Bibliotekoje – tautiškumo ir pilietiškumo pamoka

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 7b klasės moksleivius bei vyresniuosius technologijų mokytojus Jurijų Vasiljevą ir Valdą Gečą dalyvauti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir asociacijos „Langas į ateitį“ (Vilnius) organizuotoje tiesioginėje transliacijoje „Tautiškumo ir pilietiškumo santykis Lietuvoje“.

Astos Andrulienės nuotr.

Astos Andrulienės nuotr.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Lietuvos gyventojų informacinio saugumo link“ parengtos transliacijos lektoriai – portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys ir Valstybingumo studijų centro (Vilnius) politologas Dovilas Petkus.
D. Puslio pranešime „Tesprendžia tauta. Kokia?“ apžvelgtos nūdienos pasaulio politinės aktualijos, vadinamosios „pykčio“ politikos bei visuomenės susiskaldymo įtaka valstybės gyvenimo tėkmei. Akcentuota, jog Lietuva turi būti suvokiama kaip vieninga ir jokiais atžvilgiais nedaloma, pavyzdžiui, šalies skaidymas į miesto ir provincijos sritis skatina tautos susiskaldymo bei atskirties problemas. Pasak portalo Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio, pilietiškumas ir tautiškumas yra pamatinės, viena kitą papildančios bei palaikančios tautos vertybės. O bibliotekos – gyventojų traukos centrai, – aktyviai organizuodamos įvairius diskusinius ir šviečiamuosius renginius tautiškumo bei pilietiškumo tematika, ugdo politiškai sąmoningus, Lietuvos valstybės gyvenimui neabejingus ir savo Tėvynei lojalius visuomenės narius.
Antrojoje transliacijos dalyje Valstybingumo studijų centro politologas Dovilas Petkus skaitė pranešimą „Pilietiškumo samprata kaip iššūkis politiškumui“. Šiuo pranešimu norėta atsakyti į klausimus: „Ar pilietiškumas yra pakankama sąlyga Lietuvos valstybės politiškumui palaikyti?“, „Kokią politinę tautą mes kuriame?“. Lyginta XX amžiuje itin dažnai viešojoje erdvėje vartota sąvoka „patriotizmas“ ir XXI amžiuje ją pakeitęs terminas „pilietiškumas“. Akcentuoti kertiniai, Lietuvos politinės valstybės kūrimui tvirtus pamatus padėję idėjiniai pamatai: tautiškumas, kalba, kultūra, istorijos didvyriai. Lektoriaus įsitikinimu, tautiškumas teikia gyvybiškumą politiškumui ir atvirkščiai.
Pasibaigus transliacijai, moksleiviai, pedagogai ir bibliotekininkai tęsė diskusijas išklausyta tema. Diskutuota apie Lietuvos ateities galimybes, pilietiškumo, patriotizmo, tautiškumo ir politiškumo apraiškas, žmogaus pareigas savo Tautai, Tėvynei ir Valstybei.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Hits: 422

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite