Dainuojanti bibliotekos direktorė

Nacionalinė bibliotekų savaitė – bene tinkamiausia proga pristatyti „Pamario“ skaitytojams naująją Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Mildą Jašinskaitę–Jasevičienę. 27-erių metų moteris šiemet, vasario 14 d., pradėjo vadovauti 16 bibliotekininkų kolektyvui. Pagėgių biblioteka mini 80-uosius veiklos metus.

Naujoji bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė su šypsena pasitinka kiekvieną lankytoją.

Pokalbį pradėjome linksma gaida:
– Ar nuo pat vaikystės svajojote būti bibliotekos direktore?
– Niekada. Net ir prieš metus laiko dar nebūčiau pagalvojusi, kad taip atsitiks. Tokių planų nebuvo, net neartima tokia specialybė. Gyvenimas kažkaip man vis pateikia kažkokių staigmenų, netikėtumų.
– Na, o prabėgus keliems pirmiesiems mėnesiams, ar esate patenkinta tuo, ko ėmėtės. O gal taip reikėjo, kažkas liepė ar nebebuvo kitos išeities…
– Ne, nebuvo taip, kad kažkas liepė, kad reikėjo… Tiesiog gal buvo nenoras praleisti tokios gyvenimo galimybės. Nors pirmąją darbo savaitę padvejodavau: ką aš padariau? Bet prabėgo šiek tiek laiko, dirbu, apsiprantu. Atrodo, kad esu savo vietoje.
– Bet jūsų specialybė yra kitokia.
– Esu baigusi lietuvių kalbos filologiją.
– O! Bet juk dar ir dainuojate…
– Taip, bet aš neturiu tokio išsilavinimo. Tik esu baigusi muzikos mokyklą. Visą laiką svajodavau apie muziką, bet gyvenime taip nutiko, kad muzika liko hobiu, nors daina visada šalia manęs.
– Ar dabar dažnai padainuojate?
– Dainuoju kultūros centro merginų ansamblyje. Kartais privačiai padainuoju. Žodžiu, daina mane lydi nuolatos…
– Matyt, ir savo sūnui bei vyrui namuose vis dainuojate. Beje, girdėjau, kad vyras Giedrius išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Ar tiesa?
– Vyras 9 mėnesius savanoriškai atliko privalomąją karinę tarnybą Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, Sakalinėje (Tauragės r.). Ir pasiliko tarnauti kariškiu. Aš pati gal tik porą kartų darbavausi užsienyje, o mano vyras yra dirbęs ne vienoje šalyje. Sūnui Rokui – penkeri. Nusprendėme šaknis leisti čia, Lietuvoje…
– Kuo teko dirbti prieš tampant mero patarėja (iš šių pareigų M. Jašinskaitė–Jasevičienė konkurso keliu atėjo vadovauti Pagėgių viešajai bibliotekai – red. pastaba)?
– Teko padirbėti socialinių paslaugų centre. Dirbau Airijoje, tokioje mokyklėlėje mokiau vaikus dainuoti. Savivaldybėje dirbau mero patarėja, mero padėjėja, viešųjų ryšių specialiste.
– Jums dar nė trisdešimties metų nėra. Tapusi bibliotekos vadove galėsite, kaip sakoma, kalnus nuversti. Tiesa, ar reikės ką nors versti?
– Versti tikrai nieko nereikės. Buvusi vadovė buvo labai profesionali, veikli (Elena Stankevičienė – red. pastaba). Gavau gerą palikimą. Ir darbuotojos labai geranoriškos, paslaugios, nusiteikusios bendradarbiauti. Atviros naujovėms, kupinos idėjų. Žinoma, bibliotekos veidas vis tiek keičiasi, ne vien dėl mano atėjimo. Bibliotekų progreso svarbiausias variklis – naujosios technologijos. Kuo toliau, tuo labiau knyga lieka šalia viso to informacinių technologijų proveržio. Negalime atsilikti nuo šių procesų.
Gaila, mažai turime darbuotojų, jų tik saujelė, o visos bibliotekos funkcijos lieka kaip ir kitur. O dar vienas kitas projektas, bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi su kolegomis.
Kita vertus, ne IT, ne įranga bibliotekoje yra svarbiausia, o čia užsukęs žmogus. Kiekvieną atėjusį mes pažįstame ir branginame: ar būtų jauniausias lankytojas, ar senjoras, užsukantis kasdien. Šitos politikos niekada nekeisime.
– Kartą teko užsukti į jūsų biblioteką šeštadienį. Skaitytojų aptarnavimo salėje būrys jaunimo sėdėjo prie kompiuterių ekranų. Senyvo amžiaus vyrai vartė spaudą, rinkosi knygas. Ko dažniausiai pagėgiškiai ieško bibliotekoje?
– Biblioteka atlieka ir dienos centro funkcijas – labai daug vaikiukų ateina pamokas paruošti, pabendrauti, praleisti laiką. Beje, senjorai, manyčiau, taip pat neretai ateina norėdami šilto bendravimo, ieškodami žinių, informacijos. Bibliotekininkui tenka būti ir psichologu, ir mokytoju, ir konsultantu…
– Bibliotekoje nuolat eksponuojamos įvairiausios parodos, vyksta literatūriniai renginiai. Ta tradicija, matyt, išliks – Pagėgių biblioteka bus kultūrinio vyksmo sūkuryje?
– Taip, tą lankytojas pajus ir šią savaitę vykstančios Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose (dalies renginių anonsas – šiame puslapyje).

Kalbino ir fotografavo Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės… Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių. Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie

Bendrose šaulių ir savanorių pratybose – Lietuvos žvaigždės

Praėjusį šeštadienį iš aplinkinių Šilutės miškų, ypač Vileikių pusėje, girdėjosi automatinių ginklų šūvių serijos. Plačiai nebuvo skelbta, kad savaitgalį vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo ir šaulių būrys. Tik plakatas Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame dabar veikia vairavimo mokykla „Šoferiukai“, lange skelbė, kad sekmadienį 15 val. pratybų dalyviai susitiks su jaunaisiais šauliais, kitais šilutiškiais. Šiek tiek lukterėjus sugrįžtančių pratybų dalyvių, vairavimo mokyklos vadovas Simas Knapkis pakvietė visus patogiai įsitaisyti vairuotojų mokymo klasėje. Beje, Simas buvo ir šių KASP

Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų. Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės. Nedidukėje parduotuvėje

„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo… Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“,