Bebrai – neūkiškumo pasekmė

Ūkininkai džiaugiasi – nuo rugpjūčio 1 d. vėl prasidėjo nemažai jiems rūpesčių ir ūkinei veiklai žalos pridarančių bebrų medžioklės sezonas. Žemės ūkio ministerija mano, kad medžioklė negali būti vienintelė šios problemos sprendimo priemonė, reikia ieškoti ir kitų būdų, kaip išvengti šių graužikų daromos žalos.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. bebrų. Nors Europos Sąjungoje bebrai yra saugomi, tačiau Lietuvai leista šių gyvūnų skaičių mažinti. Mūsų šalyje bebrų medžioklės sezonas trunka nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d., tačiau dėl neatsiperkančių išlaidų ir sunkiai prieinamų vietų medžiotojai naikinti bebrų nesiveržia.
Įsidrąsinusių, nei žmonių, nei automobilių nebijančių bebrų daroma žala nuolat skundžiasi kelininkai ir ūkininkai. Bebrams užtvenkus melioracijos griovius užliejami laukai ir miškai, į dirbamas žemes neįmanoma įvažiuoti. Įpykę ūkininkai bebravietes ardo, tačiau gyvūnai sėkmingai įsikuria kitame melioracijos griovyje.
„Akivaizdu, kad to priežastis yra ne viena. Tai – ir neūkiškumas, ir nevalomi melioracijos grioviai: nekertami krūmai, nepjaunama žolė. Grioviuose užaugusius medžius bebrai naudoja užtvankų statybai“, – situaciją apibūdino Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas, ragindamas ūkininkus pirmiausia žvilgsnį nukreipti į savo melioracijos griovius ir nekaltinti bebrų.
Žemės ūkio ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kurią šiuo metu priimamos paraiškos. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 tūkst. Lt. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, kurios yra krūmų, medžių ir kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo, augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno, drenažo žiočių ir latakų išvalymo bei sutvarkymo darbai.
Aplinkosaugos specialistų teigimu, bebrams reikėtų leisti gyventi ten, kur jų veikla nesukelia žymių ekonominių nuostolių arba nenukenčia kitos saugomos vertybės, ypač retų rūšių augalai. Bebrai natūraliu būdu, be jokių paramų ir kompensacijų, palaiko arba pagausina biologinę įvairovę agrarinėse ekosistemose.
Nuo darbštuolių bebrų nukentėję ūkininkai turėtų kreiptis į savo rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių. Žemės, miško sklypų ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ar naudotojams bebrų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, miškui ir melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiuojama pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui metodiką.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios