Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas. Kas šiuos patiekalus sieja su Europos sostinėmis?

Ar žinote, ką bendro turi Belgijos sostinė ir Briuselio kopūstai? Kodėl į dešrainius dedamas dešreles vadiname frankfurteriais? Ir kas iš tiesų sugalvojo mums įprastus Kyjivo kotletus?

Briuselio kopūstai išvesti taupant vietą

Šie kopūstėliai – lyg žaislinė didžiųjų savo giminaičių versija, tačiau nedidukėse daržovėse slypi galingas vitaminų užtaisas. „Kaip ir visose kopūstinėse daržovėse, Briuselio kopūstuose gausu skaidulų, kurios padeda palaikyti naudingųjų žarnyno bakterijų veiklą. Valgydami jų gausite kalio ir kalcio, taip pat vitamino K, o žaliuose Briuselio kopūstuose yra net daugiau vitamino C nei apelsinuose“, – pažymi „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.

Nors dar Senovės Romos gyventojai augino ir valgė į Briuselio kopūstus panašią daržovę, tačiau, kaip ir byloja jų pavadinimas, jie kilę iš Belgijos sostinės.

Briuselis dėl pramonės revoliucijos smarkiai augo, ir priemiesčiuose ūkininkams buvo vis sunkiau rasti vietos savo pasėliams. Ieškodami išeičių jie išvedė vertikaliai augančių gūžinių kopūstų veislę. Pirmą kartą pamatę augančius Briuselio kopūstus dažnai nustemba – ant vieno stiebo bręsta daug mažyčių gūžių.

Išpopuliarėję Briuselyje, vėliau jie paplito kitose Europos šalyse, ypač Prancūzijoje. Iš ten prancūzų kolonistai XIX a. pradžioje juos atvežė į Ameriką, kur jie iki šiol yra itin populiarus garnyras ir tradicinis Padėkos dienos palydovas.

Ar Frankfurto dešrelės kilusios iš Frankfurto?

Frankfurto dešrelės, dar vadinamos frankfurteriais, – plonos dešrelės iš kiaulienos, kurios parduodamos tiek žalios, tiek rūkytos. „Jų populiarumo paslaptis – puikus skonis, kvapnus aromatas ir ypač didelis universalumas. Jos puikiai tinka pusryčiams, pietums ir vakarienei, jas mėgsta net vaikai, ir yra daugybė būdų juos paruošti, viskas priklauso nuo virėjo kūrybiškumo ir poreikių“, – sako prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė.

Pavadinimas išduoda dešrelių kilmę – jos iš tiesų sukurtos Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Tai įvyko dar XIII amžiuje, ir įdomu tai, jog šiais laikais Frankfurto dešrelės turi teisinį statusą ir yra saugomos.

Nors dešrelės kilusios iš Vokietijos ir ten pradėtos gaminti prieš daugelį amžių, jos užkariavo viso pasaulio geros mėsos gerbėjų skrandžius. Dažnam jos siejasi su dešrainiais, nes būtent frankfurteriai – arba jų kopijos – visame pasaulyje dedami į bandeles. Už tai irgi reikia padėkoti vokiečiui, kuris emigravęs į JAV XIX a. pab. sumąstė naują patiekalą.

Charlesas Feltmanas populiariuosiuose Konio salos paplūdimiuose norėjo pardavinėti maistą vežimėlyje, tačiau tą daryti sumaniau – neplaunant indų ir net neperkant įrankių, kuriuos reikėtų duoti klientams. Jis paruoštas dešreles sugalvojo dėti į jau paruoštą bandelę. Naujasis patiekalas tapo labai mėgstamu – jį buvo galima valgyti vaikštinėjant, gulint paplūdimyje arba važinėjant karusele. Tai tapo greito maisto revoliucija, kuria mėgaujamės iki šiol.

Paini Kyjivo kotletų atsiradimo istorija

Ne be reikalo leidinys „The Economist“ Kyjivo kotletus pavadino „labiausiai ginčytinu pasaulyje paruoštu maistu“. Rusai teigia, kad juos sugalvojo vienas jų virėjas XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Prancūzai tvirtina, kad iš tikrųjų juos sukūrė vienas jų tėvynainių, o ukrainiečiai – kad šis „Kyjivo“ vardu pavadintas patiekalas yra jų.

Kijyvo kotletai

Kijyvo kotletai.

Kyjivo kotletas laikomas šiuolaikine „Côtelettes de Volaille“ – įdarytos vištienos krūtinėlės patiekalo – variacija. XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Rusijos karaliai, kaip jiems buvo įprasta, išsiuntė savo virėjus į Paryžių ieškoti naujų patiekalų, o šie grįžo su vištienos „cotelettes“ (arba kotletukais), įdarytais sviestu.

Tuo tarpu ukrainiečiai turi net porą stiprių argumentų, kodėl šio pamėgto patiekalo kilmė yra ukrainietiška. Būtent Ukrainos sostinės centre buvusiam prabangiam viešbučiui „Continental“ reikią dėkoti už tai, kad Kijevo kotletas išpopuliarėjo visame pasaulyje. XX a. pradžioje turtuoliai iš visos Europos mėgo prabangų viešbutį, kur jiems patiekdavo traškiame apvalkale iškeptą sultingą vištieną su gardaus išsilydžiusio sviesto įdaru.

Kiti teigia, kad būtent ukrainietis Anastazijus Gavrilenko, Maskvos „Ukrainos“ viešbučio restorano virtuvės vyriausias virėjas, 1965 m. kulinarų konkurse pirmasis pristatė būtent tokį Kijevo kotletą, kokį valgome dabar.

Kad ir kur slypi painios istorijos šaknys, viena aišku – šis patiekalas tapo neatsiejamas nuo Ukrainos sostinės. Nors anksčiau jis buvo vadintas Kijevo kotletu, pasaulyje ėmus vartoti ukrainietišką miesto pavadinimo formą, pasikeitė ir patiekalo vardas – jis tapo Kyjivo kotletu.

 

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tarptautinio poezijos pavasario stotelė Pagėgių krašte

Išlydint pavasarį, 2023 m. gegužės 14-28 d. Lietuvoje nuvilnijo daugybę kūrėjų iš įvairiausių šalių subūrusio Tarptautinio poezijos pavasario renginiai. Džiugu, jog šiemet šio iškilaus, žymiausius Lietuvos bei užsienio rašytojus vienijančio poezijos karavano maršrute – ir stotelė Pagėgių krašte. Ypatingoje, bohemiškoje, kūrybiniams ieškojimams ir atradimams buriančioje vietoje – ant garsiojo Rambyno kalno 2023 m. gegužės 26 dieną margą it gamta poezijos puokštę susirinkusiesiems dovanojo garsūs šalies bei užsienio poetai – Tarptautinio poezijos pavasario dalyviai: kūrėjai Liutauras Degėsys, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas,

Mero padėka Šilutės gimtadienio šventės kūrėjams

512-ojo Šilutės miesto gimtadienio šurmuliui nurimus nuoširdžiausius padėkos žodžius tariu miesto šventės organizatoriui – Šilutės kultūros ir pramogų centrui, taip pat šventės vedėjams, Savivaldybės administracijos specialistams, vietos verslo įmonėms ir visiems, kurie prisidėjo prie šio savaitgalio renginių organizavimo. Tik Jūsų dėka šventė atkeliavo į visų šilutiškių ir miesto svečių širdis. Dėkoju šventės svečiams – užsienio partneriams iš Ckaltubo (Sakartvelas), Kolobžego (Lenkija) ir Gdansko Pruščo  (Lenkija), Saldus (Latvija) bei Skadovsko (Ukraina) savivaldybių delegacijoms, lietuvių bendruomenei iš JAV, Lietuvos Respublikos Seimo nariui,

Sodo darbų sezonas įsibėgėja: kaip išvengti traumų?

Vis daugiau gyventojų šylant orams skuba tvarkyti ir puoselėti teritorijas aplink namus bei įninka į daržininkystės darbus. Kad aktyvus sodo sezonas būtų sklandus ir įsibėgėtų be traumų, svarbu tinkamai pasirūpinti sveikata bei fizine forma. „Sodų ir nuosavų namų bendrijose bei gyvenvietėse žmonės jau sujudo: sodo darbų sąrašas pavasarį būna labai ilgas – pradedant medžių ir krūmų genėjimu, žolės pjovimu, lysvių kasimu, augalų sodinimu, baigiant aplinkos tvarkymu ir kitais būtinais darbais. Dažniausiai sode pasitaikančios traumos yra įvairūs patempimai, sodo įrangos ir

Gegužė: šalnos, saulėtos dienos ir sausra

Hidrometeorologijos tarnyba gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio orų apžvalgoje skelbia, kad ir Šilutės rajone jau nuo gegužės 9 d. prasidėjo sausra. Šalnos, pirmąjį gegužės dešimtadienį fiksuotos visomis dienomis, nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį. Gegužės 11-12 d., 19 d. ore, o 11-13 d. ir 18-19 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki 2 laipsnių šalčio, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 laipsnių. Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas

Taip pat skaitykite