Dainuojanti bibliotekos direktorė

Nacionalinė bibliotekų savaitė – bene tinkamiausia proga pristatyti „Pamario“ skaitytojams naująją Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Mildą Jašinskaitę–Jasevičienę. 27-erių metų moteris šiemet, vasario 14 d., pradėjo vadovauti 16 bibliotekininkų kolektyvui. Pagėgių biblioteka mini 80-uosius veiklos metus.

Naujoji bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė su šypsena pasitinka kiekvieną lankytoją.

Pokalbį pradėjome linksma gaida:
– Ar nuo pat vaikystės svajojote būti bibliotekos direktore?
– Niekada. Net ir prieš metus laiko dar nebūčiau pagalvojusi, kad taip atsitiks. Tokių planų nebuvo, net neartima tokia specialybė. Gyvenimas kažkaip man vis pateikia kažkokių staigmenų, netikėtumų.
– Na, o prabėgus keliems pirmiesiems mėnesiams, ar esate patenkinta tuo, ko ėmėtės. O gal taip reikėjo, kažkas liepė ar nebebuvo kitos išeities…
– Ne, nebuvo taip, kad kažkas liepė, kad reikėjo… Tiesiog gal buvo nenoras praleisti tokios gyvenimo galimybės. Nors pirmąją darbo savaitę padvejodavau: ką aš padariau? Bet prabėgo šiek tiek laiko, dirbu, apsiprantu. Atrodo, kad esu savo vietoje.
– Bet jūsų specialybė yra kitokia.
– Esu baigusi lietuvių kalbos filologiją.
– O! Bet juk dar ir dainuojate…
– Taip, bet aš neturiu tokio išsilavinimo. Tik esu baigusi muzikos mokyklą. Visą laiką svajodavau apie muziką, bet gyvenime taip nutiko, kad muzika liko hobiu, nors daina visada šalia manęs.
– Ar dabar dažnai padainuojate?
– Dainuoju kultūros centro merginų ansamblyje. Kartais privačiai padainuoju. Žodžiu, daina mane lydi nuolatos…
– Matyt, ir savo sūnui bei vyrui namuose vis dainuojate. Beje, girdėjau, kad vyras Giedrius išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Ar tiesa?
– Vyras 9 mėnesius savanoriškai atliko privalomąją karinę tarnybą Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, Sakalinėje (Tauragės r.). Ir pasiliko tarnauti kariškiu. Aš pati gal tik porą kartų darbavausi užsienyje, o mano vyras yra dirbęs ne vienoje šalyje. Sūnui Rokui – penkeri. Nusprendėme šaknis leisti čia, Lietuvoje…
– Kuo teko dirbti prieš tampant mero patarėja (iš šių pareigų M. Jašinskaitė–Jasevičienė konkurso keliu atėjo vadovauti Pagėgių viešajai bibliotekai – red. pastaba)?
– Teko padirbėti socialinių paslaugų centre. Dirbau Airijoje, tokioje mokyklėlėje mokiau vaikus dainuoti. Savivaldybėje dirbau mero patarėja, mero padėjėja, viešųjų ryšių specialiste.
– Jums dar nė trisdešimties metų nėra. Tapusi bibliotekos vadove galėsite, kaip sakoma, kalnus nuversti. Tiesa, ar reikės ką nors versti?
– Versti tikrai nieko nereikės. Buvusi vadovė buvo labai profesionali, veikli (Elena Stankevičienė – red. pastaba). Gavau gerą palikimą. Ir darbuotojos labai geranoriškos, paslaugios, nusiteikusios bendradarbiauti. Atviros naujovėms, kupinos idėjų. Žinoma, bibliotekos veidas vis tiek keičiasi, ne vien dėl mano atėjimo. Bibliotekų progreso svarbiausias variklis – naujosios technologijos. Kuo toliau, tuo labiau knyga lieka šalia viso to informacinių technologijų proveržio. Negalime atsilikti nuo šių procesų.
Gaila, mažai turime darbuotojų, jų tik saujelė, o visos bibliotekos funkcijos lieka kaip ir kitur. O dar vienas kitas projektas, bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi su kolegomis.
Kita vertus, ne IT, ne įranga bibliotekoje yra svarbiausia, o čia užsukęs žmogus. Kiekvieną atėjusį mes pažįstame ir branginame: ar būtų jauniausias lankytojas, ar senjoras, užsukantis kasdien. Šitos politikos niekada nekeisime.
– Kartą teko užsukti į jūsų biblioteką šeštadienį. Skaitytojų aptarnavimo salėje būrys jaunimo sėdėjo prie kompiuterių ekranų. Senyvo amžiaus vyrai vartė spaudą, rinkosi knygas. Ko dažniausiai pagėgiškiai ieško bibliotekoje?
– Biblioteka atlieka ir dienos centro funkcijas – labai daug vaikiukų ateina pamokas paruošti, pabendrauti, praleisti laiką. Beje, senjorai, manyčiau, taip pat neretai ateina norėdami šilto bendravimo, ieškodami žinių, informacijos. Bibliotekininkui tenka būti ir psichologu, ir mokytoju, ir konsultantu…
– Bibliotekoje nuolat eksponuojamos įvairiausios parodos, vyksta literatūriniai renginiai. Ta tradicija, matyt, išliks – Pagėgių biblioteka bus kultūrinio vyksmo sūkuryje?
– Taip, tą lankytojas pajus ir šią savaitę vykstančios Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose (dalies renginių anonsas – šiame puslapyje).

Kalbino ir fotografavo Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų