Bebrai – neūkiškumo pasekmė

Ūkininkai džiaugiasi – nuo rugpjūčio 1 d. vėl prasidėjo nemažai jiems rūpesčių ir ūkinei veiklai žalos pridarančių bebrų medžioklės sezonas. Žemės ūkio ministerija mano, kad medžioklė negali būti vienintelė šios problemos sprendimo priemonė, reikia ieškoti ir kitų būdų, kaip išvengti šių graužikų daromos žalos.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. bebrų. Nors Europos Sąjungoje bebrai yra saugomi, tačiau Lietuvai leista šių gyvūnų skaičių mažinti. Mūsų šalyje bebrų medžioklės sezonas trunka nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d., tačiau dėl neatsiperkančių išlaidų ir sunkiai prieinamų vietų medžiotojai naikinti bebrų nesiveržia.
Įsidrąsinusių, nei žmonių, nei automobilių nebijančių bebrų daroma žala nuolat skundžiasi kelininkai ir ūkininkai. Bebrams užtvenkus melioracijos griovius užliejami laukai ir miškai, į dirbamas žemes neįmanoma įvažiuoti. Įpykę ūkininkai bebravietes ardo, tačiau gyvūnai sėkmingai įsikuria kitame melioracijos griovyje.
„Akivaizdu, kad to priežastis yra ne viena. Tai – ir neūkiškumas, ir nevalomi melioracijos grioviai: nekertami krūmai, nepjaunama žolė. Grioviuose užaugusius medžius bebrai naudoja užtvankų statybai“, – situaciją apibūdino Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas, ragindamas ūkininkus pirmiausia žvilgsnį nukreipti į savo melioracijos griovius ir nekaltinti bebrų.
Žemės ūkio ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kurią šiuo metu priimamos paraiškos. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 tūkst. Lt. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, kurios yra krūmų, medžių ir kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo, augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno, drenažo žiočių ir latakų išvalymo bei sutvarkymo darbai.
Aplinkosaugos specialistų teigimu, bebrams reikėtų leisti gyventi ten, kur jų veikla nesukelia žymių ekonominių nuostolių arba nenukenčia kitos saugomos vertybės, ypač retų rūšių augalai. Bebrai natūraliu būdu, be jokių paramų ir kompensacijų, palaiko arba pagausina biologinę įvairovę agrarinėse ekosistemose.
Nuo darbštuolių bebrų nukentėję ūkininkai turėtų kreiptis į savo rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių. Žemės, miško sklypų ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ar naudotojams bebrų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, miškui ir melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiuojama pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui metodiką.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,