Bibliotekoje – tautiškumo ir pilietiškumo pamoka

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 7b klasės moksleivius bei vyresniuosius technologijų mokytojus Jurijų Vasiljevą ir Valdą Gečą dalyvauti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir asociacijos „Langas į ateitį“ (Vilnius) organizuotoje tiesioginėje transliacijoje „Tautiškumo ir pilietiškumo santykis Lietuvoje“.

Astos Andrulienės nuotr.

Astos Andrulienės nuotr.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Lietuvos gyventojų informacinio saugumo link“ parengtos transliacijos lektoriai – portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys ir Valstybingumo studijų centro (Vilnius) politologas Dovilas Petkus.
D. Puslio pranešime „Tesprendžia tauta. Kokia?“ apžvelgtos nūdienos pasaulio politinės aktualijos, vadinamosios „pykčio“ politikos bei visuomenės susiskaldymo įtaka valstybės gyvenimo tėkmei. Akcentuota, jog Lietuva turi būti suvokiama kaip vieninga ir jokiais atžvilgiais nedaloma, pavyzdžiui, šalies skaidymas į miesto ir provincijos sritis skatina tautos susiskaldymo bei atskirties problemas. Pasak portalo Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio, pilietiškumas ir tautiškumas yra pamatinės, viena kitą papildančios bei palaikančios tautos vertybės. O bibliotekos – gyventojų traukos centrai, – aktyviai organizuodamos įvairius diskusinius ir šviečiamuosius renginius tautiškumo bei pilietiškumo tematika, ugdo politiškai sąmoningus, Lietuvos valstybės gyvenimui neabejingus ir savo Tėvynei lojalius visuomenės narius.
Antrojoje transliacijos dalyje Valstybingumo studijų centro politologas Dovilas Petkus skaitė pranešimą „Pilietiškumo samprata kaip iššūkis politiškumui“. Šiuo pranešimu norėta atsakyti į klausimus: „Ar pilietiškumas yra pakankama sąlyga Lietuvos valstybės politiškumui palaikyti?“, „Kokią politinę tautą mes kuriame?“. Lyginta XX amžiuje itin dažnai viešojoje erdvėje vartota sąvoka „patriotizmas“ ir XXI amžiuje ją pakeitęs terminas „pilietiškumas“. Akcentuoti kertiniai, Lietuvos politinės valstybės kūrimui tvirtus pamatus padėję idėjiniai pamatai: tautiškumas, kalba, kultūra, istorijos didvyriai. Lektoriaus įsitikinimu, tautiškumas teikia gyvybiškumą politiškumui ir atvirkščiai.
Pasibaigus transliacijai, moksleiviai, pedagogai ir bibliotekininkai tęsė diskusijas išklausyta tema. Diskutuota apie Lietuvos ateities galimybes, pilietiškumo, patriotizmo, tautiškumo ir politiškumo apraiškas, žmogaus pareigas savo Tautai, Tėvynei ir Valstybei.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo