Bibliotekoje – 14-asis literatūrinis pavasaris

Minėdama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos įkūrimo 80-metį bei siaurojo geležinkelio linijos atkarpos „Pagėgiai – Smalininkai“ atidarymo 115 metų sukaktį, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius ir miesto svečius į 14-ąją literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.

Literatūrinio pavasario šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ dalyviai (iš dešinės): Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, „Pagėgių krašto garsintojo 2017“ premiją pelniusios Pagėgių savivaldybės Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė, „Jaunoji viltis 2017“ Aurelija Jankauskytė ir bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.

Šventės dieną biblioteka virto tikru peronu: geležinkelio bėgių motyvais dekoruotame fojė lankytojus pasitiko važiuojančio traukinio dunksėjimas, Mažosios Lietuvos „siauruko“ darbuotojų apranga pasipuošusios ir simbolinius geležinkelio keleivio bilietus į šią literatūrinę kelionę įteikusios bibliotekininkės.
Bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į šventės dalyvius bei žiūrovus kreipėsi žodžiais: „Leiskite Jus pasveikinti Pagėgių stotelėje, kur patogiai įsitaisę pavasariniame siauruke riedėsime pasitikti 14-osios Pagėgių krašto literatų šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Mūsų gyvenimas – kaip tas siaurukas. Kaip traukinys… Jis rieda savo bėgiais, tiesiu savo keliu. Laikui bėgant vieni į tą traukinį įlipa, kiti išlipa. O stotelių būna visokių – ir tokių, kuriose nesinori išlipti,  bet tenka, ir tokių, kurios mus maloniai nustebina“. Bibliotekos vadovė perdavė renginyje negalėjusio dalyvauti LR Seimo nario Ričardo Juškos sveikinimus.

Pavasarinę dainų puokštę padovanojo tauragiškis Giedrius Vaškys. Astos Andrulienės nuotr.

Pavasarinę dainų puokštę padovanojo tauragiškis Giedrius Vaškys.
Astos Andrulienės nuotr.

„Pavasarinis žodis“
Pirmasis vakaro stabtelėjimas – „Pavasarinio žodžio“ stotelėje, kurioje Pagėgių krašto literatų sambūrio administratorė ir viena iš renginio vedėjų Elena Stankevičienė apžvelgė 2016 m. literatų veiklą. Įteikdama simbolines dovanas, sveikino po kelerių metų pertraukos į literatų sambūrį vėl sugrįžusią poetę Mariją Stancikienę ir einamaisiais metais vestuvinius žiedus sumainiusią sambūrio narę Veroniką Nomgaudienę (Mockienę). Literatas Remigijus Kelneris papasakojo apie 2016 m. išleistą savo antrąją improvizacijų knygelę „Mano dievai“.
Šioje stotelėje krašto literatai džiugino publiką savo naujausiais kūrybos bandymais.
„Pavasario mūzos“ stotelėje gėrėtasi anoniminio eilėraščio konkurse INCOGNITO besivaržiusiais poezijos bandymais. Vieningu autoritetingos komisijos, kuriai pirmininkavo Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, ir publikos sprendimu šio konkurso laureate už originaliausiai šių metų konkursinę traukinio temą atitikusį eilėraštį „Jaučiuosi kalta“ pripažinta ir buvo apdovanota Elena Stankevičienė.
Apdovanota ir dar vieno šmaikštaus konkurso – „Už įspūdingą lauknešėlį draugui iš dešinės“ – nugalėtoja Lina Ambarcumian.
Atradimai
„Pavasario atradimų“ stotelėje pagerbti Pagėgių kraštą regione ir šalyje reprezentuojantys kraštiečiai. Šiųmetėje šventėje „Atidengiu Tau žodį it širdį…“ pirmą kartą įteikta Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narės, Kultūros komisijos pirmininkės, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen (Jablonskytės) asmeninio fondo lėšomis įsteigta nominacija „Jaunoji viltis“. Šio Lietuvos valstybės atkūrimo dieną „gimusio“ apdovanojimo laureate už aktyvią lietuvininkų tarmės, lietuvių liaudies kūrybos bei etninės kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Pagėgių krašte, Mažosios Lietuvos regione bei šalyje tapo kanklėmis ir pianinu skambinanti lumpėniškė, Mažosios Lietuvos dainų atlikėja, respublikinių konkursų „Dainų dainelė“ bei „Tramtatulis“ dalyvė, LRT Tarmių metams parengtos vinjetės veidas (2013 m.) Aurelija Jankauskytė.
Renginio dalyviams jaunoji Aurelija paporino šmaikščių Mažosios Lietuvos pasakėčių lietuvininkų tarme.
Krašto garsintojai
Vakaro metu „Pagėgių krašto garsintojo“ vardas suteiktas ir 10-oji  kraštietės J. Caspersen premija už Tėviškės gyvasties išsaugojimą ir puoselėjimą, šio kaimo istorijos įamžinimą, kraštiečių sueigų organizavimą įteikta Plaškių kaimo bendruomenei, kuriai vadovauja Danutė Bardauskienė.  Apdovanojimus laureatams įteikė Jūratės Caspersen fondo atstovė Jovita Kubilinskienė. Šiltais sveikinimo žodžiais, gėlių žiedais ir atminimo dovanėlėmis nominantus apibėrė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Pagėgių savivaldybės tarybos nariai, Pagėgių savivaldybės įstaigų atstovai. Švedijos humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai – Tikėjimas, Viltis, Meilė“ atstovas Tadas Girčius „Pagėgių krašto garsintojo 2017“ premiją pelniusiai Pagėgių savivaldybės Plaškių kaimo bendruomenei padovanojo pianiną.

14-osios literatūrinio pavasario šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ svečiai ir dalyviai.

Staigmenos
Tuo vakaro staigmenos nesibaigė: išgirdę apie gerbiamos J. Caspersen didžius darbus ir gražias iniciatyvas, „Tilžės akto“ signataro, spaustuvininko Jono Vanagaičio vaikaičiai Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė-Murphy paprašė šiai šviesuolei perduoti savo senelio redaguoto ir išleisto istorinio almanacho „Kovos keliais“ (1938 m.) 2-ąjį, 2012 m. perleistą, leidimą.
Pagėgių savivaldybės Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė, tarpininkaujant J. Kubilinskienei, perdavė Jūratei Caspersen Plaškių bendruomenės narių keptų gardėsių bei šios bendruomenės jaunojo nario Niko Užkuraičio kūrybinį darbelį. Savo pieštą pelėdžiuką – žinių ir išminties simbolį – berniukas padovanojo ir Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai.
Pasiekus „Pavasario melodijų“ stotelę, gitaros stygomis suvirpintomis lyrinėmis dainomis būrė tauragiškis Giedrius Vaškys. Vakarą užbaigė bendravimas „Pavasario linksmybių“ stotelėje, kurioje skambėjo krašto literatų posmai neformalioje aplinkoje, buvo skanaujami Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio bei LR Seimo nario Ričardo Juškos dovanoti tortai.

Sonata Vitkutė, Pagėgių sav. VB metodininkė – skaitytojų
aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia