Dainuojanti bibliotekos direktorė

Nacionalinė bibliotekų savaitė – bene tinkamiausia proga pristatyti „Pamario“ skaitytojams naująją Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Mildą Jašinskaitę–Jasevičienę. 27-erių metų moteris šiemet, vasario 14 d., pradėjo vadovauti 16 bibliotekininkų kolektyvui. Pagėgių biblioteka mini 80-uosius veiklos metus.

Naujoji bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė su šypsena pasitinka kiekvieną lankytoją.

Pokalbį pradėjome linksma gaida:
– Ar nuo pat vaikystės svajojote būti bibliotekos direktore?
– Niekada. Net ir prieš metus laiko dar nebūčiau pagalvojusi, kad taip atsitiks. Tokių planų nebuvo, net neartima tokia specialybė. Gyvenimas kažkaip man vis pateikia kažkokių staigmenų, netikėtumų.
– Na, o prabėgus keliems pirmiesiems mėnesiams, ar esate patenkinta tuo, ko ėmėtės. O gal taip reikėjo, kažkas liepė ar nebebuvo kitos išeities…
– Ne, nebuvo taip, kad kažkas liepė, kad reikėjo… Tiesiog gal buvo nenoras praleisti tokios gyvenimo galimybės. Nors pirmąją darbo savaitę padvejodavau: ką aš padariau? Bet prabėgo šiek tiek laiko, dirbu, apsiprantu. Atrodo, kad esu savo vietoje.
– Bet jūsų specialybė yra kitokia.
– Esu baigusi lietuvių kalbos filologiją.
– O! Bet juk dar ir dainuojate…
– Taip, bet aš neturiu tokio išsilavinimo. Tik esu baigusi muzikos mokyklą. Visą laiką svajodavau apie muziką, bet gyvenime taip nutiko, kad muzika liko hobiu, nors daina visada šalia manęs.
– Ar dabar dažnai padainuojate?
– Dainuoju kultūros centro merginų ansamblyje. Kartais privačiai padainuoju. Žodžiu, daina mane lydi nuolatos…
– Matyt, ir savo sūnui bei vyrui namuose vis dainuojate. Beje, girdėjau, kad vyras Giedrius išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Ar tiesa?
– Vyras 9 mėnesius savanoriškai atliko privalomąją karinę tarnybą Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, Sakalinėje (Tauragės r.). Ir pasiliko tarnauti kariškiu. Aš pati gal tik porą kartų darbavausi užsienyje, o mano vyras yra dirbęs ne vienoje šalyje. Sūnui Rokui – penkeri. Nusprendėme šaknis leisti čia, Lietuvoje…
– Kuo teko dirbti prieš tampant mero patarėja (iš šių pareigų M. Jašinskaitė–Jasevičienė konkurso keliu atėjo vadovauti Pagėgių viešajai bibliotekai – red. pastaba)?
– Teko padirbėti socialinių paslaugų centre. Dirbau Airijoje, tokioje mokyklėlėje mokiau vaikus dainuoti. Savivaldybėje dirbau mero patarėja, mero padėjėja, viešųjų ryšių specialiste.
– Jums dar nė trisdešimties metų nėra. Tapusi bibliotekos vadove galėsite, kaip sakoma, kalnus nuversti. Tiesa, ar reikės ką nors versti?
– Versti tikrai nieko nereikės. Buvusi vadovė buvo labai profesionali, veikli (Elena Stankevičienė – red. pastaba). Gavau gerą palikimą. Ir darbuotojos labai geranoriškos, paslaugios, nusiteikusios bendradarbiauti. Atviros naujovėms, kupinos idėjų. Žinoma, bibliotekos veidas vis tiek keičiasi, ne vien dėl mano atėjimo. Bibliotekų progreso svarbiausias variklis – naujosios technologijos. Kuo toliau, tuo labiau knyga lieka šalia viso to informacinių technologijų proveržio. Negalime atsilikti nuo šių procesų.
Gaila, mažai turime darbuotojų, jų tik saujelė, o visos bibliotekos funkcijos lieka kaip ir kitur. O dar vienas kitas projektas, bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi su kolegomis.
Kita vertus, ne IT, ne įranga bibliotekoje yra svarbiausia, o čia užsukęs žmogus. Kiekvieną atėjusį mes pažįstame ir branginame: ar būtų jauniausias lankytojas, ar senjoras, užsukantis kasdien. Šitos politikos niekada nekeisime.
– Kartą teko užsukti į jūsų biblioteką šeštadienį. Skaitytojų aptarnavimo salėje būrys jaunimo sėdėjo prie kompiuterių ekranų. Senyvo amžiaus vyrai vartė spaudą, rinkosi knygas. Ko dažniausiai pagėgiškiai ieško bibliotekoje?
– Biblioteka atlieka ir dienos centro funkcijas – labai daug vaikiukų ateina pamokas paruošti, pabendrauti, praleisti laiką. Beje, senjorai, manyčiau, taip pat neretai ateina norėdami šilto bendravimo, ieškodami žinių, informacijos. Bibliotekininkui tenka būti ir psichologu, ir mokytoju, ir konsultantu…
– Bibliotekoje nuolat eksponuojamos įvairiausios parodos, vyksta literatūriniai renginiai. Ta tradicija, matyt, išliks – Pagėgių biblioteka bus kultūrinio vyksmo sūkuryje?
– Taip, tą lankytojas pajus ir šią savaitę vykstančios Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose (dalies renginių anonsas – šiame puslapyje).

Kalbino ir fotografavo Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo