Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas. Kas šiuos patiekalus sieja su Europos sostinėmis?

Ar žinote, ką bendro turi Belgijos sostinė ir Briuselio kopūstai? Kodėl į dešrainius dedamas dešreles vadiname frankfurteriais? Ir kas iš tiesų sugalvojo mums įprastus Kyjivo kotletus?

Briuselio kopūstai išvesti taupant vietą

Šie kopūstėliai – lyg žaislinė didžiųjų savo giminaičių versija, tačiau nedidukėse daržovėse slypi galingas vitaminų užtaisas. „Kaip ir visose kopūstinėse daržovėse, Briuselio kopūstuose gausu skaidulų, kurios padeda palaikyti naudingųjų žarnyno bakterijų veiklą. Valgydami jų gausite kalio ir kalcio, taip pat vitamino K, o žaliuose Briuselio kopūstuose yra net daugiau vitamino C nei apelsinuose“, – pažymi „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.

Nors dar Senovės Romos gyventojai augino ir valgė į Briuselio kopūstus panašią daržovę, tačiau, kaip ir byloja jų pavadinimas, jie kilę iš Belgijos sostinės.

Briuselis dėl pramonės revoliucijos smarkiai augo, ir priemiesčiuose ūkininkams buvo vis sunkiau rasti vietos savo pasėliams. Ieškodami išeičių jie išvedė vertikaliai augančių gūžinių kopūstų veislę. Pirmą kartą pamatę augančius Briuselio kopūstus dažnai nustemba – ant vieno stiebo bręsta daug mažyčių gūžių.

Išpopuliarėję Briuselyje, vėliau jie paplito kitose Europos šalyse, ypač Prancūzijoje. Iš ten prancūzų kolonistai XIX a. pradžioje juos atvežė į Ameriką, kur jie iki šiol yra itin populiarus garnyras ir tradicinis Padėkos dienos palydovas.

Ar Frankfurto dešrelės kilusios iš Frankfurto?

Frankfurto dešrelės, dar vadinamos frankfurteriais, – plonos dešrelės iš kiaulienos, kurios parduodamos tiek žalios, tiek rūkytos. „Jų populiarumo paslaptis – puikus skonis, kvapnus aromatas ir ypač didelis universalumas. Jos puikiai tinka pusryčiams, pietums ir vakarienei, jas mėgsta net vaikai, ir yra daugybė būdų juos paruošti, viskas priklauso nuo virėjo kūrybiškumo ir poreikių“, – sako prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė.

Pavadinimas išduoda dešrelių kilmę – jos iš tiesų sukurtos Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Tai įvyko dar XIII amžiuje, ir įdomu tai, jog šiais laikais Frankfurto dešrelės turi teisinį statusą ir yra saugomos.

Nors dešrelės kilusios iš Vokietijos ir ten pradėtos gaminti prieš daugelį amžių, jos užkariavo viso pasaulio geros mėsos gerbėjų skrandžius. Dažnam jos siejasi su dešrainiais, nes būtent frankfurteriai – arba jų kopijos – visame pasaulyje dedami į bandeles. Už tai irgi reikia padėkoti vokiečiui, kuris emigravęs į JAV XIX a. pab. sumąstė naują patiekalą.

Charlesas Feltmanas populiariuosiuose Konio salos paplūdimiuose norėjo pardavinėti maistą vežimėlyje, tačiau tą daryti sumaniau – neplaunant indų ir net neperkant įrankių, kuriuos reikėtų duoti klientams. Jis paruoštas dešreles sugalvojo dėti į jau paruoštą bandelę. Naujasis patiekalas tapo labai mėgstamu – jį buvo galima valgyti vaikštinėjant, gulint paplūdimyje arba važinėjant karusele. Tai tapo greito maisto revoliucija, kuria mėgaujamės iki šiol.

Paini Kyjivo kotletų atsiradimo istorija

Ne be reikalo leidinys „The Economist“ Kyjivo kotletus pavadino „labiausiai ginčytinu pasaulyje paruoštu maistu“. Rusai teigia, kad juos sugalvojo vienas jų virėjas XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Prancūzai tvirtina, kad iš tikrųjų juos sukūrė vienas jų tėvynainių, o ukrainiečiai – kad šis „Kyjivo“ vardu pavadintas patiekalas yra jų.

Kijyvo kotletai

Kijyvo kotletai.

Kyjivo kotletas laikomas šiuolaikine „Côtelettes de Volaille“ – įdarytos vištienos krūtinėlės patiekalo – variacija. XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Rusijos karaliai, kaip jiems buvo įprasta, išsiuntė savo virėjus į Paryžių ieškoti naujų patiekalų, o šie grįžo su vištienos „cotelettes“ (arba kotletukais), įdarytais sviestu.

Tuo tarpu ukrainiečiai turi net porą stiprių argumentų, kodėl šio pamėgto patiekalo kilmė yra ukrainietiška. Būtent Ukrainos sostinės centre buvusiam prabangiam viešbučiui „Continental“ reikią dėkoti už tai, kad Kijevo kotletas išpopuliarėjo visame pasaulyje. XX a. pradžioje turtuoliai iš visos Europos mėgo prabangų viešbutį, kur jiems patiekdavo traškiame apvalkale iškeptą sultingą vištieną su gardaus išsilydžiusio sviesto įdaru.

Kiti teigia, kad būtent ukrainietis Anastazijus Gavrilenko, Maskvos „Ukrainos“ viešbučio restorano virtuvės vyriausias virėjas, 1965 m. kulinarų konkurse pirmasis pristatė būtent tokį Kijevo kotletą, kokį valgome dabar.

Kad ir kur slypi painios istorijos šaknys, viena aišku – šis patiekalas tapo neatsiejamas nuo Ukrainos sostinės. Nors anksčiau jis buvo vadintas Kijevo kotletu, pasaulyje ėmus vartoti ukrainietišką miesto pavadinimo formą, pasikeitė ir patiekalo vardas – jis tapo Kyjivo kotletu.

 

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite