Būkite budrūs: sukčiai siunčia laiškus „Sodros“ vardu

Į gyventojų elektroninio pašto dėžutes atkeliauja sukčių laiškai, siunčiami „Sodros“ vardu. Nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi – svarbu nespausti jokių juose esančių nuorodų.

Melagingose žinutėse neva pateikiama informacija apie gavėjo valstybinį socialinį draudimą. Nurodoma laiško gavėjo darbovietė ir raginama paspausti fiktyvias nuorodas, kurios esą nukreipia į asmeninę gyventojo paskyrą arba „Sodros“ interneto puslapį. Nuorodos vizualiai panašios į „Sodros“ interneto svetainės adresą, tačiau nukreipia į sukčių sukurtus puslapius.

Sukčių laiškai siunčiami iš adreso informacija@sodra.mail-sender.online. Oficialūs „Sodros“ el. pašto adresai baigiasi galūne @sodra.lt „Sodra“ ragina gyventojus išlikti atidiems ir pastebėjus įtartiną informaciją ją pasitikrinti.

Svarbu prisiminti, kad bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje https://gyventojai.sodra.lt/ arba https://draudejai.sodra.lt/. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis. Taip pat kviečiame apie tokius ar panašius bandymus sukčiauti pranešti „Sodrai“ el. paštu info@sodra.lt.

SODROS inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų (I turo) išankstiniai (2024-05-13  08.00 val.) rezultatai

rinkimai

Balsavimo rezultatai Lietuvoje Apylinkių skaičius – 1895  (duomenys iš 1895 apylinkių) Savivaldybių skaičius – 60  (duomenys iš 60 savivaldybių) Pagal gautus iš apylinkių duomenis: rinkėjų sąraše įrašyta rinkėjų – 2 377 506, rinkimuose dalyvavo – 1 414 028 (59,48%), negaliojančių biuletenių – 11 404 (0,81%), galiojančių biuletenių – 1 402 624 (99,19%). Balsavimo rezultatai iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių skelbiami kartu su Vilniaus miesto (Nr. 57) savivaldybės rezultatais.  Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį 8.00 val. skelbia, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo dabartinis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėdas, surinkęs beveik 45 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų balsų. Antrajame ture kaip ir 2019 m. jam

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Taip pat skaitykite