Bobų vasaros teks palaukti…       

Rugsėjo 21-ąją minima kalendorinė bobų vasara. Tačiau už lango jos nėra: pirmąją bobų vasaros dieną tai saulė švietė, tai lijo per dieną net kelis kartus. Bet Šilutės krašte taip prasidėjo bobų vasaros laikas, kuris skaičiuojamas iki rugsėjo 29 d. 

  • Terminas „bobų vasara“ populiarus tik Lietuvoje ir Rusijoje. Latviai šiltą rudens periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Kitose šalyje bobų vasara vadinama skirtingai: Čekijoje – voratinklių vasara; Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara; Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara; Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara (Indian summer).

Petro Skutulo nuotr.

Etnologas profesorius Libertas Klimka televizijos laidoje sakė, kad šiemet bobų vasara šiltomis dienomis gali nenudžiuginti. Nėra aiškaus ir apibrėžto laiko, kada šis laikotarpis prasideda ir baigiasi: tada, kai gražūs orai ir skraido voratinkliai, tada ir būna bobų vasara.Įprastai niūrius, rudeniškus orus pakeičia šiluma, oro temperatūra sušyla net iki 20 laipsnių ir leidžia pasimėgauti saulės spinduliais. Dažniausiai Lietuvoje ji būna paskutinę rugsėjo savaitę, gali būti ir pirmąją spalio savaitę.

Bėgant metams ir keičiantis klimatui, bobų vasara šiltomis dienomis lepina vis rečiau arba jos pradžia nusikelia. O šiemet, pasak L. Klimkos, ruduo šiluma gali ir nenudžiuginti. „Kadangi vasara buvo pernelyg karšta, ruduo gali būti šlapias ir šiltų bobų vasaros dienų gali beveik visai nebūti. Žinoma, šiek tiek šiltesnių dienų bus. Kaip tik daug šermukšnių, ąžuolo gilių – tai rodo, kad ruduo bus ganėtinai lietingas. Toks požymis yra“, – sakė etnologas L. Klimka.

Kalendorius primena, kad rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta bobų vasaros pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus. Bobų vasara – tai šiltas sezonas rudens metu.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Rugsėjo 22-oji – Rudens lygė (lygiadienis)

Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai diena, priešinga pavasario lygiadieniui (kovo 21 d.), po kurio naktis tampa trumpesnė už dieną ir toliau trumpėja iki Joninių (kai naktis trumpiausia).

Kaip ir kiekvienas ryškus gamtos pokytis, taip ir ši diena Lietuvoje buvo nuo seno laikoma švente. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai.

Po to, išvirus ir iškepus paskerstų gyvulių ir paukščių mėsą, buvo sėdama už stalo. Kiekvieno valgio gabaliuką šeimos vyriausiasis pirmiausia numesdavo po stalu, po suolais, ant krosnies ir į kiekvieną kampą, sakydamas: „Tau, o Žemininke, mūsų dieve! Teikis priimti mūsų auką ir maloningai valgyti mūsų valgius.“

XVI a. dokumentuose aptinkama žinių, kad Lietuvoje derliaus dievybei ypač dažnai aukodavo ožį. Jis buvo laikytas vaisingumo simboliu. Būtent ši tradicija Lietuvoje, Vilniuje, atgaivinta 1990 m. Tik, užuot aukojus dievams gyvus gyvulius, simboliškai šią dieną pradėta deginti didžiulį šiaudinį ožį, vėliau – įvairias šiaudines skulptūras.

Dar vėliau šventė sostinėje persikėlė prie Mindaugo tilto, po kuriuo uždegami iš žvakučių išdėlioti senovės baltų ženklai, o visi susirinkusieji laukia Nerimi atplaukiančių degančių skulptūrų. Tokio vakaro metu kartu minima ir Baltų vienybės diena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite