. Gražią sodybą ir toliau puoselėjo. Puikiai sutardavo su namo savininkais Klimkaičiais, iš kurių perėmė kaimo tradicijas, patirtį, išmintį. Atsisveikindamas su išvykstančiais iš kaimo Klimkaičiais dainorius Juozas, kaip buvo įpratęs, padovanojo jiems dainą. Jos beklausydami buvę namo šeimininkai susigraudino iki ašarų.
Paprašytas ilgaamžis ir mums užtraukė tą pačią dainą:
„Vėjelis pučia po laukus,
bitutės dūzgia po žiedus.
Žiūrėk, brangus, o kaip gražu…“
Gražiąją sodybą palikę dukrai Gražinai, Stasė ir Juozas Merkeliai nusipirko nykstančią sodybą iš buvusių šišioniškių, išsiruošusių vykti į Vokietiją. Netrukus senutėlį namą restauruoti šio krašto dvasia ėmėsi Redos vyras Arūnas Cirtautas.
„Tėvas prie staliaus darbų nebuvo linkęs, jo stichija ir lengva ranka buvo gyvuliams auginti. Dirbo fermoje, jo prižiūrimi gyvuliai greičiau nei kitose fermose priaugdavo reikiamą svorį. Apie darbštuolį ne kartą rašė rajono laikraštyje. Pripratęs prie darbų ir dabar savo mintyse dar vis darbus rikiuoja. Mylimiausi naminiai paukščiai – kalakutai, kurių turėdavo apie 40. Gražuolius lepindavo gilėmis“, – pasakojo Reda. Dukrą pertraukia tėvas, tarstelėdamas, kad vištas dedekles reikia perinti, kai jaunas mėnulis, nes per delčią išperinti viščiukai užaugsią riebūs.
Juozas Merkelis savo ūkyje sukosi kaip tikras ūkininkas. Gyvulių laikė, bičių turėjo, vis dėlto gyvendamas prie Kuršių marių ir mėgstantis žuvį skanauti, žveju netapo. Reda pamena, kad tėvas eidamas arti ją imdavo arkliui vedžioti. Skambėdavo visas kaimas: „Kur, kur eini? Tiesiai, vaga vesk… Grįždavau į namus nubarta“.
Pokštininkas, dainininkas, šokėjas
Darbštuolis puikiai sukosi ne tik fermoje ar laukuose. Juozą Merkelį kintiškiai dar pažįsta ir kaip pokštininką, dainininką ir šokėją. Kol jėgos leido, dainavo ansamblyje, net buvo kviečiamas vargonuoti į Šilalės bažnyčią. Mėgo ir šokti, Astos Gužauskienės suburtame šokių kolektyve šoko poroje su Angele Barauskiene. Puikus Juozo balsas kartu su kitais giedotojais išlydėjo ne vieną Kintų seniūnijos gyventoją į paskutinę kelionę. Bemaž prieš du dešimtmečius į tokią kelionę išlydėjo ir savo žmoną Stasę.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite