Bitėniškio akyse Nemune nuskendo du tauragiškiai žvejai

Bitėnuose, Nemuno pakrantėje, gyvenančiam Andriui Tolvaišui visam gyvenimui atmintyje išliks penktadienį jo akyse įvykusi baisi nelaimė: vienas po kito Nemuno srovėje paniro du netoliese žvejoję vyrai – kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 1965 ir 1967 m. gimę tauragiškiai broliai. Paniro ir nebeiškilo…

Nemunas pasiglemžė dviejų brolių gyvybes.

Telefonu „Pamario“ pakalbintas įvykio liudininkas Andrius Tolvaišas sakė, kad jam vis dar sunku kalbėti apie dviejų vyrų žūtį.
„Tądien susiruošiau į Nemuną žuvauti. Pamačiau į vandenį subridusius vyrus, kuriuos ir anksčiau čia sutikdavau. Nors pažįstami nebuvome, persimetėme keliais žodžiai. Nuėjau ant kitos akmenų dambos ir pradėjau dėliotis meškeres. Netrukus išgirdau subruzdimą ir vieno vyro šauksmus „Broli, gelbėk…“
Praskleidęs krūmynus, išvydau vieną besimurkdantį upės srovėje ir į pagalbą plaukiantį kitą. Puoliau skambinti pagalbos, bet toje vietoje nebuvo ryšio. Bijodamas supainioti numerį, nubėgęs į krantą paskambinau žmonai, kuri ir iškvietė pagalbą. Pats negalėjau rizikuoti pulti į vandenį, mat esu po infarkto. Šaukiau, kad bandytų nusikratyti guminių ilgų bridkelnių, į kurias pribėgo vandens, bet jie to padaryti nebeįstengė. Tada bandžiau užmesti spiningą – gal pavyks užkabinti už rūbų…“
Deja, Andriui nepavyko užkabinti Nemuno srovėse vienas po kito dingusių žvejų.
Skenduolių nepavyko rasti nė atvykusiems gelbėtojų narams.
Vakar iš atostogų grįžęs Tauragės APGV Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Alvydas Mikašauskas sakė, kad gelbėtojai nuskendusiųjų paieškas tęsė visą savaitgalį ir ieškos tol, kol suras.
Pasak A. Mikašausko, panaši nelaimė gal prieš šešerius metus įvyko ties Šereitlaukiu, kai Nemunas taip pat pasiglemžė du žvejus. Nemune ir pernai, ir ankstesniais metais Pagėgių savivaldybės teritorijoje nuskendo po kelis neatsargiai žvejojusius žmones.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite