Bibliotekoje – tautiškumo ir pilietiškumo pamoka

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 7b klasės moksleivius bei vyresniuosius technologijų mokytojus Jurijų Vasiljevą ir Valdą Gečą dalyvauti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir asociacijos „Langas į ateitį“ (Vilnius) organizuotoje tiesioginėje transliacijoje „Tautiškumo ir pilietiškumo santykis Lietuvoje“.

Astos Andrulienės nuotr.

Astos Andrulienės nuotr.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Lietuvos gyventojų informacinio saugumo link“ parengtos transliacijos lektoriai – portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys ir Valstybingumo studijų centro (Vilnius) politologas Dovilas Petkus.
D. Puslio pranešime „Tesprendžia tauta. Kokia?“ apžvelgtos nūdienos pasaulio politinės aktualijos, vadinamosios „pykčio“ politikos bei visuomenės susiskaldymo įtaka valstybės gyvenimo tėkmei. Akcentuota, jog Lietuva turi būti suvokiama kaip vieninga ir jokiais atžvilgiais nedaloma, pavyzdžiui, šalies skaidymas į miesto ir provincijos sritis skatina tautos susiskaldymo bei atskirties problemas. Pasak portalo Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio, pilietiškumas ir tautiškumas yra pamatinės, viena kitą papildančios bei palaikančios tautos vertybės. O bibliotekos – gyventojų traukos centrai, – aktyviai organizuodamos įvairius diskusinius ir šviečiamuosius renginius tautiškumo bei pilietiškumo tematika, ugdo politiškai sąmoningus, Lietuvos valstybės gyvenimui neabejingus ir savo Tėvynei lojalius visuomenės narius.
Antrojoje transliacijos dalyje Valstybingumo studijų centro politologas Dovilas Petkus skaitė pranešimą „Pilietiškumo samprata kaip iššūkis politiškumui“. Šiuo pranešimu norėta atsakyti į klausimus: „Ar pilietiškumas yra pakankama sąlyga Lietuvos valstybės politiškumui palaikyti?“, „Kokią politinę tautą mes kuriame?“. Lyginta XX amžiuje itin dažnai viešojoje erdvėje vartota sąvoka „patriotizmas“ ir XXI amžiuje ją pakeitęs terminas „pilietiškumas“. Akcentuoti kertiniai, Lietuvos politinės valstybės kūrimui tvirtus pamatus padėję idėjiniai pamatai: tautiškumas, kalba, kultūra, istorijos didvyriai. Lektoriaus įsitikinimu, tautiškumas teikia gyvybiškumą politiškumui ir atvirkščiai.
Pasibaigus transliacijai, moksleiviai, pedagogai ir bibliotekininkai tęsė diskusijas išklausyta tema. Diskutuota apie Lietuvos ateities galimybes, pilietiškumo, patriotizmo, tautiškumo ir politiškumo apraiškas, žmogaus pareigas savo Tautai, Tėvynei ir Valstybei.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti